• Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Legendinė diz. Aino Aalto 1932 m. sukurta stiklinė (gam. „iittala’)

Mus supa daugybė daiktų, be kurių neįsivaizduojame savo gyvenimo. Daugelis jų tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, jie daro mūsų buvimą paprastesnį, patogesnį, taupo laiką, gražina aplinką, suteikia kiekvienai dienai naujų spalvų. Esama klasikinio dizaino objektų, kurių tarsi nebepastebime, jie jau nestebina. Atvirkščiai – dabar atrodo keista, kad kadaise tokie dizaino atradimai kaip kokakolos buteliukas, telefono būdelė ar arbatinukas su švilpuku buvo tikra naujiena… Ar kada susimąstėte, kaip šie daiktai atsirado, kokia jų kilmės istorija? Kas paskatino dizainerius juos sukurti, kaip gimė jų pirminė vizija? Šį kartą norime papasakoti keleto produktų, skirtų virtuvei, namams, istorijas. Kai kurie jų – klasikinio dizaino pavyzdžiai, kiti gi – ką tik gamintojų pristatyti… Tačiau visus juos vienija tai, jog už (ne)visada įspūdingos išorės slepiasi istorija, kurią tikrai verta sužinoti; istorija, kuri paskatins pažvelgti į daiktus kitaip, – taip, kaip tai darė Jie – jų Kūrėjai…

Nuo paukščiuko iki futuristinio roplio…

Tarp 50-ies garsiausių kasdieniam naudojimui skirtų ikoninio dizaino pavyzdžių aptiksime ne tik iki šių dienų naudojamą šveicarišką peiliuką, medžio formos oro gaiviklius automobiliui, rašomąją mašinėlę, gruzdintuvę, skutimosi peiliuką ar „Zippo“ žiebtuvėlį, bet ir žymaus italų gamintojo „Alessi“ virduliuką su švilpuku (diz. Michael Graves, 1985 m.). Tai – vienas sėkmingiausių postmodernių masinės produkcijos objektų. Kasmet parduodama daugiau nei 100 tūkst. šių virduliukų. O juk dizainerio sumanymas buvo labai paprastas: ant virdulio noselės „patupdyti“ plastikinį paukščiuką-švilpuką, kuris užvirus vandeniui ims skleisti garsą. Kūrėjas siekė atgaivinti prisiminimus apie XIX a. Amerikos federalines kavos ir arbatos tarnybas. Šis M. Graveso virduliukas tapo viena iš XX a. pramoninio dizaino ikonų.

Bendrovė „Alessi“, minėdama šio ikoninio daikto 30-metį, nusprendė atnaujinti jo dizainą ir taip prikelti jį naujam gyvenimui. Šiųmetėje tarptautinėje plataus vartojimo prekių parodoje „Ambiente“ buvo pristatytas iš nerūdijančio plieno pagamintas virdulys žaismingu pavadinimu „Tea Rex“, su aliuzija į tiranozaurą (lot. Tyrannosaurus rex). Dizaineris M. Gravesas perkūrė žymųjį švilpuką: transformavo paukščiuką į… priešistorinius laikus menantį roplį, mitologinį ir kartu futuristinį padarą. Pasirinkdamas drakono (ar dinozauro ?) įvaizdį, menininkas atsigręžė į kinų kultūrą, kurioje ši būtybė simbolizuoja stiprybę, jėgą, laimę ir sėkmę.

Tiesiog virduliukas ar Adolfo Hitlerio atvaizdas?

Indianapolyje (Indiana, JAV) gimęs Michaelas Gravesas (1934–2015) bendrovės „Alessi“ istorijoje pasižymėjo ne tik šiuo, bet ir dar vienu savo kūriniu. Kitas šio dizainerio sukurtas virduliukas „JC Penney“ netikėtai išgarsėjo internete, socialiniuose tinkluose, išplitus jo palyginimui su Adolfu Hitleriu. Esą indo forma primena nacių lyderį, iškėlusį ranką pasisveikinti „Sieg Heil!“. Ši plačiai nuskambėjusi istorija akimirksniu išpopuliarino arbatinuką, buvo parduota gausybė jo egzempliorių. Tuo tarpu bendrovė „Alessi“ gynėsi nė nemaniusi sukelti asociacijų su A. Hitleriu – jos atstovai teigė, jog verčiau būtų rinkęsi kačiuko ar šuniuko įvaizdį… Kad ir kaip būtų, šis gaminys visuomenėje įgijo pravardę „JC Penney Michael Graves Hitler Tea Kettle“.

