• Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Gurmaniškas maistas yra vienas iš nedaugelio prabangos dalykų, prieinamų labai plačiai visuomenės daliai. Ši tiesa nesikeičia metai iš metų, keičiasi tik maisto patiekimo tendencijos.

Pernai birželio mėnesį atsidariusi „Gourmet Panorama“ yra pirmoji ir kol kas vienintelė tokio tipo gurmaniško maisto erdvė Baltijos šalyse. Joje – netgi 20 skirtingų virtuvių, o kas neišsirenka iš šios gausos, gali rinktis iš dar 23 maisto vietų, esančių prekybos centre „Panorama“.

Naujos kartos maisto turgų pradžia… prekybos centruose

Kažkur nuskambėję žodžiai, jog maistas yra naujasis rokenrolas, o vadinamieji food halls (liet. maisto erdvės) – naujos kartos scena, šiandien jau nebepalieka vietos ginčams.

Pastaruosius kelerius metus pasaulyje itin sparčiai populiarėja naujos kartos turgūs, kuriuose galima ne tik įsigyti šviežių produktų, bet ir paragauti čia pat gaminamų patiekalų iš skirtingų šefų virtuvių.

Nuo Azijos iki Amerikos – visur šie modernūs food halls, papildyti skirtingomis pasaulio virtuvėmis, sulaukia vis daugiau dėmesio. Tačiau ne paslaptis, kad viso to pradžia – prekybos centruose.

Įkvėpimu tapo Londono „Harrod’s“ ar Niujorko „Macy’s“ gurmaniškos erdvės, talpinančios daugybę pasaulio skonių po vienu stogu. Taip pat šios erdvės labai prisidėjo prie įpročių ragauti, valgyti, susitikti ir bendrauti tokiose viešose ir atvirose erdvėse formavimo. Ir nors čia tavęs neaptarnauja prie staliuko, patiekalai dėl savo šviežumo pranoksta lūkesčius.

Pirmi ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse

„Gourmet Panorama“ yra pirmas ir vis dar vienintelis gurmanišką maisto zoną turintis prekybos centras Baltijos šalyse.

„Pirminė idėja suburti gurmaniško ir kokybiško maisto prekeivius po vienu stogu atsirado gana seniai, dar pasaulinės ekonomikos krizės metu. Vis dėlto, sutikite, tai nėra geriausias laikas pradėti nišinius projektus, todėl link dabartinio rezultato mažais žingsniais ėjome kone 9 metus“, – pasakoja PC „Panorama“ vadovė Birutė Kalanovaitė.

Pasak B. Kalanovaitės, mintį atidaryti gurmanišką erdvę prekybos centre paskatino ne tik pasaulinės tendencijos, bet ir nuolatiniai „Panoramos“ klientai: „Pastebėjome, kad jie yra reiklesni sau ir kitiems, daugiau dėmesio skiria sveikatai ir itin taupo savo laiką.“

Taip „Panoramoje“ prieš 5–6 metus atsirado nišinės parduotuvėlės. Jas prekybos centro valdytojai ėmė burti vieną šalia kitos: „Iš pradžių prekybininkus teko įkalbinėti ir netgi, galima sakyti, traukti iš turgaus. Kitus prikalbinome ateiti iš privačių erdvių Vilniaus senamiestyje, pažadėję didelį klientų srautą. Pavyzdžiui, Alį Gadžijevą teko ilgai įkalbinėti, tačiau nuo tada, kai jis „Panoramoje“ atidarė „Ali šokoladinę“, manau, nė karto nepasigailėjo.“

Taip laikui bėgant Birutės ir jos komandos rutuliojama vizija – suburti geriausius po vienu stogu – ėmė nešti vaisius, kol galiausiai 2018 m. pirmąjį vasaros mėnesį Lietuvai buvo pristatytas „Gourmet Panorama“ projektas.

„Pati idėja turėti gurmaniškų produktų ir skirtingų pasaulio virtuvių zoną prekybos centre tikrai nėra naujovė, tačiau ne tik Lietuvoje, bet ir visose trijose Baltijos šalyse – ji vis dar tokia vienintelė“, – pasakoja Birutė.

Vis dėlto „Panoramos“ vadovė išskiria kelias užsienyje, kurios ją asmeniškai įkvėpė šiam projektui: „Mėgstamiausias food hall – „Torvehallerne“ Kopenhagoje, taip pat labai gerą įspūdį paliko „Mercato Centrale“ Florencijoje ir „KaDeWe“ prekybos centro viršutinis aukštas Berlyne.“

Ten su Birutės rekomendacija lankėsi ir „Gourmet Panorama“ architektai iš Didžiosios Britanijos prieš pateikdami savo projektą „Panoramai“.

