„Restaurant & Bar Design Awards“ yra vienintelis pasaulyje konkursas, kuriame vertinamas maitinimo įstaigų interjero dizainas. Į Didžiojoje Britanijoje vykstantį konkursą paprastai pateikiama per 3800 darbų ir būna išskiriamos daugiau nei 35 apdovanojimų kategorijos, o dalyviai projektus pristato tiek iš Didžiosios Britanijos, tiek iš tolimiausių pasaulio kraštų, tokių kaip Kinija ar Australija. Konkurso metu galima pamatyti pačius naujausius, prestižiškiausius ir aukščiausios klasės barus bei restoranus iš viso pasaulio. 2014-aisiais „Geriausio restorano interjero“ kategorijoje nugalėjo dizainerių duetas Jouin Manku iš Prancūzijos už Strasbūro projektą „Les Haras“.

„Les Haras“ – tai unikalus restorano ir keturių žvaigždučių viešbučio kompleksas, kurį projektuojant buvo siekiama interpretuoti Prancūzijos istoriją. Svarbiausias interjero kūrėjų Patricko Jouino ir Sanjito Manku tikslas buvo atskleisti charakteringą autentiką bei šiuolaikinį modernumą. Pagrindinė idėja buvo sukurti aplinką, spinduliuojančią prabanga ir komfortu, o stilistinius elementus labiausiai inspiravo jojimo sportas, pasižymintis santūrumu bei subtilumu. Dizaineriai įgyvendino savo viziją, suteikę šiai istorinei vietai paprastumo ir elegancijos, o norint pasiekti estetiško rezultato, buvo pasirinktos tik kelios pagrindinės apdailos medžiagos: medžio masyvas, natūrali oda ir sendintas metalas.

Klasikinės istorijos palikimas

Šis pastatų kompleksas buvo pastatytas XIX a. viduryje. Fasadai, stogai, vartai bei pagrindinės konstrukcijos išliko klasikinio stiliaus ir ilgainiui buvo pripažintos klasikinės istorijos palikimu. Kadaise čia veikė Prancūzijos ir Vokietijos studentų jodinėjimo mokykla, tačiau Prancūzijos revoliucijos metais ji buvo uždaryta. Dar keletą kartų bandyta šią mokyklą atgaivinti, tačiau 2005-aisiais žirgai buvo galutinai iškeldinti, o 2009 m. nutarta pastatų kompleksą renovuoti. Taigi dizaineriai priėmė iššūkį sukurti modernų ir rafinuotą restoraną, tačiau išsaugoti architektūrinį paveldą bei išvengti populistinio įvaizdžio.

„Restaurant & Bar Design Awards“ yra vienintelis pasaulyje konkursas, kuriame vertinamas maitinimo įstaigų interjero dizainas. 2014-aisiais jis buvo surengtas jau septintus metus.

Jouin Manku pasirinko savotišką kontrastą tarp pastatų eksterjero ir interjero. Eksterjere puikiai atsispindi istorinė architektūra, o vidus intriguojančiai stebina šiuolaikiškumu. Atidengtos medinės laikančiosios konstrukcijos sudaro dinamišką kompoziciją palubėse. Čia didžiulis dėmesys skiriamas masteliui ir šviesai, nes, anot dizainerių, labai svarbu sukurti aplinką, kurioje žmogus nesijaustų pernelyg menkas, o galėtų žavėtis ne tik didinga, bet ir jaukia architektūra. Kuriant restorano ir viešbučio interjerą, proporcijos tapo itin reikšmingu dizaino aspektu. Norint neperkrauti interjero detalėmis, buvo atrinktos keturios dominuojančios apdailos medžiagos: grubus sendintas plienas, platina, neapdorotas ąžuolas ir oda.

Idėjas gimdė žirgų sportas

Pirmajame aukšte ryškiausiu akcentu tapo įspūdingi sraigtiniai laiptai su 32 medinėmis pakopomis, prilaikomomis juodo plieno konstrukcijos, besitęsiančios iki 6 metrų aukštyje esančios perdangos. Laiptų sukimosi spindulį dar labiau pabrėžė lenkti mediniai turėklai bei dekoratyvios juostos, sukeliančios itin dinamišką grafinį efektą. Medienai apdoroti buvo naudotas paprastas vaškas. Taip nuspręsta dėl to, kad laikui bėgant medis įgautų vis kitokį atspalvį ir natūraliai sentų. Kitas svarbus elementas pirmajame aukšte – virtuvė. Kadangi nebuvo galimybės ją atskirti, nutarta leisti svečiams stebėti gaminimo procesą ir juo gėrėtis lygiai taip, kaip žirgų lenktynėmis. Greta laiptų galima pamatyti plienu dengtą elipsės formos barą, kuriame svečiai kviečiami paragauti gėrimų prieš vakarienę ar po jos. Šiurkšti baro tekstūra primena arklidėse naudotus kibirus, sklidinus grūdų, o mediniai ir odiniai baldai – žirgų balnus. Už baro, lentynose, suguldytos varinės alaus statinaitės taip pat mena senąsias epochas. Patalpos gale kaba didžiulis, visą sieną dengiantis tamsaus stiklo veidrodis: į tokius kitados žiūrėdavo raiteliai, norėdami pasigrožėti savo laikysena.

Svarbiausias interjero kūrėjų tikslas buvo atskleisti charakteringą autentiką bei šiuolaikinį modernumą. Pagrindinė idėja buvo sukurti aplinką, spinduliuojančią prabanga, o stilistinius elementus labiausiai inspiravo jojimo sportas, pasižymintis santūrumu bei subtilumu.