Šokoladinių saldainių dėžutė – kaip autoportretas

Dar vienas vertas paminėti „Alessi“ dizaino objektas – Alessandro Mendini 1990 m. sukurta dėžutė šokoladui ir saldainiams – „Peyrano Chocolate Box“. Ji padaryta iš veidrodinio nerūdijančio plieno, yra ovalo formos, uždengiama dangteliu. „Kaip ir visas gyvenimas, ši dėžutė – mįslė: ji kupina nesibaigiančių staigmenų ir paslapčių, kurias norisi atrasti ir atskleisti. Jei naudosite šią dėžutę šokoladiniams saldainiams sudėti – kam ji ir buvo sukurta, – ji taps čia slypinčių malonumų lobių skrynia.

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

„Anna G.“ (diz. Alessandro Mendini, gam. „Alessi“)

Jūs taip pat galite naudoti ją kaip saugyklą įvairiems niekučiams, brangiems daiktams – jūsų ypatingiems prisiminimams saugoti. Dėžutės forma primena mistišką šiuos prisiminimus saugančio – miegančio žmogaus veidą“, – taip apie savo kūrinį kalba pats A. Mendini. Gerai įsižiūrėję, pamatysite, jog tai – ne šiaip žmogaus, o paties dizainerio veido profilis…

„Anna G.“ ir jos šeima

„Mėgstu ironiją, man patinka žaisti, trokštu likti nuošalyje nuo retorikos – šį požiūrį stengiuosi išreikšti, savo sukurtus daiktus paversdamas savotiškais žaislais, kuriuos galite drąsiai naudoti, net jei jau seniai suaugote“, – šiais žodžiais italų architektas, dizaineris, dailininkas Alessandro Mendini (g. 1931) apibūdina nuotaiką, įkvėpusią jį išrasti vieną labiausiai atpažįstamų daiktų – kamščiatraukį „Anna G.“, išsiskiriantį žaisminga moters forma. Jos besišypsantis veidas, gražios akys, preciziška šukuosena daro šį kamščiatraukį tikru „dizaino portretu“ (angl. design portrait). Nors kamščiatraukis sukurtas daugiau nei prieš 20 metų (1993 m.), jis vis dar gaminamas naudojant naujas spalvas ir medžiagas, dekoracijas („Anna Etoile“). Maža to, iš „Annos G.“ jau išaugo visa „šeima“: šalia mažųjų kamščių, 2003 m. dizaineris sukūrė vyro formos butelių atidarytuvą, pavadintą „Alessandro M.“. Akivaizdu, jog tai – taip pat autoriaus autoportretas. O galbūt dizaineris tik žaidžia dar vieną iš savo žaidimų?.. „Mano vaikystė buvo ilga, – sako A. Mendini, – nesu tikras, kad ji jau baigėsi.“

Kavinukas , o gal… bok štas ? Dan gtelis , o galbūt… stogo kupolas ?

1980–1983 m. diz. Aldo Rossi (1931–1997) sukūrė pirmąjį kavinuką „Conica“ įmonei „Alessi“. Aldo Rossi buvo vienas žymiausių XX a. antros pusės italų architektų. Jo požiūris į industrinį dizainą kardinaliai skyrėsi nuo įprasto ar vyraujančio dizaino mokyklose. Tai, jog kavinuką sukūrė architektas, – aišku, žvelgiant į kūrėjo eskizus…

Vėliau, 1988 m., Aldo Rossi sukonstravo antrąjį kavinuką, kuris, pasak gamintojo, buvo kur kas funkcionalesnis. Tai – „La Cuppola“. Jų parduodama gerokai daugiau nei „La Conica“, mat „La Cuppola“ net keturis kartus pigesni. Vis dėlto šiuos du gaminius vienija tai, jog jų abiejų išvaizdą įkvėpė architektūros objektai – realiai egzistuojantys bokštai: vienas – smailiu stogu, kitas – išsiskiriantis stogo kupolu. Ilgainiui jis įmonei „Alessi“ sukūrė daugybę kavinukų, tinkamų įvairiais būdais ruošti kavą.

Ežero kontūrą atkartojanti vaza, arba Pietūs ant fortepijono dangčio

Skandinaviško dizaino tradicijų puoselėtoja Suomijos bendrovė „iittala“, veikianti jau daugiau kaip 130 metų, savo sėkmės istoriją vis dėlto skaičiuoja nuo 4-ojo XX a. dešimtmečio. Tai susiję su dviem legendiniais dizaineriais – šeimyniniu Alvaro ir Aino Aaltų tandemu bei jų sukurtais ir jau daugiau nei 8 dešimtmečius be pertrūkių gaminamais dizaino produktais.

