Kava – gerai ar blogai?

Kofeinas yra gausiausiai vartojama psichoaktyvi medžiaga pasaulyje. Nors nemažai kofeino randama tokiuose populiariuose produktuose kaip arbata ir šokoladas, kava yra pagrindinis kofeino šaltinis. Skaičiuojama, kad žmonija jos suvartoja virš 2 mlrd. kavos puodelių kasdien. Įdomu, jog vis dar kyla daugybė klausimų ir nesutarimų dėl šio gėrimo poveikio sveikatai. Toliau apžvelgsiu šiai dienai patvirtintus faktus apie kavą bei jos poveikį organizmui.

Becukrė juoda kava kalorijų neturi, ji pasižymi gana auštu mikroelementų kiekiu. Įprastame 240 ml puodelyje yra:

• Vitamino B2: 11% RPN
• Vitamino B5: 6% RPN
• Vitamino B1: 2% RPN
• Vitamino B3: 2% RPN
• Mangano: 3% RPN
• Kalio: 3% RPN
• Magnio: 2% RPN
• Fosforo: 1% RPN

Šie skaičiai neatrodo įspūdingi, tačiau pabandykite padauginti juos iš savo kasdien išgeriamų kavos puodelių skaičiaus. Juk dažnas išgeria tris, keturis, penkis ar net daugiau. Taigi, kava gali prisidėti prie su maistu gaunamų maistinių medžiagų. Turi duomenys rodo, kad statistinis vakarietis daugiau antioksidantų gauna ne iš vaisių ar daržovių, o kavos!

Už

Kaip visiems žinoma, kava yra puikus kofeino šaltinis. Su vidutiniu puodeliu kavos gauname apie 90 – 100 mg šios stimuliuojančios medžiagos. Kofeinas paskatina adrenalino bei dopamino išsiskyrimą, todėl išgėrę kavos paprastai jaučiamės mažiau pavargę, žvalesni. Tyrimai rodo, kad trumpoje perspektyvoje kofeinas gali paspartinti smegenų veiklą, teigiamai paveikti nuotaiką, sutrumpinti reakcijos laiką bei pagerinti kitus pažintinius gebėjimus.

Kita patraukli kofeino savybė – nauda metabolizmui. Metabolizmas arba medžiagų apykaita yra kūno gebėjimas deginti kalorijas jam būnant ramybės būsenoje. Tiesa, kofeinas daug efektyviau veikia jaunų bei antsvorio neturinčių žmonių medžiagų apykaitą. Be to, pastebėta, kad reguliariai vartojant kofeiną išsivysto tolerancija jam, todėl su laiku įtaka metabolizmui menksta.

Nėra nei vienos cheminės medžiagos ar maisto produkto, galinčio susargdinti ar pagydyti nuo ligų, tačiau kasdienis kavos vartojimas yra vienas iš faktorių, prisidedančių prie mažesnės rizikos susirgti demencija, Alshaimerio ir Parkinsono ligomis. Kava taip pat yra siejama su antrojo tipo diabeto bei kepenų ligų prevencija. Galiausiai, teigiama kofeino įtaka nuotaikai gali susilpninti depresijos simptomus bei suicidinį mąstymą.

Prieš

Tiesa ta, kad kava ir kofeinas neveikia visų vienodai. Daliai žmonių ji sukelia įtampą, nerimą, širdies permušimus ar net panikos atakas. Kofeinui jautrūs žmonės gali patirti per stiprią stimuliaciją, kuri taip pat pasireiškia nemaloniais kūno pojūčiais.

Reikia nepamiršti, kad tonizuojančios kavos savybės gali atsigręžti prieš mus poilsio metu. Per dažnas, per gausus ar tiesiog per daug vėlyvas kavos vartojimas dažnai sutrikdo miegą ar net išprovokuoja nemigą. Jeigu skundžiatės nekokybišku miegu ar atsigulę į lovą negalite užmigti ilgiau nei pusvalandį, galbūt verta sumažinti savartojamos kavos kiekį arba negerti jos antroje dienos pusėje.

Svarbu paminėti, jog kava yra diuretikas – skatina šlapimo susidarymą ir išsiskyrimą. Nesaikingas kavos gėrimas gali sukelti dehidrataciją, todėl labai svarbu tarp kavos puodelių išgerti pakankamą kiekį vandens. Ši kavos savybė ypatingai svarbi vasaros karščių metu, kadangi daug skysčių netenkame per odą.

Dar viena priežastis, kodėl kai kurie vengia kavos, yra šio gėrimo įtaka kraujo spaudimui. Štai kodėl žmonėms su padidėjusiu kraujo spaudimu rekomenduojama nepiknaudžiauti kava. Kita vertus, jeigu jums nustatyta hipotonija (žemas kraujo spaudimas), stipri kava gali būti viena iš priemonių tonusui pakelti.

Taigi, kavos priskirti negalime priskirti nei „juoda“, nei „balta“ kategorijai. Kaip ir daugeliu atvejų, svarbu įsiklausyti į individualius savo kūno poreikius. Galbūt kavos vartojame perteklinai tik dėl įpročio galios, o gal bijome šio gėrimo visai be reikalo. Linkiu atrasti sau tinkamiausią kavos kiekį, priimtiniausią skonį bei maloniausią gėrimo ritualą.