Istoriniai Paryžiaus restoranai

Paryžius – neabejotina kultūros, meno ir gastronomijos sostinė. Galų gale, juk pats Paryžius ir yra žodžio „restoranas“ gimtinė! Taip, taip, būtent Paryžiuje 1765 metais žmogus, pavarde Boulanger, atidarė nedidelę parduotuvėlę, kurioje prekiavo… restorantais (pranc. restaurants), arba „jėgas grąžinančiais sultiniais“ (pranc. Bouillons restaurants). Restorantų pagrindinė užduotis buvo padėti atgauti jėgas dirbantiems alinamą fizinį darbą, kad šie galėtų ilgai netrukę vėl darbuotis Luvro prieigose. Nuo viduramžių iki XIX amžiaus pradžios žodis restaurant buvo vartojamas apibūdinti mėsos arba paukštienos sultiniams, kurių pagrindinė paskirtis – greitai grąžinti jėgas.

Šiandieniniame Paryžiuje galima rasti kone viso pasaulio virtuves ir aibę naujų modernių restoranų. O mane Paryžius visgi labiausiai traukia tradiciniais restoranais, kurie prie klasikinių prancūziškų patiekalų ir taurės kruopščiai someljė atrinkto prancūziško vyno dar mena ne vieną pikantišką istoriją iš praėjusių amžių.

Ar norėtumėte prisėsti prie staliuko, kur kavą gurkšnodavo Coco Chanel? O gal pažvelgti į šarmingąjį Paryžių Ernesto Hemingvay‘aus arba Pablo Picasso akimis? O kaipgi Marcelis Proust‘as? Užėjus į tokį restoraną pasijunti lyg magiškame tunelyje, kuriuo galima keliauti tarsi laiko mašina. Atrinkau keletą favoritų ir mielai dalijuosi.

Les Deux Magots

„Les Deux Magots“ atvėrė duris 1812-aisiais kaip prabangi parduotuvė Buci gatvėje. 1873 m. parduotuvė perkelta į dabartinę savo vietą Sen Žermeno de Prė (Saint Germain des Pres) bulvare.

„Les Deux Magot“ būdavo galima sutikti Ernestą Hemingway‘ų, Pablą Picassą, Jeaną Paulą Sartre‘ą ir daugelį kitų to meto paryžiečių.

Po devynerių metų šeimininkai nusprendė parduotuvę paversti rafinuota kavine, palikti tą patį pavadinimą bei dvi išminčių skulptūras (les deux magots), kurios pagrindinio valgomojo lankytojus stebi iki šių dienų.

„Les Deux Magot“ netrukus tapo itin svarbia kultūrinio Paryžiaus gyvenimo oaze. 1933 m. buvo įsteigtas ir „Les Deux Magot“ vardu pavadintas prestižinis literatūros apdovanojimas, kuris iki šių dienų ne ką mažiau geidžiamas nei Gonkūrų premija.

Rekomenduoju užsukti į „Les Deux Magots“ ilgų ir be skubėjimo pusryčių.

6 Place Saint-Germain-des-Prés, 75006 Paris, +33 1 45 48 55 25.

Chez Georges

Net aštrialiežuvius maisto kritikus paperka „Chez Georges“ virtuvės komandos meistriškumas. Nuo 1926-ųjų restoranas traukia tradicinių prancūziškų patiekalų gerbėjus.

Paprastai, aiškiai ir lygiai taip, kaip būta prieš beveik šimtmetį, nes „Chez Georges“ nepaiso besikeičiančių kulinarinių madų ir tiesiog išlieka savimi.

1 Rue du Mail, 75002 Paris, +33 1 42 60 07 11.

Café Procope

„La Petite Chaise“ yra oficialiai seniausias restoranas, o „Cafe Procope“ – ilgiausiai veikiantis be pertraukų. Pirmasis „Cafe Procope“ šeimininkas ir įkūrėjas buvo šefas iš Sicilijos Francesco Procopio dei Coltelli. Jo vardu ir pavadintas restoranas.

„Cafe Procope“ savo laiku buvo pagerbtas ir Marie Antoinette bei Napoleono Bonaparte’o apsilankymais

Lankytojus pasveikinęs dar 1686 metais, „Cafe Procope“ savo laiku buvo pagerbtas ir Marie Antoinette bei Napoleono Bonaparte’o apsilankymais.

13 Rue de l’Ancienne Comédie, 75006 Paris, +33 1 40 46 79 00.

Le Train Bleu

Keliaujantiems traukiniu iš Liono geležinkelio stoties (Gare de Lyon) Paryžiuje „Le Train Bleu“ bus tikras atradimas! Restoranas pirmą sykį duris atvėrė 1901 metais. „Le Train Bleu“ netruko pamėgti to meto garsenybės: Coco Chanel, Brigitte Bardot, Jeanas Cocteau, Salvadoras Dali.

„Le Train Bleu“ netruko pamėgti to meto garsenybės: Coco Chanel, Brigitte Bardot, Jeanas Cocteau, Salvadoras Dali

Na, o kas pamena sceną iš komedijos „Misterio Beano atostogos“, kai šis ragavo austrių ištaigingame Paryžiaus restorane? Taip, veiksmas vyko būtent šiame restorane. Ekstravagantiškas restorano interjeras bei meistriškai paruošti patiekalai traukia rafinuotus svečius ir šiomis dienomis.

Pl. Louis-Armand, 75012 Paris, +33 1 43 43 09 06.

Restaurant Lapérouse

„Restaurant Laperouse“ duris atvėrė 1766-aisiais, tačiau dabartinį pavadinimą gavo tik 1878 metais. Emile Zola, Marcelis Proust‘as, Victoras Hugo, Guy de Maupassant‘ as – tik keletas iš gausaus garsių to laikmečio asmenybių, kurios mielai leisdavo laika „Restaurant Laperouse“.

Prie restorano sėkmės labai prisidėjo ir jo interjeras.

Nedideli atskiri kambarėliai sulaukė didelio pasisekimo tarp to meto politikų, menininkų ir literatų.

Valgiaraščio favoritas – ant grotelių keptas omaras su koraliniu sviestu. Vyno kortoje gausu vyno iš mažųjų ūkių.

51 Quai des Grands Augustins, 75006 Paris, +33 1 43 26 68 04.