2016-ieji – jubiliejiniai metai: sukanka lygiai 80 metų nuo tada, kai buvo sukurta garsioji Alvaro Aalto vaza „Savoy“ (1936 m.) ir sueina 40 metų nuo šio genialaus architekto ir dizainerio mirties (1976 m.). Legendinė vaza, kurios formą įkvėpė Suomijos ežerai, buvo skirta prabangiam restoranui „Savoy“, įsikūrusiam Helsinkyje. Paradoksalu tai, kad „Savoy“ restorano interjerą projektavo architekto žmona Aino Aalto, o Alvaras Aalto prisidėjo tik kuriant muzikos salę. Nors restorane buvo įgyvendinta nemažai originalių interjero sumanymų (pavyzdžiui, stalų forma, atkartojanti fortepijono dangtį), tačiau būtent ši nedidelė detalė – ežero kontūrą atkartojanti vaza – išgarsino Alvarą Aalto kaip dizainerį ir tapo vienu iš bendrovės „iittala“ istorijos atspirties taškų.

Vandens ratilai , įkvėpę stiklinės formą, arba Smaragdo žalia, – tik dizaino brangakmeniams…

Alvaras Aalto įkvėpimo dažnai semdavosi iš gamtos. Jo įsitikinimu, žmogus yra gamtos dalis, todėl turi jai paklusti. Gamta menininkui buvo laisvės simbolis, joje jis rado atsakymą į klausimą, kaip sukurti harmoniją tarp žmogaus ir technologijų. Akivaizdu, kad iš gamtos įkvėpimo neretai sėmėsi ir talentingoji jo sutuoktinė Aino Aalto: 1932-aisiais jos sukurta stiklinė yra laikoma pačiu seniausiu iki šių dienų gaminamu „iittala“ dirbiniu. Stiklinės formą įkvėpė vandens ratilai, susidarantys į ežerą įmetus akmenuką. Ši stiklinė tarptautinei auditorijai pristatyta 1933 m. Londone ir 1936 m. Milano trienalėje, kur dizainerė buvo apdovanota aukso medaliu.

Menininkas prisipažįsta vaikystėje žiūrėjęs daug televizijos. Todėl nenuostabu, kad jo kuriamuose raštuose atpažįstami rusiškų animacinių filmukų motyvai. K. Haapaniemi sako, kad jam ypač patinka slavų dekorui naudojamos spalvos, o slaviški raštai ir spalvų gama – saviraiškos būdas. „Be to, man rūpi sukurti ką nors visiškai nauja. Svarbu atrasti savo kelią ir juo eiti“, – sako K. Haapaniemi. „Mane žavi paprasta estetika. Tai gali būti bet kas – kad ir Afrikos tradicinis menas.“

Viena populiariausių „iitalos“ kolekcijų yra „Taika“ Stalo dizainas (liet. „Stebuklas“). Dekorą jai sukūrė K. Haapaniemi (2007), o formą – Heikki Orvola (2006). Indus puošia piešiniai, vaizduojantys magišką mišką. Viena naujausių K. Haapaniemi sukurtų stalo indų bei namų tekstilės dirbinių kolekcijų – „Tanssi“ (liet. „Šokiai“) – tęsia šią magiško miško tematiką, papildo ją nauja spalvų palete bei originaliais personažais. Čia elnias groja fleita, barsukas demonstruoja savo prabangiuosius kailinius ir šilkinius batus, o lapė su lapinu šoka medžių šešėliuose…

Kolekcija „Tanssi“ artima art deco stiliui, be to, ji grąžina mus prie operos ištakų. Šią kolekciją įkvėpė Suomijos nacionaliniame operos teatre pastatyta čekų opera „Gudri mažoji lapė“, pasakojanti liūdną ir pamokančią istoriją apie žmonių bei gyvūnų koegzistavimą. K. Haapaniemi buvo atsakingas už vizualiąją šio spektaklio dalį.

Amadėjus – ne tik daugelio geni jų vardas , bet ir… dekanteris

Jau 260 metų bendrovė „Riedel“ gali teisėtai didžiuotis sėkminga veikla, kuri prasidėjo Šiaurės Bohemijoje ir tęsiama jau 11-os Riedelių šeimos kartos. Šiuo metu „Riedel“ bendrovę valdo Maximilianas J. Riedelis, perėmęs įmonės vairą iš savo tėvo George’o J. Riedelio 2013-aisiais. „Riedel“ visame pasaulyje garsėja savo vyno taurėmis bei dekanteriais: juos naudoja garsiausi pasaulio restoranai bei vyninės.

