Gavęs užduotį parašyti straipsnį apie Bordo, susiėmiau už galvos. Nepagalvokite, kad man nepatinka šio krašto vynas! Tiesiog išgąsdino užduotis visą Bordo pasaulį sugrūsti į kelis puslapius bei iliustracijas. Kelias savaites rikiavęs ir perrikiavęs straipsnio planą, mečiau bandymus aprėpti viską. Paprasčiausiai siūlau žengti dešimt bordo pažinimo žingsnių. Pusę iš jų skiriu tikrų tikriausiems „bordo užkulisiams“ pažinti.

Patys atraskite nebrangų bordo

Tai pradėkite ne nuo kainų, o etiketėse surašytų vynuogynų rajonų apžiūros. Jūsų tikslas – atrasti neišgarsinto miestelio apylinkių vyną, nes toks dėl mažesnio susidomėjimo ir paklausos yra gerokai pigesnis, nei gal būt norėtųsi vyndariui ar prekybininkui. O ir geresnis, nes nežinomo vynuogyno vyndariai tiesiog negali sau leisti daryti klaidų.

Ar žinote, kas bendra tarp gana toli vienas nuo kito nutolusių Blajaus (Blaye), Kastijono (Castillon), Frankso (Francs), Kadijako (Cadillac) apylinkių? Prie šiose mažai išpopuliarintose vietose gaminto vyno prirašoma Côtes de Bordeaux. Toks suvienodintų pavadinimų, bet išties stulbinančios kokybės gėrimas įrodys, kad Bordo krašto vynas gali sudrebinti ir šykštuolio širdį.

Pirklių vyne pamatykite ir bloga, ir gera

Prakutę vyno gėrikai, išgirdę žodį „bordo“, išsyk prieš akis regi apsamanojusias pilių sienas. Tokias, kokias matome įspaustas į Lietuvos parduotuvių lentynose sudėlioto bordo etiketes. Tačiau žodis „château“, reiškiantis „pilis“, nebūtinai reiškia, jog vynas darytas senoje pilyje. Įprastai tai ūkio ar dvarelio vynuogynuose auginto ir nemaišius į butelius supilto derliaus vynas. Nemaišyto vyno būna nedaug, nesunku suprasti, jog „piliuotas“ vynas yra brangesnis.

Pilies ūkio vyno alternatyva yra pirklių supirktos žaliavos vynas. Jiems savo vynuoges parduoda tūkstančiai mažų vynuogynų savininkų, kurie net negali kelių vynmedžių eilių derliaus paversti vynu, paženklintu savo pavarde ar šeimos gūžtos pavadinimu. Jei pilies vardu nepaženklintas vynas kainuoja mažiau nei 6 Eur už butelį, daugiausia, ko galite tikėtis, – tyro kvapo ir skonio.

Tačiau Lietuvos padangėje labiausiai išgarsėję, kartu ir kritikuojami, yra didieji pirklių vyno namai: „Malesan“, „Calvet“ ar „Baron Philippe de Rothschild“. Jų produkcijai prikaišoma dėl aukštėlesnės 10-15 Eur už butelį kainos. Tačiau juk viską galima pažinti tik lyginant! Panašiai įkainotas vienas pilies ūkio vynas gali būti geras, o kitas – blankus ir prastai pagamintas. Populiarus pirklių vynas tampa išsigelbėjimu nenorint nusivilti, nes moderniausiais ir brangiais būdais dirbdami su derliumi pirkliai žioplinėjančius bordo ragavimo pradinukus apsaugo nuo pinigų švaistymo. Čia kaip su Starbucks kava: ja tikrai nenusivilsite, o kaimyninėje kavinukėje gali būti ir geriau, ir blogiau.

Atraskite naująjį bordo pasaulį

Pastraipos pavadinime nėra rašybos klaidos. Visam pasauliui buvę pavyzdžiu, Bordo vyndariai ir patys ieško pavyzdžių. Vyno gamybos duomenų lentelės citata: „derlingumas – 42 HL/ha, Merlot – 100 proc., pagaminta 6 000 butelių, uogų odelių ir sulčių vėsinimas, 16 mėnesių brandinimas naujose statinėse. Butelio kaina – tik 25 eurų“ anksčiau galėjo būti panaudota tik Čilės ar JAV vynui apibūdinti! Tačiau šie žodžiai pasakyti apie sprogdinančio intensyvumo Bordo krašto raudonąjį, kurio skonis galėtų nustebinti Napos slėnio vyno gerbėjus!

