Visiems yra tekę patirti nenumaldomą norą suvalgyti kažką labai specifiško, pajusti tik tam produktui būdingą skonį ar tekstūrą. Kartais negalime atsispirti burnoje tirpstančiam šokoladui, kitąsyk svajojame apie traškias gruzdintas bulvytes. Pasirodo, šis stiprus tam tikro maisto troškimas (ang. craving) kyla dėl įvairių priežasčių, kurios gali būti fiziologinės ir psichologinės.

Pagal savo kilmę alkis yra skirstomas į homeostatinį ir hedonistinį. Homeostatinis alkis yra sukeliamas fiziologinių poreikių. Pavyzdžiui, jei smarkiai sušilote sportuodami ar karštame ore, Jūsų organizmas siųs signalus papildyti jo druskų atsargas, kadangi jų netekote su prakaitu. Tačiau noras užkrimsti aliejuje išmirkusių bulvių traškučių ar vištienos sparnelių, kurie taip pat yra sūrūs, dažniau signalizuoja apie poreikį save apdovanoti. Mat riebalų gausus maistas stimuliuoja seratonino ir dopamino išsiskyrimą smegenyse. Šie du hormonai suteikia mums pasitenkinimo ar net laimės pojūtį. Štai kodėl sveikatai nepalankus maistas yra toks patrauklus – jis suaktyvina mūsų smegenų centrus, atsakingus už atmintį, malonumą ir apdovanojimą. Vis dėlto, stipraus potraukio suvalgyti kažką „uždrausto“ nereikia bijoti. Taip kūnas bando komunikuoti su protu, todėl verta geriau pažinti jo siunčiamus signalus.

Hormonai

Stiprų tam tirkų produktų „poreikį“ dažnai sukelia hormonų disbalansas. Tai geriausiai iliustruoja besilaukiančios moterys, tam tikrais nėštumo momentais užsigeidžiančios keisčiausių dalykų, pavyzdžiui, raugintų agurkėlių, garstyčių ar net smėlio.

Lengva depresija sergantys žmonės dažnai priauga svorio, kadangi seratonino trūkumas skatina juos save pradžiuginti maistu, ypatingai riebiu ir saldžiu.

Kitas valgymui reikšmės turintis hormonas, leptinas, yra atsakingas už mūsų sotumo ir alkio pojūčius. Normalus jo kiekis smegenyse signalizuoja, kad jau pasisotinome ir maisto gana. Jo sekrecija paprastai sutrinka, kai esame pervargę ar neišsimiegoję. Tuomet jaučiamės alkanesni, galime suvartoti didesnes porcijas nei įprastai. Esant miego trūkumui dažniausiai norisi cukraus gausaus maisto, kadangi jis staigiai pakelia energijos lygį. Vis dėlto, ilgoje perspektyvoje cukraus vartojimas duoda priešingą rezultatą – jaučiamės dar labiau pavargę ir suirzę. Todėl kompensuoti miego maistu nerekomenduojama, geriau atraskite laiko pailsėti.

Padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis smegenis veikia panašiai kaip miego trūkumas – norime saldaus arba saldaus ir riebaus maisto. Patiriant stresą svarbu įvertinti, ar siekiame penkto saldainio dėl to, jog esame alkani, ar šitaip bėgame nuo problemų ir nerimo.

Maistinės medžiagos

Kai kurių tyrimų išvados rodo, jog tam tikro maisto troškimas gali indikuoti apie specifinių maisto medžiagų trūkumą.

Tarkime, noras suvalgyti plytą šokolado gali reikšti, jog mums paprasčiausiai trūksta magnio. Tokiu atveju galima suvartoti jo papildų arba į racioną įtraukti magnio turtingų produktų kaip migdolai, visadaliai grūdai ar juodosios pupelės.

Sūrio troškimas yra siejamas su riebalų rūgščių poreikiu, todėl norint jį numalšinti siūloma vartoti nesočiųjų riebalų rūgščių turtingų produktų: linų sėmenų, chia sėklų, riešutų.

Svajonės apie miltinius produktus, tikėtina, išduoda apie chromo trūkumą. Apsėdus mintims apie makaronus ir bandeles pamėginkite suvalgyti obuolių, saldžiųjų bulvių, svogūnų, cinamono, pomidorų ar vynuogių.

Ko gero, nenustebsite, jog noras suvalgyti raudonos mėsos sufleruoja, kad organizmui trūksta geležies. Jeigu manote, kad jūsų mityboje raudonos mėsos ir taip gausu, išbandykite šiuos augalinės kilmės geležies šaltinius: grikius, burokėlius, pupeles, lęšius, džiovintas slyvas, špinatus, jūros kopūstus, vyšnias.

Emocijos

Emocinis valgymas yra būdingas kiekvienam žmogui. Emocinis ryšys su maistu užsimezga jau pirmosiomis gyvenimo dienomis, kai pradedame žįsti. Motinos pienas labai greitai įgyja asociaciją su šiluma ir saugumu. Vėliau šis ryšys tik stiprėja, kai įprantame per gimtadienį skanauti tortą, sulaukti skanumynų už gerus pasiekimus, sėsti prie nukrauto stalo per kalendorines šventes.

Žmonės dažnai užkandžiauja apėmus tokioms emocijoms kaip nuobodulys, nerimas, liūdesys. Tuomet maistas tampa paguoda ar priemone prasiblaškyti. Tokiose situacijose paprastai renkamės sau pažįstamą ir mėgstamą maistą (angl. comfort food), nes jis kelia teigiamas asociacijas. Kartais yra valgoma ir apėmus geroms emocijoms – tuomet skanus maistas padeda jas sustiprinti ar palaikyti ilgesnį laiką.

Vis dėlto, svarbu sąmoningai įvertinti priežastis, kodėl valgome. Jei suprantame, jog seniai esame sotūs, tačiau maistu slopiname apėmusias emocijas, verta paieškoti kitų atpalaiduojančių užsiėmimų suprasti nemalonias emocijas sukėlusias priežastis. Galbūt jas galima eliminuoti?

Pabaigai, norėčiau pabrėžti, kad turėti vadinamųjų cravings yra visiškai normalu. Taip pat normalu yra į juos atsižvelgti, o ne ignoruoti. Kaip jau minėjau, šitaip kūnas kalbasi su mūsų „protingąja“ dalimi. Būkite dėmesingi ir pasistenkite įsiklausyti, ką jis jums nori pasakyti.