• Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Jūrų gėrybėmis pagardinta sriuba iš Hermano Melville’io „Mobio Diko“ (1851 m.)

„Aš valgiau knygas kaip salotas: jos buvo mano sumuštinis priešpiečiams, mano pietūs, vakarienė ir vidurnakčio užkandis. Aš plėšiau puslapius ir valgiau juos su druska, rijau su pasigardžiavimu, apgrauždavau nugarėles, varčiau skyrius ant liežuvio! Kimšau knygas dešimtimis, šimtais ir milijonais. Metų metus net susikūprinęs tempiau krūvas knygų namo. Filosofija, meno istorija, politika, socialiniai mokslai, tas eilėraštis, ana esė, šita didinga pjesė, pasakyk, kokią nori knygą, – aš ją prarijau.“

Mikė Pūkuotukas labiausiai pasaulyje mėgsta valgyti medų. Alisa papuola į išprotėjusios popiečio arbatėlės siautulį, diriguojamą Skrybėliaus. Hobitai Meris ir Pipinas net ir netikėčiausių įvykių sūkuryje nepamiršta skaniai užkąsti ir pasimėgauti pypkėmis. Visus šiuos knygų herojus sieja maistas: patiekalai, apie kuriuos svajojama; sausainis ar grybas, kurį suvalgęs gali užaugti ar sumažėti; ar maistas kaip herojaus charakterio ar vidinės būsenos atspindys. Šįkart papasakosiu apie patiekalus, vaizduojamus įvairiausiose knygose, ir projektus, kuriuos domina būtent ši – maisto knygose – tema.

Skanūs knygų pavadinimai

Puslapis „Goodreads“, sutraukęs milijonus knygų skaitytojų, nurodo 187 knygas, kurių pavadinime anglų kalba yra minimas maistas (ir tiek tik angliškai!). Taigi kas pateko į šį sąrašą?

Meksikiečių autorės Lauros Esquivel romanas „Kaip vanduo šokoladui“. Čia pasakojama apie merginą, vardu Tita, kuriai uždraudžiama ištekėti, nes pagal tų laikų tradiciją jauniausia šeimos duktė turi rūpintis motina iki mirties. Taigi jos mylimasis Pedro veda vyresniąją seserį. Tita visą savo meilę, aistrą, pavydą, ilgesį ir neapykantą perkelia į gaminamus patiekalus. Kiekviename romano skyriuje rasite receptą – tradicinį, perduotą iš kartos į kartą ir kupiną jausmų. Be abejo, į visų jų sudėtį įeina šokoladas, be kurio Tita negali gaminti ir gyventi.

Tęsiant saldžią temą – kakava, cinamonu ir vanile kvepianti Joannes Harris knyga „Šokoladas“. Romantiška, šilta ir kvapni istorija šaltam vakarui. Rekomenduoju skaityti su puodeliu karšto šokolado.

Populiarusis Elisabeth Gilbert romanas „Valgyk. Melskis. Mylėk“, kurio herojė Liz apkeliauja Italiją, Indoneziją ir Indiją. Maisto įvairovė šiose šalyse – didžiulė. Išbandykite itališką patiekalą spaghetti all’Amatriciana, kuris yra puikus paprasto recepto ir šviežių ingredientų dermės pavyzdys. Receptas kilęs iš Amatričės (Amatrice) miestelio Italijoje, esančio tarp Abrucai (Abruzzo) ir Umbrijos (Umbrios) regionų. Spagečių padažui jums prireiks: svogūnų, pomidorų, pančetos, alyvuogių aliejaus ir aitriųjų paprikų. Arba susitaisykite salotas, kurias Liz ruošė Romoje, kai nenorėjo nieko veikti: apšlakstykite alyvuogių aliejumi smirdus, kietai virtus kiaušinius, kumpį ir patiekite su taure itališko raudonojo vyno.

Skaitymas ir valgymas turi labai daug bendra. Abu jie maitina, suteikia jėgų, atpalaiduoja ir dažniausiai esti malonūs.

Anthony’o Burgesso distopija „Prisukamas apelsinas“. Joje maistas tikrai ne pirmame plane, bet kokteilis Moloko Plus įsimins. Knygoje tikslus receptas nepateikiamas, dėl to galima rasti daug kokteilio variacijų. Aš jums siūlau išbandyti šią: 30 ml absento, 30 ml anyžių likerio, 60 ml airiško kremo likerio, 1 arb. šaukštelį cukraus ir 150 ml pieno suplakti su ledo kubeliais ir patiekti aukštoje taurėje.

Ronaldo Dahlio knyga vaikams „Čarlis ir šokolado fabrikas“, aprašanti stebuklingą ekskursiją po šokolado fabriką penkiems loteriją laimėjusiems vaikams.

