Jei Volteras būtų virėjas, arba Dvaro paslaptys Nyderlandų miškų širdyje

Kaip jau tapo įprasta, žurnale „Geras skonis“ pristatome dar vieną „Design Hotels“ tinklui priklausantį viešbutį. Šįsyk lankomės Europoje, Nyderlanduose, netoli Utrechto, įsikūrusiame Liudviko XVI stiliaus dvare įrengtame viešbutyje „Parc Broekhuizen“. Mūsų dėmesį jis patraukė ne tik savo ilgamete istorija, netikėtais interjero sprendimais, kuriuos net jo dizainerė Judith van Mourik vadina pokštais, bet ir „Michelin“ žvaigždute įvertintu restoranu „Voltaire“. Jo virtuvės šefai Robertas Poelis, Thomas Dieperslootas ir net 3 „Michelin“ žvaigždėmis įvertintas konsultuojantis šefas Jacobas Janas Boermas kuria stebuklus virtuvėje ir papildo bei pratęsia šios vietos, įstrigusios Nyderlandų miškų širdyje, magiją.

Kur gieda 100 rūšių paukščiai ir auga neregėti medžiai

„Parc Broekhuizen“ viešbutis įsikūręs Utrechto provincijoje, Lersume, kuris nuo provincijos centro Utrechto nutolęs 21 kilometrą. Viešbutis stūkso Utrechtės Heuverlugo nacionaliniame parke – antrojoje pagal dydį miškų zonoje Nyderlanduose. Parkas apima 100 kv. kilometrų teritoriją, tad nenuostabu, jog kraštovaizdis čia varijuoja nuo miškų ir stepių iki užliejamų pievų ar vėjo pustomų smėlynų. Dėl šios priežasties parkas ypač turtingas laukinių gyvūnų, nes tapo namais lapėms, barsukams, kelių rūšių amfibijoms ir ropliams, apuokams bei geniams. Iš tiesų čia savo giesmes gieda daugiau nei 100 rūšių paukščiai, saugiai jaučiasi itin retos rūšies kiaunės. Parke gausu senų medžių ir itin retų augalų. Ypatingo žavesio jam suteikia kur ne kur išnyrančios viduramžių pilys bei šimtamečių medžių paunksmėje kilnių didikų ir dvarininkų paslaptis saugantys privatūs dvarai.

Parkas išvagotas takelių, kuriais malonu ne tik pasivaikščioti, bet ir pasivažinėti dviračiais ar pajodinėti arkliais, žvalgantis po tarsi į kitą amžių nukeliančias apylinkes. Viena iš lankomiausių vietų – „Parc Broekhuizen“ įkūrėjo Cornelio Jano van Nellesteyno kapas, esantis ant kalno viršūnės ir matomas iš dvaro (šiuo atveju – viešbučio), kaip to pageidavo pats šeimininkas. Iš tiesų šis monumentas yra Nellesteynų šeimos kapavietė-mauzoliejus. Cornelis Janas van Nellesteynas 1818 m. buvo pirmasis čia palaidotas šeimos narys. Vėliau šiame mauzoliejuje šeimos nariai laidoti dar kone šimtą metų (iki 1917-ųjų). Monumentas iškilęs ant Donderbergo (liet. Griaustinio) kalno viršūnės, 36 metrų aukštyje. Pati kapavietė yra 14 metrų aukščio, todėl puikiai regima iš įvairių taškų, tai – ne tik mauzoliejus, bet ir neabejotina parko puošmena.

Liudviko XVI stiliaus dvaras su šiuolaikinio dizaino pokštais

Šioje medžių paunksmėje įsikūręs viešbutis „Parc Broekhuizen“ spinduliuoja romantiką ir savotišką praeities kaimo atmosferą, kuri padeda visiškai atitrūkti nuo tikrovės. Liudviko XVI (1754–1793) stiliaus dvarvietę sudaro dvaro namas, stiklinė oranžerija, karietų namas, arklidės bei angliško ir olandiško stiliaus sodai. Šiame dvare kadaise gyveno ne vienas kilnus didikas, tarp jų – ir Prūsijos karalius. Originalus pastatas iškilo dar XV a. pradžioje, tačiau 1906 m. jis buvo atstatytas po to, kai jį suniokojo gaisras. Vėliau, iki 1996-ųjų, dvare veikė Nacionalinis gamtos išsaugojimo institutas.

Pagrindiniai – fundamentiniai – dvaro interjero akcentai yra didžiuliai laiptai, kolonos, tamsios medinės grindys, aukštos lubos ir milžiniški langai per visą sienos aukštį. Nors tradicijų bei paveldo puoselėjimas čia išties svarbus, interjere nestinga humoristinių kaprizų, linksmų ir netikėtų užgaidų, šiuolaikinio meno kūrinių ir, žinoma, originalių dizainerių darbų.

