2022 mitybos tendencijos – sveikatos link

Nors kalbėti apie būsimas tendencijas niekada nebuvo galima šimto procentų tikslumu, pastarųjų dvejų metų situacija ateitį pavertė dar sunkiau nuspėjama. Smarkiai pakitęs gyvenimo būdas davė impulsą naujiems vartotojų poreikiams, o prekių ir paslaugų tiekėjai mėgina spėti juos patenkinti. Ne išimtis maisto ir maitinimo sektoriai, vis dažniau atsigręžiantys į tvarumą, sveikatingumą ir vartotojo individualumą. Šiame straipsnyje bus apžvelgiamos numatomos 2022–ųjų tendencijos, susijusios su maistu ir mityba.

Imuniteto stiprinimas

Turbūt nestebina, jog viena iš ryškiausių šių metų tendencijų – stiprų imunitetą palaikantis maistas. Net ir laimingieji, nepatyrę sunkių kovido simptomų, pandemijos akivaizdoje suvokė imuniteto svarbą ir vis daugiau dėmesio skiria judėjimui, miegui, streso valdymui bei pilnavertei mitybai. Kalbant apie žmogaus imuninę sistemą, akademinėje literatūroje bei žiniasklaidoje vis dažniau nuskamba probiotikai, prebiotikai bei adaptogenai. Probiotikų arba probiotinių bakterijų gausu fermentuotuose maisto produktuose: jogurte, kefyre, raugintose daržovėse, kombuchoje. Fermentuotų maisto produktų populiarumas jau ne vienerius metus sparčiai auga Vakaruose, na o lietuviai, laimei, juos jau seniai prisijaukinę. Prebiotiokai – tai ypatingos skaidulinės medžiagos augaliniame maiste, kurių žmogaus organizmas negeba virškinti, tačiau jos maitina gerąsias žarnyno bakterijas (jau minėtus probiotikus) ir šitaip palaiko žarnyno sveikatą. Puikūs prebiotikų šaltiniai: svogūnai, česnakai, porai, bananai, avižos, obuoliai, linų sėmenys, šparagai, kakava.

Turbūt mažiausias girdėtas terminas, adaptogenai, nurodo žoleles, šaknis bei kai kuriuos grybus, pasižyminčius antistresinėmis savybėmis. Tarp geriau žinomų adaptogenų yra šaltalankiai, ženšenis, reishi grybai. Kadangi kai kurių adaptogenų panaudojimo galimybės vartotojams atrodo mįslingos, randasi vis daugiau prekės ženklų, siūlančių įsigyti adaptogenų miltelių pavidalu – tokia forma leidžia iš adaptogenų gaminti arbatą ar paprasčiausiai berti jų į mėgstamus patiekalus.

Išvien su gamta

Nerimą kelianti klimato kaita skatina verslus prisiimti atsakomybę už savo produkcijos gamybos procesą ir jo poveikį aplinkai. Augantis vartotojų susidomėjimas maisto produktų kelione iki parduotuvių lentynų davė impulsą Jungtinių Valstijų gamintojams nurodyti anglies pėdsaką ant maisto gaminių pakuočių. Anglies pėdsakas nurodo, kiek anglies dvideginio ir metano dujų buvo išskirta maisto produkto gamybos metu. Kas be ko, kuo mažesnis anglies pėdsakas, tuo patrauklesnis gaminys.

Kita susijusi tendencija – plastiko pakuočių maisto industrijoje mažinimas. Atsisakyti plastiko pakuočių teks ne tik kava prekiaujančioms įstaigoms – vienas didžiausių Jungtinėse valstijose maisto prekių parduotuvių tinklų Trader Joe’s jau įsipareigojo sumažinti nebūtinų plastiko pakuočių kiekį savo parduotuvėse. Tikimasi, kad geras pavyzdys bus užkrečiamas.

Pagaminta laboratorijoje

Naujausios technologijos vis daugiau pritaikomos maisto pramonėje, o jų teikiamos galimybės primena mokslinės fantastikos kūrinius. Visame pasaulyje jau veikia virš 100 įmonių, laboratorijose auginančių mėsą. Cheminiu atžvilgiu ši mėsa prilygsta tikrai mėsai, tačiau jos išgavimas turi itin mažą poveikį aplinkai bei yra išvengiama žiauraus elgesio su gyvūnais. Beje, laboratorijose išgaunami ne tik gyvūninės kilmės, bet ir augalinės kilmės produktai kaip, pavyzdžiui, bepupelės kava ir kakava. Šitaip siekiama mažinti vandens sąnaudas ir taršą.

Maistas iš jūros

Visame pasaulyje skambantis kvietimas vartoti mažiau gyvūninės kilmės produktų, laimei, nesimuša it žirniai į sieną. Pasaulyje stebimas augantis fleksetarizmo populiarumas.

Fleksetarai – tai daliniai vegetarai, kurių mitybos pagrindą sudaro veganiškas ar vegetariškas maistas, tačiau mėsos nėra visiškai atsisakoma. Retesnis mėsos vartojimas, natūralu, skatina kitų baltymų šaltinių paieškas. Dėl šios priežasties žuvis bei jūros gėrybės tampa vis labiau įprastu pasirinkimu.

Kita stebima tendencija – vis plačiau kulinarijoje naudojama jūrinė augmenija: jūros dumbliai, žolės bei kopūstai. Naudoti daugiau jūros augalų skatina jų gavybos tvarumas bei naudingų maistinių medžiagų gausa: baltymai, jodas, B grupės vitaminai, omega-3 riebiosios rūgštys. Restoranuose daugėja patiekalų su jūriniais augalais, o parduotuvėse jau galima aptikti atitinkamų padažų, užtepėlių ir net burgerio paplotėlių.

***

Apibendrinus, 2022-iesiems pranašaujamos maisto ir vartojimo tendencijos atrodo labai pagrįstos globalios situacijos fone. Nors ateitis gali atrodyti miglota, vartotojų diktuojamos kryptys išlieka aiškios: sveikatingumas ir dėmesys mūsų visų namams – Žemei.