2016 m. „iittala“ ėmė naudoti naują – brangakmenio – spalvą: smaragdo žalią, sugrąžintą būtent iš įsimintinų 1932-ųjų, kai pirmą sykį buvo panaudota Aino Aalto… Šia spalva bendrovė šįkart nudažė ir Alvaro Aalto vazą, ir daugelį kitų gamintojos vizitine kortele jau seniai tapusių dizaino ikonų…

Nuo mistiško miško iki čekų operos

Vienas įdomiausių šiuolaikinių bendrovės „iitala“ dizainerių, tikras dekoravimo, iliustravimo meistras Klausas Haapaniemi išsiskiria unikaliu, tik jam būdingu lengvai atpažįstamu stiliumi. Anot menininko, jo kūrybą daugiausia įkvepia gamta, suomių, slavų ir net japonų folkloras. „Įkvėpti kūrybai gali daug kas, tarkim, maistas, – dažnai valgau restoranuose. Įkvėpti gali ir draugai, baletas, šiuolaikinis šokis, knygos, muzika – nuo klasikos iki sunkiojo roko“, – teigia K. Haapaniemi.

2016 metais, minėdama jubiliejinę veiklos sukaktį, firma „Riedel“ pristatė ne vieną produktą, skirtą šiai progai. Vienas jų – dekanteris „Amadeo“ (liet. „Amadėjus“), sukurtas pagerbiant Riedelių šeimos paveldą Austrijoje. Šis dekanteris buvo įkvėptas Wolfgango Amadeuso Mozarto asmenybės. Austrų kilmės muzikos genijus pasirinktas neatsitiktinai: kompozitorius gimė 1756-aisiais – tais pačias metais Riedelių šeima atidarė stiklo dirbtuves Bohemijoje. Dekanteris išsiskiria itin originalia – lyros – forma. Jis turi du atvirus galus: vieną – siauresnį, skirtą vynui pilti į taures, kitą – platesnį, skirtą dekanteriui pripildyti. Šį indą pagaminti itin sunku – dirba tik ypač aukštos kvalifikacijos stiklapūčiai. Maža to, kiekvienas dekanteris unikalus – nėra dviejų visiškai vienodų, nes „Amadeo“ – tai savo vardą pateisinantis meno kūrinys, kuriam prilygti gali nebent V. A. Mozarto muzika ar genialūs Amadeo Modigliani paveikslai…

Jubiliejinio dekanterio prototipas – kilminga… višta?

260-osioms „Riedel“ bendrovės veiklos metinėms pagamintas dar vienas dekanteris „Riedel Ayam Decanter“. Vardas „Ayam“ kilęs nuo išskirtinės vištų veislės, kildinamos iš Indonezijos, pavadinimo. Šio dekanterio idėjos autorius – minėtasis Maximilianas J. Riedelis. Tęsdamas sėkmingą šeimos verslą, jis norėjo sukurti itin originalios formos dekanterį, ir jam tai išties pavyko. „Ayam“ sujungia funkcionalumą ir išskirtinę estetiką. Jis užima nedaug vietos, maža to – jį galima ne tik pastatyti, bet ir pakabinti ant stalo! O mes dar pridursime, kad, be kitų unikalių savybių, „Ayam“ neabejotinai išsiskiria itin originaliu prototipu, na, o juodosios kilmingosios Indonezijos vištos nuo šiol taip pat turi kuo didžiuotis!..

Pabaigoje…

„Dizainas yra tikslo išraiška, vėliau jis gali būti vertinamas kaip menas (jei yra to vertas)“, – teigė žymus amerikiečių dizaineris Charlesas Ormondas Eamesas jaunesnysis (1907–1978).

Šį kartą jums pristatėme keletą originalaus dizaino produktų, kurių istorijas norėjosi papasakoti. Ar jie gali būti vertinami kaip mano kūriniai, – spręsti jums. Tačiau tikime, kad, praskleidę uždangą ir suteikę galimybę pažvelgti į daiktus iš kitos – dar nepažintos – pusės, sužadinome jūsų vaizduotę ir įkvėpėme Jus – kaip tą Alisą iš Kreivų veidrodžių karalystės – patikėti, kad viskas gali būti visai ne taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio…

Kristina Noreikienė
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Kristina Noreikienė

Straipsnių autorė

 

Su „Geru skoniu“ bendradarbiauju jau nuo 2004 metų. Per tuos daugiau nei dešimtį metų keitėmės abu – ir žurnalas, ir aš ☺ Augome, tobulėjome, subrendome ir… tapome neatskiriama vienas kito dalimi.
Mano straipsnių temos – interjerai, restoranų, viešbučių pristatymai, asmenybės, porceliano istorija, dizainas / mada, papuošalai, parodų apžvalgos, baldai, indai; kava, kokteiliai ir daugelis kitų.