„Parc Broekhuizen“ interjero dizainerė Judith van Mourik, kurdama interjerą, nepabijojo drąsių sprendimų, buvo atidi detalėms, aistringai atsidavė pomėgiui derinti sena ir nauja. Dar daugiau – troškimu pakeisti stiprų identitetą turinčių objektų veidą garsėjanti kūrėja įsitikinusi, jog „pokštai yra svarbūs“. Šis teiginys paaiškina, kodėl lovos kambariuose stovi kreivai, tarsi bet kaip – lyg užuomina apie tai, kad čia ką tik svečiai, tarsi maži vaikai, lakstė, vaikydami vienas kitą aplink lovą ir ją išstūmė iš vietos. Tokių netikėtų, smagių dalykų, kurie suteikia dvarui gyvybės, žaismės ir tarsi sakyte sako, jog gyvenimas čia išties verda, esama ir daugiau.

O šalia linksmų interjero sumanymų, dvarui įrengti naudojamos prabangą, kokybę ir ilgaamžiškumą demonstruojančios medžiagos: veliūras, itališkas marmuras, bronza ir kt., atspindinčios viešbučio istorinį kontekstą. Visą šį rafinuotumą lengvai „praskiedžia“ pastelinės spalvos ir rožiniai akcentai. Akį traukia ir dizaino objektai iš „Bocci“ ir „Gubi“. Neįpareigojančio lengvumo viešbučiui suteikia kur ne kur pūpsantys pufai ir nedideli staliukai. Vonios kambariuose komforto ir elegancijos įspūdį sukuria „Dornbracht“ įranga.

Viešbučio kambariai – nuo viengungiškų loftų iki privačių numerių šeimoms

Kambariai viešbutyje išsidėstę per tris dvaro aukštus. Trečiajame, mansardiniame, dvaro aukšte įrengti mini ir vidutinio dydžio loftų tipo kambariai. Juose dominuojantis interjero elementas yra medis: medinės grindys, lubos, taip pat išryškintos laikančiosios sijos. Medis suteikia kambariams šilumos ir jaukumo. Svetingumą demonstruoja karališko dydžio lova su itališko lino patalyne…

Panoraminiai kambariai, kaip byloja jau pats pavadinimas, išsiskiria kvapą gniaužiančiais vaizdais, kurie atsiveria pro milžiniškus langus. Šie kambariai įrengti antrajame dvaro aukšte, jie keri itin aukštomis lubomis, o pro didžiulius langus į patalpas patenka daug natūralios šviesos. Elegantiškas kambarių dekoras ir dizainerių sukurti baldai akivaizdžiai rodo, kaip puikiai tarpusavyje dera klasika ir modernūs elementai.

Terasos kambariai antrajame dvaro aukšte svečius džiugina 180 laipsnių kampu atsiveriančiais dvaro apylinkių vaizdais. Šie numeriai spinduliuoja prabangą. Ne tik erdvumu, bet ir specialiai sukurta apšvietimo sistema išsiskiria elegantiški ir modernūs Parko kambariai. Į viešbutį atvykstančioms šeimoms tobulai tiks Šeimos kambariai, pro kurių langus atsiveria vaizdai į anglų sodą, suprojektuotą nyderlandų architekto Jano Davido Zochero (1791–1870). Beje, tas pats architektas suprojektavo ir minėtą Cornelio Jano van Nellesteyno šeimos kapavietę.

Dar išskirtinesnis ir privatumą saugantis variantas šeimoms ar nedidelėms grupėms – karietų namo kambariai. Jie įrengti pirmame karietų namo aukšte, apsupti gamtos. Kambariuose vyrauja tamsios medžio grindys, jaukumą kuria specialiai suprojektuoti baldai. Karietų namas nuo pagrindinio dvaro pastato nutolęs 50 metrų, todėl čia jausitės itin jaukiai ir šeimyniškai.

Trokštantiems ypatingos ištaigos gamtos prieglobstyje įrengtas didysis numeris (Grand Suite). Tai didžiausias iš visų 22-jų viešbučio numerių, jį sudaro 57 kv. metrai. Čia jaukumą bei unikalumą kuria rusenantis židinys, o pro langus atsiveria čia pat plytinčio ežero mėlynė.

Dvare vyksta koncertai, konferencijos, įvairūs renginiai. Tai daryti leidžia platus renginių erdvių pasirinkimas: nuo 300 vietų karietų salės iki kur kas intymesnės atmosferos Salono, kuriame stūkso išdidus fortepijonas, prabylantis stebuklingiausiomis melodijomis.

Restoranas „Voltaire“ ir jo „šviesuliai“

Tokiame ypatingame dvare toli gražu ne paskutinę vietą užima ir virtuvė. Čia ji – itin svarbi. Viešbutyje veikiančio restorano „Voltaire“ (liet. „Volteras“) pavadinimas kelia asociacijas su Liudviko XVI epocha, mat būtent tuo metu gyveno ir vienas iškiliausių Švietimo laikotarpio rašytojų bei filosofų Volteras (1694–1778). Kita vertus, pavadinimas byloja ir apie tai, jog čia – tikrai neeilinė vieta, kurioje patirti įspūdžiai įsimins ilgam. Pasak lankytojų, šiame restorane jautiesi kaip karalius – tiek dėl asmeniško, dėmesingo aptarnavimo, tiek dėl istorijos ženklų, tiek dėl virtuvės, kuriai čia diriguoja net du šefai: Robertas Poelis ir Thomas Dieperslootas. Tai aukščiausius gastronominius standartus demonstruojanti maitinimo įstaiga, kurioje dominuoja nyderlandų, tarptautinė ir europietiška virtuvės. Pirmą savo „Michelin“ žvaigždę restoranas „Voltaire“ gavo 2018 m.