Išilgai langų įrengta užkandžių zona: joje palei sieną sustatyti minkštasuoliai su atlošais, o priešais – sustumti staliukai ir krėslai. Čia galima rasti vos vieną kitą tarpelį tarp stalų, leidžiantį patekti ant minkštasuolių. Šis sėdėjimo būdas skatina bendrauti vieną šalia kito „išrikiuotus“ svečius. Tokia idėja dizaineriams kilo prisiminus arklidėse greta esančius žirgų gardus. Baldų dizainą sukūrė patys interjero autoriai. Balto audinio bei šviesaus medžio krėslus, pavadintus „Charme“, padėjo sukurti žinoma italų bendrovė „Busnelli“. Laukiamojo zonoje stovintys tamsūs foteliai „Lou“ buvo pagaminti padedant „Lignet Roset“, o šalia išdėstyti kavos staliukai padirbinti „l’Arche du Bois“ gamykloje.

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Antram aukštui interjero autoriai siekė suteikti šilumos bei atskirti vakarienės zoną, tačiau nenorėta rengti standartinių pertvarų. Todėl 30 kv. metrų plotas buvo aptvertas oda aptrauktu karkasu: taip atsirado tarsi privati, itin jauki patalpa restorano svečiams. Tokia struktūra primena savotišką jurtą su atviru viršumi, pro kurį matyti palubėse kybančios medinės sijos. Sijos tapo dekoro elementu, jungiančiu visą pastatą. Šią „jurtą“ supa minkštasuoliai, stalai ir krėslai, išdėstyti taip pat uždarai, kaip ir pirmajame aukšte. Apšvietimą restoranui sukūrė bendrovė „L’Observatoire Lighting“, kurios tikslas buvo atskleisti restorano jaukumą naudojant švelnią, išsklaidytą, šiltą šviesą.

Pirmajame aukšte esanti freska vaizduoja žirgą kaip epinį herojų, karališką personažą. Šią freską sukūrė grafikas Philippe’as Davidas. Tai – ypatinga interpretacija, su kuria supažindinami visi atvykę svečiai. Ant sienos taip pat galima pamatyti medį, iš tiesų augantį vidiniame „Les Haras“ kieme, kuris, beje, yra vienas iš seniausių medžių mieste. Sienų dekoras atrodo įspūdingai, sužadina jausmus, intriguoja. Tai tarsi siurrealistinis koliažas, rafinuota sakmė, įamžinta lazeriu išpjautame juodame pliene ir stikle, kuris, priklausomai nuo apšvietimo ir šešėlių bei žiūrovo pozicijos, atrodo vis kitaip, nes skiriasi medžiagų skaidrumas, šviesos pralaidumas, atspindžiai – visa tai tik sustiprina istorinės praeities atmosferą ir nukelia į fantastinį pasaulį. Šis nepaprastas kūrinys sutinka visus svečius, nes čia pat yra registratūra, kurios pagrindinis baldas taip pat aptrauktas oda, kaip ir viršuje esanti „jurta“. Ir grindys, ir sienos, ir lubos čia dengtos mediena, suteikiančia erdvei šilumos ir jaukumo.

Viešbutyje siekta paprastumo

Viešbutyje yra 55 kambariai. Juos Jouin Manku subtiliai dekoravo, siekdami suteikti patalpoms paprastumo, ramybės bei poilsio įspūdį. Čia nepavyktų rasti jokių atvirų šiuolaikinių techninių detalių, nes dizaineriai stengėsi bent iš pažiūros paversti kambarius istoriniu palikimu, kai technologijų dar nebuvo. Visame pastate naudojamos tos pačios apdailos medžiagos, nes norėta sukurti vientisą interjero stilistiką. Lovų atlošai apsiūti oda, išskyrus plotą tiesiai už pagalvių, – čia nutarta naudoti natūralų liną, mat ši medžiaga yra malonesnė. Lenkti atlošų kraštai suteikia besiilsinčiajam jaukumo bei privatumo jausmą. Atlošuose įrengti kištukiniai lizdai ir kiti jungikliai, reikalingi mobiliesiems telefonams, planšetiniams ir nešiojamiesiems kompiuteriams įjungti.

 


„Les Haras“ restorano ir viešbučio interjeras puikiai atspindi senąsias epochas bei subtiliai užsimena apie pastatų komplekso istorinę praeitį. Dizaineriams pavyko sukurti jaukaus, šilto restorano ir viešbučio įvaizdį, taip pat išsaugoti prisiminimus apie Prancūzijos tradicijas.

Gintautė Kisieliūtė
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Gintautė Kisieliūtė

Esu žmogus, kvėpuojantis dizainu bei ieškantis grožio, originalių sprendimų, padedančių atskleisti asmenybės unikalumą, o tuo pačiu suteikiančių kūrybinio polėkio. Nuolat seku naujoves bei tobulėjančias technologijas, padedančias pritaikyti vis kitokius interjero sprendimus. Jų dėka kuriu ne eilinius projektus, o namus, skirtus gyvenimui. Būtent todėl prieš imdamasi naujo projekto, stengiuosi įsiklausyti į žmonių poreikius, pageidavimus bei pasidomėti jų gyvenimo būdu. Nemanau, kad jaukūs ir gražūs namai yra tie, kuriuose pilna garsių dizainerių baldų – jie turi atspindėti gyventojų asmenybes. Išspręsdama funkcines problemas bei pritaikydama tinkamiausius techninius sprendimus, atsižvelgiu į būsimų gyventojų estetinį skonį, praturtinu jį savo idėjomis ir taip bendromis jėgomis sukuriame namus, į kuriuos norisi sugrįžti.