Pilies ūkio vyno alternatyva yra pirklių supirktos žaliavos vynas. Jiems savo vynuoges parduoda tūkstančiai mažų vynuogynų savininkų.

Naujajame bordo Pasaulyje yra vietos ne vien tik Merlot. Sauvignon Blanc derliaus baltasis, ypač pagamintas Entre-Deux-Mers vynuogynuose, tobulėja taip sparčiai, kad tuoj teks perrašyti vyno enciklopedijas. Taigi JAV, PAR bei Čilės vyndarių Sauvignon Blanc vynas turi naują konkurentą!

Skirkite valandą laiko bordo pradmenims išmokti

Nekrimtę karčių šaknų, bordo pažinimo vaisių neparagausite. Skirkite valandėlę perskaityti „Vikipedijos“ skyrelį apie bordo. Išsamesnę informaciją rasite puslapyje anglų kalba. Tikrai labai pravers.

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Ššššššš, tai paslaptissssss

Jūs skaitote ne ką tik triukšmingai pristatyto garsaus modelio iš Lietuvos sukurto „lūpų pūstuko“ parodiją. Tai tikra paslaptis, leisianti sugluminti geriausiai bordo rūšyse besigaudantį draugą.

Paklauskite, koks bordo gaminamas visame krašte naudojant tik 100 ha plotą ir „egzotiškai“ maišant šviesų Sémillon derlių su tamsių Cabernet Franc kekių derliumi? Jei vyno žiniukas nenustebo, laikas pasiteirauti, koks vynas gali būti maišomas naudojant Sauvignon Blanc, Sémillon, Muscadelle, Colombard, Mauzac, Ondenc ir Ugni Blanc???!!!

Jei čia pat užrištomis akimis gautumėte taurę, tikriausiai vyną atpažintumėte iš ošimo. Nes tai kilniuoju dvigubos fermentacijos būdu pagamintas burbuliukais šnypščiantis Cremant de Bordeaux. Mielinio, gėlių ir žolės charakterio putojantis vynas privalomai brandinamas rūsyje bent vienus metus. Gaila, kad retas gamintojas ryžtasi daryti vos 1990 m. pagaliau oficialiai įteisintą, bet regione seniai gaminamą vyną.

Susipažinkite su skonio burtininkais, užbūrusiais visą pasaulį

Kaip tikroje vyndarių kalvėje, Bordo regione užauginami visame pasaulyje pripažinti vyno genijai. Savo laimę užjūriuose įsteigtuose ūkiuose bando ar teikdami konsultacijas puikiai dirba Bruno Pratsas, Pascalis Delbeckas, Chriastianas Moueix ar Michelis Rolland’as.

Jų, o ypač net 13 šalių dirbančio p. Rolland’o, vynas parduodamas net Lietuvoje, bet retas kuris ragavo šių meistrų gimtinėje spausto bordo. Christian Moueix gaminamo brangiojo Château Petrus nerekomenduosiu, bet visur esančio Michelio Rolland’o gaminamo Raymond Huet baltojo ar raudonojo bordo Lietuvoje gausite neišleidę nei 15 Eur. To paties veikėjo geriausias gaminys – Château Le Bon Pasteur Pomerol, beprotiškos kainos kitų raudonųjų kontekste, irgi neatrodo itin brangus.

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Rausvos raudonojo vyno šaknys

Bordo turi ir trečiąją – rausvą spalvą. Jo atradimas leis susipažinti ne tik su kitu skoniu, bet ir bordo istorija, nes būtent tamsios rausvos spalvos vynas būdavo svarbiausia Bordo regiono eksporto preke Renesanso epochoje. Bordeaux Clairet vardu vadinamas rausvasis jau seniai išėjo iš mados, bet bendrinis anglų kilmės žodis „klaretas“ vis dar išlieka raudonojo bordo sinonimu.

Šiuo metu retai matomas itin tamsios spalvos rausvasis yra daromas iš standartinio Bordo tamių uogų derliaus mišinio. Tačiau tos uogos, skirtingai nei gaminant blyškų rausvąjį, skalaujamos sultyse kelias paras. Labai tamsus rausvasis liktų tik istorijos rudimentu, bet moderniame gastronomijos pasaulyje itin pravers kaip su itin įvairiu maistu derantis vynas.

