• Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Šių metų liepos 29 d. į „Devil’s Place“ barą, įsikūrusį Šveicarijos viešbutyje „Hotel Waldhaus am See“, užsuko kinas ir užsisakė viskio. Istorijos pradžia lyg bukame anekdote, tačiau klausykite toliau. „Devil’s Bar“ giriasi, jog jo lentynose sukaupta didžiausia viskio kolekcija pasaulyje – per 2 500 egzempliorių, todėl natūralu, kad joje gausu ir labai retų – išskirtinių gėrimų. Mūsų istorijos herojaus dėmesį patraukė būtent toks – 1878 m. distiliuotas The Macallan. Už 20 mililitrų porciją šio viskio svečias paklojo 9 999 Šveicarijos frankus (kiek daugiau nei 10 000 JAV dolerių).

10 000 JA V dolerių už taurę viskio, kuris galbūt yra padirbtas

Sumokėjo, paskanavo ir pasidalijo savo patirtimi internete.Galima spėti, kad tas butelis The Macallan viskio baro lentynose stovėjo jau seniai, tačiau iki šio įvykio tiek dėmesio nesulaukė, nes jo ragauti nelabai kas drįso. Jei ir drįso, tuo bent jau viešai nesigyrė. Taigi netrukus kino ragautuvės nuskambėjo per visą pasaulį. Pradėjo sklisti gandai, kad šis viskis galėjo būti padirbtas. Pasak kai kurių žinovų, butelio etiketė atrodo pernelyg nauja, kamštis dirbtinai sendintas, o ir jo atsiradimo istorija – miglota. Viskis buvo distiliuotas 1878-aisiais, o į butelius išpilstytas 27 metais vėliau. Kažkur jis praleido 122 metus, tad teigiama, jog turėtų atrodyti gerokai senesnis. Gelbėdamas savo reputaciją, viešbutis ėmėsi tyrimo ir pažadėjo išsiaiškinti, ar viskis nėra padirbtas. Jei paaiškės, kad padirbtas, pažadėjo grąžinti pinigus. Jam padėti pasiryžo ir pati distilerija: po šio įvyko iš daryklos ekspozicijos ji netikėtai išėmė keletą XIX a. distiliuotų gėrimų, motyvuodami tuo, kad, patobulėjus tyrimų metodams, jie nusprendė dar sykį patikrinti jų autentiškumą.

Azijos prabangos troškulys

Kad ir kaip ši istorija pasibaigs (galutiniai taškai, atrodo, bus sudėti tik šių metų gale ar kitų pradžioje), ji puikiai iliustruoja vieną pagrindinių straipsnio temų: auganti Azijos šalių ekonomika augina prabangos troškulį. Jie perka be proto brangius gėrimus, tarp jų vyną, šampaną, konjaką ir viskį. Didieji pasauliniai prekių ženklai investuoja didžiules sumas, kad būtų matomi. Leidžia specialius ribotų tiražų viskio leidimus specialiai šiai rinka. Štai pernai lietuvių menininkas Ernestas Zacharevičius sukūrė butelių dizainą kinų Naujųjų metų proga leidžiamam Johnnie Walker Blue Label. Iš viso buvo išleisti keturi tūkstančiai šio viskio butelių.

Rekordai mušami Honkonge

Šiandieninis pasaulio rekordas už vieną butelį viskio buvo pasiektas 2014 m. pradžioje Honkonge. Ten vykusiame aukcione vakaro žvaigžde tapo to paties „The Macallan“ viskis M. Jis buvo parduotas už 628 000 JAV dolerių. Pirkėjas tą sykį liko anonimu. Tebuvo nurodyta, jog tai privatus viskio kolekcininkas iš Azijos. Šių metų balandžio 2 d., kai, beje, Vilniuje šventėme jau antrą „Vilnius Whisky Festival“, tam pačiam Honkonge buvo pasiektas naujas viskio pardavimo rekordas. Prekės ženklas, kaip ir vietovė, liko tas pats, tik šį sykį vietoje vieno butelio buvo parduotas rinkinys. Suma – 993 000 JAV dolerių. 993 000 JAV dolerių, Karlai. Kaip ir prieš trejus metus, pirkėjas vėl neprisistatė.

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Imi kartais žmogus galvoti, ar normalu už gėrimus atseikėti tokias astronomines sumas. Bet kol yra pirkėjų, tikriausiai tol bus ir pardavėjų… Jei kažkas jaučiasi gerai, paploninęs kišenę beveik milijonu dolerių už viskį, viskas su tokiu sandėriu gerai. Beje, prabangios viskio kolekcijos keliauja ne tik iš Europos į Rytus. Vyksta ir atvirkštinis procesas. Bet apie tai vėliau.

Ne viskas yra viskis, kas viskiu žiba

Nenumaldomas viskio troškulys Azijos šalyse, ypač Kinijoje, sudarė prielaidas atsirasti pogrindinei padirbto alkoholio rinkai. Spėjama, kad net apie 30 proc. Kinijoje suvartojamo alkoholio gali būti falsifikatai. Tokio alkoholio vartojimas gali turėti labai rimtų pasekmių sveikatai, nes gana dažnai jis būna nuodingas. Jo gamybai naudojama įvairi kenksminga chemija. Teigiama, jog kartais jis taip kokybiškai padirbamas, kad net patyrę barmenai ne visada sugeba atskirti originalų gėrimą nuo falsifikato.