Sąrašą galima dar ilgai tęsti, bet noriu papasakoti apie dvi knygas ir jų autorius, kurie į literatūros ir maisto temą pasižiūrėjo itin kūrybiškai. Tai dizainerė Dinah Fried ir jos knyga „Išgalvoti pietūs“ (angl. „Fictitious Dishes“) bei „Penguin“ leidyklos „Puikaus maisto“ redaktorius Penas Vogleris ir jo knyga „Vakarienė su ponu Darsiu“ (angl. „Dinner with Mr. Darcy“).

Dinah Fried „Išgalvoti pietūs “

Knygoje aprašomas maistas ir jos herojaus valgomi patiekalai dažniausia labai taikliai atskleidžia tiek jo charakterį ar savijautą, tiek socialinį statusą – nesvarbu, ar tai „Oliveris Tvistas“ (aut. Charlesas Dickensas) ir jo valgoma košė, ar ledi Sansos Stark iš „Sostų karų“ (aut. George’as R. R. Martinas) mėgstami citrininiai pyragaičiai.

Ką gali papasakoti herojaus pusryčiai ar vakarienė, galite pamatyti Niujorke gyvenančios dizainerės Dinah Fried naujausioje knygoje „Išgalvoti pietūs“. Dizainerė įkvėpimo sėmėsi daugelio mėgstamų knygų puslapiuose. „Išgalvotus pietus“ sudaro penkiasdešimt literatūrinių maisto scenų fotografijų, šalia jų rasite ir fotografiją įkvėpusią citatą, taip pat smagių faktų ar anekdotų apie knygos autorių(-ę) bei jų mėgstamus patiekalus. Taigi pamatysite penkiasdešimt skirtingų scenų, kurias skiria 200 metų laikotarpis.

Šis projektas prasidėjo kaip kūrybinė užduotis autorės dizaino mokykloje. Išgalvoto maisto perkėlimas į realybę pamažu taip įtraukė Dinah’ą Fried, kad ji, kadaise gamindavusi tik paprastus patiekalus, vėliau rungėsi su kiaulės inkstu (nors yra beveik vegetarė!) pietų iliustracijai Jameso Joice’o „Ulise“ ar kepė bananus vienuolika skirtingų būdų Thomaso Pynchono „Gravitacijos vaivorykštei“ (angl. „Gravity’s Rainbow“) atvaizduoti.

Knygoje rasite vaizdus iš pašėlusios arbatėlės Lewiso Carrollio „Alisos stebuklų šalyje“, sceną, skirtą patiekalais nukrautiems stalams per Getsbio vakarėlius iš Franciso Scotto Fitzgeraldo „Didžiojo Getsbio“, pusryčius iš Stiego Larssono „Merginos su drakono tatuiruote“, obuolių pyragą su ledais iš Jacko Kerouaco „Kelyje“ ir daug kitų išgalvotų patiekalų.

Taip apie maistą ir knygas rašo „Išgalvotų pietų“ autorė Dinah Fried: „Skaitymas ir valgymas yra neatsiejami kompanionai – jie turi labai daug bendra. Skaitymas yra vartojimas. Valgymas yra vartojimas. Abu jie maitina, suteikia jėgų, atpalaiduoja ir dažniausiai būna malonūs. Jie gali suteikti energijos ar užmigdyti. Tiek sunkioms knygoms, tiek sunkiam maistui suvirškinti reikia laiko. Kaip puikus romanas gali perkelti į kitą laiką ir erdvę, taip ir valgis, nesvarbu, geras ar blogas, gali nunešti jus toli nuo virtuvės stalo. Mano mėgstamiausi patiekalai pasakoja istorijas apie kilmę ir tradicijas, o mėgstamas knygas aš tiesiog praryju.“

Pen Vogler „Vakarienė su ponu Darsiu“

„Vakarienė su ponu Darsiu“ (angl. „Dinner with Mr. Darcy“) – „Penguin“ leidyklos „Puikaus maisto“ serijos redaktoriaus Peno Voglerio sudarytas receptų rinkinys. Knygos patiekalus įkvėpė Jane Austen kūryba: jos romanai ir laiškai. Receptai atspindi ne tik Jane Austen epochą, bet ir jos sugebėjimą kurti atmosferą pasitelkiant maistą. Ji savo romanuose maistą aprašo labai nuodugniai – ir ne tik pačius patiekalus, bet ir tai, kaip knygos veikėjai jautėsi juos valgydami. Čia rasite pono Binglio baltą sriubą iš „Puikybės ir prietarų“, ponios Noris ištaigingas želė iš „Mansfildo parko“ ar net kasdienius valgius, kuriuos Jane Austin aprašo laiškuose seseriai Cassandrai. Čia pateikiu vieną iš receptų, kurį užrašė Martha Lloyd, sena J. Austin draugė, gyvenusi kartu su jos seserimis.

©Žurnalas „Geras Skonis“

Giedrė Beckker
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Giedrė Beckker

 

Esu Giedrė Beckker – dizainerė, menininkė, menotyrininkė. Nusikalstamai įsimylėjusi knygas, filmus ir maistą. Šiek tiek geek’ė.