Ne vien Grand Cru yra geras Cru

Dar 1855 m. atlikta pirmoji pasaulyje geriausią vyną gaminančių ūkių klasifikacija aprėpė tik vieną Bordo kertelę – Medoko (Medoc) apylinkes. Netrukus suklasifikuoti ūkiai Graveso (Graves) apylinkėse, saldaus vyno rojuje Sauternes, Saint-Emilion vynuogynuose. Ne visi šių klasifikacijų „palaiminti“ ūkiai išliko iki šiol, yra priežasčių ir paniurnėti dėl aukštos jų vyno kainos. Jie tikrai geriausi, bet ne vieninteliai…

Cru Bourgeois rangu paženklinti daugiau nei 250 vyno ūkių, tad tokio vyno už priimtiną kainą gausite gana lengvai.

Jau per pusšimtį metų vyno etiketėse galima išvysti ir kitą terminą – Cru Bourgeois. Šiuo vardu vynas ženklinamas ne amžinai, kokybės testą vyndariai laiko kartą per dešimtmetį. Negalėdami apsileisti, vyndariai neturi kitos išeities, kaip gerindami savo vyno kokybę alsuoti Grand Cru konkurentams į pakaušį. Cru Bourgeois rangu paženklinti daugiau nei 250 vyno ūkių, tad vyno už tokią priimtiną kainą gausite pakankamai lengvai.

Nuo 2006 m. atsirado dar viena klasifikavimo sistema, beje, kaip ir Bourgeois atveju, apimanti tik raudonąjį vyną gaminančius Medoko vynuogynus. Cru Artisan vardu oficialiai pradėti ženklinti tik mažo dydžio, bet itin dėmesio vertą vyną darantys ūkiai. Šiuo metu šiuo rangu ženklinami 44 ūkiai turi vos 330 hektarų nuosavų vynuogynų.

Garažo vynas

Šimtmečius Bordo vyndariai lyg apsėsti tvirtino, jog geras vynas gali būti pagamintas tik didingoje pilyje iš patikrintos reputacijos vynuogynų. Taip ir buvo, kol 1991 m. Jeanas-Luc Thunevinas iš „pakrūmėje“ esančio vynuogyno garaže rankomis padarė 1500 butelių savo „garažo vyno“. Robertas Parkeris jį įvertino geriau nei Petrus, tad Château Valandraud butelio kaina per 20 metų išaugo 15 kartų. Dėl neįkandamos kainos šio vyno pradinukams nerekomenduosiu, tačiau „garažo vyną“, kainuojantį 20–30 eurų, dabar gamina daug Bourg, Blaye, Bordeaux Superieur vynuogynų savininkų.

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Saldaus vyno žingsnis

Bordo regione daromas tiesiog puikus saldusis vynas yra tapęs modeliu, kurį kopijuoja Italijos, JAV, PAR, Argentinos, Čilės ir Australijos vyndariai. Šio vyno ragavimo patirties verta įgyti, nes Bordo saldusis nepelnytai ignoruojamas sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

Šaukštą deguto saldžiajam bordo pakiša visur įkyriai brukamas netikėlis saldusis. Moelleux terminu paženklintas paprastutis negali lygintis su grandais, nes pastarieji gaminami tik iš vėlyvojo skynimo derliaus. Be abejo, pasidarbavus „kilniajam pelėsiui“, jo paveiktos uogos renkamos kelis kartus.

Nėra kito būdo atskirti didingas saldžiąsias rūšis nuo prastųjų, kaip įsimenant kelis jas gaminančių vynuogynų vardus: Sauternes, Barsac, Cerons, Cadillac, Saint-Croixdu- Mont bei Loupiac yra svarbiausi tiršto it kremas vyno gimtieji lopšiai. Atsiminę šiuos vardus niekada nesuklysite, nes taip nevadinamas sauso skonio baltasis ar raudonasis.

Pabandykite neieškoti kainos ir kokybės

Paskutinį bordo pažinimo žingsnį žengsite vyno nė neparagavę. Tai galite padaryti nustoję lyginti Bordo ir kitur pasaulyje gaminamo vyno kainą. Tiesiog reikia pripažinti, kad šio krašto vyndariai artimiausiu metu nepasiūlys naujos nei brangiausio, nei pigiausio vyno segmento kainodaros. Tačiau tokia jau ekonomika, mes burbėjimu jos nepakeisime.

Užtat vidurinės ar nežymiai aukštesnės kainos segmente Bordo vyndariai gali labai daug. Tačiau vis viena apie kainas nešnekėkime, juk šis vynas savaime įdomus.

©Žurnalas „Geras Skonis“

Petras Nėris
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Petras Nėris

gėrimų ekspertas