Bendras darbas su architektų biuru iš Londono

Nors atrodo, kad tradicinę maistininkų erdvę galėtų sudaryti ratu išdėstytos skirtingos virtuvės su vieta staliukams viduryje, pasak B. Kalanovaitės, kuriant tokį projektą reikia labai daug žinių.

„Dėl nedidelės rinkos Lietuvos architektai neturi galimybių įgyti patirties, būtinos projektuojant tokio tipo erdves, todėl „Gourmet Panorama“ kūrė ilgalaikiai grupės partneriai – „KVB Design“ architektų biuras iš Londono“, – aiškina Birutė.

„KVB Design“ jau daug metų specializuojasi kurti mažmeninės prekybos objektų dizainą, o jų darbai puikuojasi ne tik didžiausiuose Europos miestuose, bet ir Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Viduriniuose Rytuose.

Kuriant food halls, reikia išmanyti ne tik žmonių srautus, bet ir restoraninių erdvių specifiką: „Teko labai kruopščiai įvertinti ir apskaičiuoti daugybę dalykų. Pavyzdžiui, ventiliacijos projektą. Įrengti idealią ventiliaciją prekybos centre, kai viename nedideliame plote yra apie 20 arti viena kitos susitelkusių virtuvių, nėra paprasta. Ne visiems tai pavyksta, bet džiaugiuosi, kad, pasitelkus profesionalų komandą, mums pasisekė. Tai yra bendro darbo kartu su britų architektų biuru, rangovais Lietuvoje ir stipria bei vieninga „Panoramos“ komanda rezultatas“, – pasakoja Birutė ir priduria, kad be pastarosios ši jos idėja nebūtų įgyvendinta taip greitai ir efektyviai.

Birutė Kalanovaitė primena, kad „Panoramos“ klientas yra reiklus, todėl švaros, ventiliacijos, pasirinkimo ir patogumo klausimams čia skiriama ypač daug dėmesio: „Užsienyje tokiose vietose didelė dalis lankytojų yra turistai, o dėl jų nepersistengiama – dažniausiai tai yra nesugrįžtantys klientai. Mes turime stengtis nuolat, nes labiausiai esame orientuoti į vilnietį, „Panoramos“ lankytoją, kurį pažįstame geriausiai.“

Sutelkti rinkos geriausieji, bet ne visi pritampa

„Panoramos“ vadovė teigia, kad sunkiausia užduotis buvo ne sukurti pačią erdvę, o pritraukti tinkamus prekybininkus. „Gourmet Panorama“ yra ne tik Birutės darbo dalis, bet ir asmeninė ambicija. Moteris pati gilinasi į skonines subtilybes ir yra baigusi someljė mokyklą. Ten, beje, ir sutiko pirmuosius „Gourmet Panorama“ nuomininkus.

Netgi du iš jų vadovauja restoranams Vilniaus senamiestyje, kurie 2018 m. pateko į „30 geriausių restoranų“ Lietuvoje sąrašą. Tai – „Pinavijos“ savininkė Vija Zanevė (restoranas „El Mercado“) ir „Jūros Bjaurybės by Selfish“ vadovas Renatas Vainius (restoranas „Selfish“).

„Taip paprastai nuėjus į gatvę įkalbėti verslininkus patikėti tokio darinio kaip „Gourmet Panorama“ sėkme nebūtų paprasta. Apskritai surinkti nuomininkus, kurie nekonkuruotų tarpusavyje, o vieni kitus papildytų, tiektų aukščiausios kokybės maistą, apimtų visus pasaulio skonius, yra sudėtinga. Taigi šios zonos formavimo procesas niekada nėra baigtinis“, – pasakoja Birutė.

Pasak B. Kalanovaitės, kiekvienais metais bent 10–15 proc. nuomininkų tokiose vietose keičiasi. „Gourmet Panorama“ – ne išimtis. Artėjant vienų metų gimtadieniui, erdvė turi jau tris naujus operatorius.

„Visada atsiranda tas, kuris nepritampa, nesudomina lankytojų. Taip yra ir kitur panašiose erdvėse pasaulyje. Taigi į šiuos pokyčius žiūriu kaip į natūralų procesą. Beje, lankytojui nuo jų – tik geriau. Nauji vardai – nauji skoniai, nauji potyriai.“

Sėkmės paslaptis – kliento portreto analizė

Kaip jau „Panoramos“ generalinė direktorė minėjo pokalbio pradžioje, gurmaniškoji maisto zona yra formuojama pagal prekybos centro lankytojo portretą.

„Jis taupo laiką, todėl sukuriame sąlygas, kad „Gourmet Panorama“ maistą jis gautų greičiau nei įprastuose restoranuose“, – „Panoramos“ klientą piešia Birutė.