Robertas Poelis nuo jaunų dienų tobulino įgūdžius pas mentorių – 3 „Michelin“ žvaigždžių savininką – šefą Jacobą Janą Boermą, kuris yra šio restorano konsultuojantis šefas. Sukauptą patirtį bei žinias Robertas Poelis pritaiko dirbdamas „Voltaire“. Šis šefas kaskart nustebina lankytojus paruošdamas jiems ką nors ypatinga iš pačios aukščiausios kokybės produktų. Jaunai ir veržliai virtuvės komandai jis vadovauja kartu su partneriu ir draugu Thomasu Dieperslootu.

Thomas Dieperslootas atmušė ranką, dirbdamas net keliuose „Michelin“ žvaigždutėmis nusagstytuose restoranuose. Jis yra ta antroji „Parc Broekhuizen“ restorano „Voltaire“ svajonių komandos pusė. Kalbėdamas apie bendrą darbą su Robertu Poeliu, jis teigia: „Mes papildome ir sustipriname vienas kitą. Darbas petys į petį daro mūsų draugystę ypatingą ir ilgaamžę.“

Darbuodamiesi kartu, jie išgrynino savo unikalų stilių ir kūrybišką požiūrį į „Voltaire“ restorano virtuvę. Galutinis rezultatas – kompozicijos paprastumas lėkštėje ir nepakartojamas patiekalo skonis.

Patiekalams ruošti restorane „Voltaire“ naudojami tik sezoniniai ingredientai, surinkti arba nuosavame restorano darže, arba atrinkti iš vietinių tiekėjų. O šefų Roberto Poelio ir Thomaso Dieperslooto ruošiamas maistas yra šviežias ir lengvas, dažnai praturtintas Azijai būdingais prieskoniais bei produktais. Virtuvės meistrų kulinarinės pažiūros puikiai atspindi mentoriaus Jacobo Jano Boermos išpažįstamą filosofiją, o jų darbai atliekami specialia technika, kuri suteikia patiekalams vadinamąjį „Wow!“ efektą. Á la carte meniu čia rasite ančių kepenėlių; didkepsnio tartarą su avokadais, baklažanais ir rūkyto kiaušinio kremu; jautieną su šitakiais; taip pat saldžios duonos su ananasais, citrinomis, morkomis ir peletrūnais; nacionalinių ir tarptautinių sūrių rinkinį; kokoso riešutą su ryžiais ir shiso; na, o desertui – šokoladą su karamele ir kava. Yra čia ir specialus šefo meniu, kurį, be jau išvardytų á la carte patiekalų, papildo keletas kitų – tarkime, ypatingai paruoštos austrės.

Yra ir degustacinė 6 patiekalų vakarienė, sukurta Roberto Poelio ir Thomaso Dieperslooto bei įkvėpta Jacobo Jano Boermos. Prie šių patiekalų patiekiamas specialiai priderintas vynas, kurį pasiūlo vyno žinovas Jurriënas van Hierdenas. Beje, čia pat esančiame „Flamengo Bar“ pilstomi reti, rinktiniai spiritiniai gėrimai, yra didelis viskių pasirinkimas.

O laisvalaikiu – į Utrechtą!

Kadangi viešbutis nuo provincijos centro Utrechto nutolęs vos 21 kilometrą, patariame nepraleisti progos apsilankyti ir šiame, ketvirtame pagal dydį Nyderlandų mieste, kuris nuo neatmenamų laikų buvo vienas pagrindinių šalies politikos, ekonomikos ir kultūros centrų. Utrechtas garsėja senamiesčiu su išlikusia viduramžių architektūra. Vienas įspūdingiausių statinių – 1254 m. įkurta Šv. Martyno katedra, kuriai anuomet priklausė ir įspūdingo aukščio Domroten bokštas. Deja, per 1674 m. kilusią audrą jis nukentėjo – nepažabojamos gamtos stichijos buvo atskirtas nuo katedros.

Utrechte 1636 m. įsteigtas universitetas yra didžiausias Nyderlanduose. Čia taip pat veikia muzikos dėžučių ir muzikinių laikrodžių muziejus Speelklok, Geležinkelio muziejus, galima aplankyti paskutinius Vokietijos kaizerio Vilhelmo II (1859–1941) namus Huis Doorn. Be to, Utrechtas išsiskiria unikaliais kanalais, kadaise turėjusiais prieplaukas. Šiandien buvusiose prieplaukose veikia restoranai, barai, netgi naktiniai klubai, kuriuose gyvenimas, rodos, niekuomet nenurimsta.

„Rojus ten, kur aš esu“, – anuomet sakė Volteras. Ech, kad jis būtų žinojęs, jog šie jo žodžiai po daugiau kaip dviejų šimtmečių taps… kūnu.

©Žurnalas „Geras Skonis“