Nieko per daug nebestebina viskiai iš Japonijos, Indijos ar Taivano. Kai kurios šių šalių distilerijos taip staigiai šovė į priekį, kad tie patys škotai ar airiai – viskio išradėjai – žiūri į juos su pagarba.

Kitas įdomus „viskio“ kraštas yra Indija. Ši šalis dominuoja pasaulinės viskio pardavimo ir gamybos statistikos suvestinėse. Tačiau čia yra vienas „bet“. Ne, iš antifrizo jie viskio nedaro (bent oficialiai), tačiau daro viskio ir romo mišinį, kurį vadina viskiu. Europos Sąjungoje, JAV ir daugelyje kitų rinkų, norėdamas butelio etiketėje užrašyti „whisky“ ar „whiskey“, gamintojas turi laiduoti, kad gėrimas pagamintas iš grūdų. Nei melasos, nei cukraus, nei uogų ar vaisių negali būti dedama fermentacijai skatinti. Dėl to indiškų „romviskių“ (tokios kategorijos dar kol kas lyg ir nebuvo sugalvota), mūsų krautuvių ar barų lentynose nerasite. Tačiau smagu, kad ši didžiulė šalis turi ir tikro viskio daryklų. Jų lyderė – Amrut viskio distilerija, esanti Bengalūro mieste. Vienas sėkmingiausių jų produktų Fusion tarp daugybės savo apdovanojimų yra pelnęs trečio geriausio viskio pasaulyje vardą 2010 m. išleistoje „Viskio Biblijoje“. Jos sudarytojas Jimas Murray šiam gėrimui skyrė net 97 balus iš 100 galimų.

Ne tik sėkmingai vartoja, bet ir sėkmingai kuria

Dar visai neseniai tokie viskiai kaip Amrut atrodė visiška egzotika ir apie juos vartotojai buvo girdėję tik gandus ar matę kažkur keliaudami toli nuo mūsų kraštų. Šiandien padėtis visai kita. Nieko per daug nebestebina viskiai iš Japonijos, Indijos ar Taivano. Kai kurios šių šalių distilerijos taip staigiai šovė į priekį, kad tie patys škotai ar airiai – viskioišradėjai – žiūri į juos su pagarba. „The Taiwanese do it better than the Scots these days“ („Šiandieną taivaniečiai jį daro geriau nei škotai“), – sako populiaraus serialo „Billions“ personažas, gurkštelėjęs legendinio Kavalan Solist Vinho Barrique.

Šiandieninis pasaulio rekordas už vieną butelį viskio buvo pasiektas 2014 m. pradžioje Honkonge. Ten vykusiame aukcione vakaro žvaigžde tapo „The Macallan“ viskis M. Jis buvo parduotas už 628 000 JAV dolerių.

Šis gėrimas prieš keletą metų nuskambėjo per visą pasaulį, kai laimėjo geriausio pasaulyje single malt kategorijos viskio vardą „World Whiskies Awards 2015“. Tai nebuvo atsitiktinumas. Kad tai pasiektų, jie ilgai ir sunkiai dirbo bei daug mokėsi. Savo distilerijos viskio kupažo meistrą poną Ianą Changą siuntė studijuoti viskio darymo meno į Škotiją, iš ten kvietėsi konsultantus. Jie preciziškai kontroliuoja ir stebi viskio kūrimo procesą, ir tai, atrodo, pradeda atsipirkti. Viskį jie leidžia vos 9 metus, o per tą laiką laimėtus apdovanojimus skaičiuoja jau šimtais. Įvertinę savo galimybes ir Kavalan ateities perspektyvas, distilerijos savininkai nusprendė į distileriją investuoti dar didesnį kapitalą ir plėsti gamybos apimtis. Po šiemet baigtų atnaujinimo darbų darykla yra tarp dešimties didžiausių salyklinio viskio distilerijų pasaulyje.

Japoniškas viskis

Iš Taivano keliaujame į Japoniją. Kartais šios šalies viskių kainos auga fenomenaliai. Jie padaro ne tiek ir daug, o paklausa milžiniška. „The Macallan“ produkcija keliauja į Aziją ir ten gerina rekordus, o japoniški viskiai muša rekordus Europoje. Šiandieną aukcionuose paklausiausia Japonijos viskio darykla „Karuizawa“. Jos istorija tokia: kitados ji gamino puikų viskį, tačiau, pasikeitus žmonių vartojimo įpročiams ir smukus salyklinio viskio populiarumui, buvo priversta užsidaryti. Metai bėgo, pasikeitė laikai ir šiandien jos darytų viskių paklausa išsipūtė.

Šiemet šios daryklos viskių kolekcija interneto aukcione buvo parduota už 985 000 JAV dolerių. Be abejonės, tai rekordinė suma, sumokėta už japonišką viskį, tačiau ir iki absoliutaus rekordo jai trūksta visai nedaug. Šalia viskio daryklos „Karuizawa“ galima rasti viskio ir už prieinamesnę kainą. Šio gėrimo mėgėjai šluoja viskius iš „Chichibu“, „Yamazaki“ ar „Hibiki“. Vieni perka dėl to, kad mėgsta jų skonį, kiti dėl to, kad tikisi juos kada nors parduoti brangiau. Kas galėjo pagalvoti, kad viskis taps viena geriausių XXI a. pradžios investicijos formų?

©Žurnalas „Geras Skonis“

Kęstutis Bingelis
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Kęstutis Bingelis

Gėrimų žinovas ir ekspertas