Be to, iš patirties moteris pastebi, kad kartais ne tik dėl laiko stokos žmonėms nesinori pietauti įprastuose restoranuose, bet ir tais atvejais, kai pietaujama pavieniui: „Šioje erdvėje bet koks nejaukumas yra svetimas – čia žmonės dažnai ateina vieni padirbti, pavalgyti, vėliau susitikti kavos puodelio su pažįstamais“, – bendruomeniškomis nuotaikomis „Gourmet Panorama“ džiaugiasi Birutė.

„Jis rūpinasi savimi, todėl žiūri, ką valgo. Tad produktų kokybė yra labai didelė kiekvieno operatoriaus atsakomybė. Jis mėgsta turėti pasirinkimą ir yra atviras pasauliui, todėl ragauti skirtingų kulinarinių krypčių skonius jam yra įdomu. Būtent dėl to turime didžiąją dalį pagrindinių pasaulio virtuvių po vienu stogu“, – tęsia Birutė.

PC generalinė direktorė džiaugiasi ir tuo, kad lankytojai patys noriai keičia tradicijas ir mielai sėda prie bendro stalo su kitais: „Ant didžiųjų stalų stovėjo laisvai stumdomi vazonai, kad prisėdusieji galėtų lengvai atsiskirti, jei nejauku, tačiau pastebiu, kad žmonės atsipalaiduoja, o tie vazonai visuomet kažkur kampe, todėl juos išvis nuėmėme.“

Apie formuojamus įpročius ir platų pasirinkimą

Kuriant „Gourmet Panorama“ buvo siekiama populiarinti tiek pačią food halls, tiek maisto išsinešimo kultūrą. Įvertinusi klientų srautus, Birutė pastebi, kad ši erdvė yra prigijusi labiau kaip susibūrimo ir valgymo vieta.

„Manau, tai – laiko klausimas. Maistas išsinešti daugeliui vis dar asocijuojasi su nekokybe. Tačiau pati dažnai užsuku į „Gourmet Panorama“ tik tam, kad pasiimčiau išsineštinio maisto: arba sau per trumpą pietų pertrauką, arba šeimai po darbų, kai nėra jėgų nei apsipirkti, nei gaminti. Taip esu tikra, kad jie valgys gardžią ir, svarbiausia, sveiką vakarienę. Be to, šeimai – tai šventė, nes kiekvienas gali rinktis pagal savo norą.“

Kitas įprotis, kuris šioje erdvėje ėmė formuotis nuo pat pradžių, – savaitgalio popietė: „Nemaniau, kad ši vieta bus tokia gyvybinga savaitgaliais, kai verslo centrai aplink neveikia. Tiek šeštadienį, tiek sekmadienį „Gourmet Panorama“ dūzgia. Tuo metu čia – daugiausia šeimos su vaikais. Juk galima ne tik skaniai pavalgyti, bet ir apsipirkti bei sutvarkyti kitus buitinius reikalus vos per vieną vizitą.“

Taip pat B. Kalanovaitė pastebi, kad vakarais ši erdvė tampa dar patrauklesnė dėl savo kainų: „Taip, už dienos pietus čia sumokama daugiau nei valgykloje, bet ir maisto kokybė yra nepalyginama. Tačiau vakarienės metu „Gourmet Panorama“ paliekama kur kas mažesnė suma nei restorane, o maisto kokybė čia – pati geriausia.“

Vienoje vietoje „Gourmet Panorama“ galima rasti visą pasaulio skonių vaivorykštę: nuo kokybiškų kepsnių ir mėsainių iš aukščiausios rūšies mėsos iki šviežių jūrų gėrybių (skirtingų rūšių austrių – net keliose vietose), nuo rankų darbo šokolado ir gausybės autentiškų kepinių iki azijietiškų skonių (vietnamiečių, tailandiečių, japonų virtuvės), nuo Karibų jūros iki Artimųjų Rytų patiekalų, nuo tikrų itališkų picų iki Viduržemio jūros delikatesų: „Regis, iš populiariųjų pasaulio virtuvių čia kol kas trūksta tik indiško ir meksikietiško maisto, tačiau šių kraštų patiekalų galima rasti trečiajame aukšte įsikūrusiuose restoranuose: „Gan Bei City“ – indiško, „Guacamole“ – meksikietiško“, – teigia B. Kalanovaitė, „Gourmet Panorama“ autorė.

Dar daugiau „Gourmet“ naujienų! Apie gastronominę Urtės Mikelevičiūtės kelionę po „Gourmet Panorama“ skaitykite čia.

©Žurnalas „Geras Skonis“

Inga Norkė
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Inga Norkė

Kūrybininkė, rašytoja, "30 geriausių restoranų" komunikacijos vadovė