• Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Gruodžio 4 d. viešbutyje „Grata“, įsikūrusiame Vytenio g. 9, Vilniuje, vyko pažintinė putojančių vynų ir šampano degustacija, į kurią HORECA atstovus subūrė žurnalas „Geras skonis“ ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. Šis renginys – tai tęstinio projekto „Vyno kultūra Lietuvos restoranuose“ dalis. Degustaciją vedė vyno žinovė Jūratė Sprindžiūnaitė, susirinkusiesiems papasakojusi apie putojančio vyno istoriją, gamybos būdus bei silius. Gėrimai degustacijai parinkti iš UAB „Mineraliniai vandenys“ asortimento.

Degustaciją pradėjo vieno didžiausių indų, virtuvės reikmenų bei interjero akseusuarų importuotojų – UAB „Arkietė“ – projektų vadovas Tomas Jungaitis, pristatęs indų saloną „Žana“ bei „Chef&Sommelier“ taures. Kaip teigia vyno žinovė Jūratė Sprindžiūnaitė, taurė yra tarsi raktas, padedantis atrakinti vyną. Taigi taurės, iš kurių ragaujamas vynas, yra ypač svarbus elementas. Šį kartą putojančių vynų ir šampano degustacijai naudotos „Oenologue Expert“ taurės, sukurtos žymios enologistės ir Bordo vynuogyno savininkės Dany Rolland. Šiose taurėse dera kokybiškos medžiagos ir elegantiškas dizainas. Jos yra daugiafunkcinės: gali būti naudojamos tiek vynams degustuoti, tiek stalui serviruoti. Taurė turi elegantišką tinkamo aukščio kojelę, todėl ją patogu laikyti rankoje. Taurės forma ir platus viršus užtikrina, kad būtų pakankamai erdvės burnai ir nosiai, siekiant teisingai įvertinti vyno skonines bei aromatines savybes. Be to, svarbu, kad šiuo metu taurės „Oenologue Expert“, kaip, beje, ir visos kitos „Chef&Sommelier“ taurės, gaminamos iš unikalios ir ypač patvarios medžiagos – Krysta kristalino. Jis yra plonesnis ir net 30 proc. atsparesnis, palyginti su kitais krištolo gaminiais, esančiais rinkoje. Krysta yra tyriausias ir skaidriausias kristalinas rinkoje (indeksas – net 98,5). Taurės, pagamintos iš šios medžiagos, pasižymi grynu krištolo skambesiu, kuris, kartu su unikaliu spindesiu, sukuria rafinuotų pojūčių harmoniją. Beje, kaip renginio metu sakė J. Sprindžiūnaitė, baltojo vyno taurės, kurios buvo pasirinktos degustacijai, labiausiai tinka siekiant įvertinti putojantį vyną bei šampaną. Anot ekspertės, degustuojant ragauti šampaną iš siauros „Flute“ tipo taurės – tai lyg eiti į operos teatrą klausytis gražiausių arijų užsidėjus ausines.

Degustacijos metu dalyviai ragavo UAB „Mineraliniai vandenys“ parinktus putojančius vynus bei šampaną. Pasak vynų žinovės J. Sprindžiūnaitės, putojantys vynai yra be abejonės sudėtingiausiai gaminami vynai. Jie išsiskiria ir nepaprastai įdomia bei turtinga istorija, kurią pasakoti lektorė pradėjo nuo prancūzo Jeano-François de Troy 1735 metų paveikslo „Pietūs su austrėmis“, kuriame pirmą kartą pavaizduotas šampanas ir atskleista keletas jo vartojimo ypatybių (pvz., kamštis atidarant turėdavo būtinai iššauti). Pasak lektorės, anuomet šampanu mėgaudavosi tik kilmingieji ir turtingieji, be to, jis būdavo ypač saldus (1 litre gėrimo – net 200 gramų cukraus).

Nuo tada iki šių dienų šampano bei putojančio vyno gamybos technologijos keitėsi, tobulėjo, ir šiuo metu šie gėrimai gaminami dviem būdais: 1) Methode Classique (Champagne, Cava, Franciacorta, Cap Classic) bei Charmat (Prosecco). Degustacijos metu dalyviai turėjo galimybę palyginti šiuos skirtingus putojančius vynus bei šampaną tarpusavyje, sužinojo daugiau įdomių ir vertingų faktų apie šių gėrimų gamybos grandinę, vynuogių veisles, iš kurių jie gali būti gaminami (pasak ekspertės, daugiau nei 90 proc. putojančių vynų yra padaryti iš skirtingų vynuogių veislių). Išgirsta įdomių faktų ir apie tai, kodėl šampano butelis yra būtent tokios formos, kelių atmosferų spaudimas privalo būti šampano bei skirtingų putojančių vynų buteliuose, kaip natūraliu būdu susidaro burbuliukai, kokiais skirtingais būdais gaminamas rožinis putojantis vynas ir šampanas.

Putojančių vynų bei šampano degustaciją praturtino ir daugiau skonių bei potyrių jai suteikė renginio metu ragautos dviem skirtingais būdais paruoštos sraigės (pagardintos krapais ir paruoštos pagal originalų burgundišką receptą: su sviestu, petražolėmis ir česnakais) bei jų delikatesai. Šiuos skanėstus pristatė įmonės „Sraigių delikatesai“, atstovaujančios Lietuvos sraigių augintojams, kurie augina Helix AspersaMaxima sraiges, atstovas Gediminas Micuta. Jis papasakojo apie sraigių auginimo, paruošimo maistui ypatybes, taip pat pristatė naujausius gaminius: trijų rūšių sraigių mėsos užtepėles su baravykais, trumais ir ančiuviais bei sraigių ikrus.

Anot G. Micutos, sraigės – tai vienas natūraliausių ir sveikiausių maisto produktų pasaulyje, turintis daug natūralaus baltymo. Sakoma, kad dar XVI amžiuje Lietuvos dvarininkai parsivežė šį delikatesą iš Prancūzijos. Įdomu, kad prancūzai suvartoja net 40 tūkst. tonų sraigių per metus. Lietuvoje dar nėra taip įprasta skanauti sraiges, tačiau ši tradicija mūsų šalyje pamažu plinta ir įsigalėja. Siekdami plėsti bei tobulinti sraigių valgymo kultūrą Lietuvoje, įmonės „Sraigių delikatesai“ atstovai rengia degustacijas, edukacines programas, kurių metu galima ne tik paskanauti šių delikatesų, bet ir pagilinti žinias, praplėsti gurmanišką patirtį.

Ši putojančių vynų bei šampano degustacija – tęstinio projekto „Vyno kultūra Lietuvos restoranuose“ dalis. Projektą įgyvendina žurnalas „Geras skonis“ kartu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. Ateinančių metų pradžioje šio projekto rėmuose planuojama baltojo vyno degustacija, taip pat vyno ir maisto derinimo pagrindų paskaita bei kiti aktualūs renginiai, skirti vyno vartojimo kultūrai Lietuvos restoranuose tobulinti bei kelti.