• Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Šią vasarą Palangoje, kiek atokiau nuo judriosios Basanavičiaus gatvės, šalia atnaujintos Meilės alėjos, duris miesto gyventojams ir svečiams po daugiau nei šimtmečio atvers legendinė „Vila Komoda“. Tarp savo tvirtų sienų ji išsaugojo ne tik nemarią Tiškevičių šeimos istoriją, bet ir tą stiprią dvasią, paženklintą Lelivos herbo ir nusidriekusią per amžius.

Jau šią vasarą čia atsidarys svečių namai, restoranas, stogo terasa, baras, šiltuoju metų laiku – ir lauko terasa. Ateityje galbūt išvysime ir parką su fontanu, o viloje, tikimasi, šurmuliuos tiek jaunimas, tiek senjorai, veiks kūrybinės dirbtuvės, suksis vestuvininkai, ir visi čia jausis kaip namuose – kaip anuomet, gausioje Tiškevičių šeimoje.

Projektas išties didelis ir labai atsakingas, ilgalaikis, todėl ir mes tikime, jog čia dar ne sykį sugrįšime pasidžiaugti puikiais rezultatais bei pasiekimais. Tuomet, kai skaitysite šį straipsnį, „Viloje Komodoje“ jau virs veiksmas, o kol kas, nekantriai laukdami jos atidarymo, kalbiname dabartinius jos šeimininkus – šeiminį duetą Martyną Meid’ą ir Karoliną Vi-Meid.

„Komodos“ istorijos vingiais

„Vilos Komodos“ istorija siekia XIX a. Pasakojama, kad pastatyti dviejų aukštų itališko neorenesanso stiliaus vilą su terasa ant stogo užsakė Palangos grafas Feliksas Tiškevičius (1869–1933). Tai buvo dovana broliui Aleksandrui ir jo šeimai iš Kretingos dvaro. Pastatas patraukia akį savo išsiskiriančia išvaizda ir forma, primenančia komodą. Be to, skirtingai nei kitos to meto Palangos vilos, ši buvo mūrinė, ne medinė. Vilą suprojektavo lenkų kilmės architektas ir skulptorius Leonardo Marconi (1835–1899).

Tiškevičių šeimos nuopelnai Palangos miestui

Tiškevičiai yra rusėnų kilmės LDK didikų giminė, iškilusi XVI a. antrojoje pusėje. XIX a. jie tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. Tiškevičiams priklausė daugybė nekilnojamojo turto objektų visoje šalyje, ir visi jie paženklinti giminės herbu – Leliva.

Tiškevičių šeima daug nuveikė, kad Palangos kurortas taptų garsus ir patrauklus šalies gyventojams, poilsiautojams bei svečiams. Bene daugiausia šiam miestui nusipelnė Feliksas Tiškevičius. Iš savo tėvo paveldėjęs Palangos dvarą, jis rūpinosi tolesne kurorto plėtra, statė naujas vilas, įrengė artezinį šulinį, įkūrė krautuvę, pastatė kurhauzą, kuriame veikė viešbutis, skaitykla, biliardinė ir kazino. 1897–1902 m. netoli Birutės kalno pastatė naujus dvaro rūmus (dab. Gintaro muziejus) ir įkūrė botanikos parką, kurį suprojektavo prancūzų architektas-dendrologas Édouard’as François André (1840–1911). Įdomu, kad pats F. Tiškevičius surinko unikalią senovinių gintarinių papuošalų kolekciją, itin aukštai įvertintą 1900 m. Paryžiaus parodoje. Šiandien ji eksponuojama Palangos gintaro muziejuje.

F. Tiškevičius buvo ir pagrindinis naujos Palangos bažnyčios fundatorius, suteikė patalpas „Saulės“ draugijos mokyklai, dovanojo pastatą Palangos gimnazijai. Maža to, Tiškevičių šeima buvo viena iš pirmųjų Europoje, rėmusių moterį fotografę Pauline’ą Mongird (1865–1924). Jų užsakymu šios fotografės darytų XIX a. pab.–XX a. pr. Palangos nuotraukų archyvas šiuo metu saugomas Kretingos muziejuje.

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Tiškevičių puoselėjamas Palangos kurortas netruko išgarsėti ir už Lietuvos ribų. Čia poilsiauti ir gydytis žmonės atvykdavo iš Kuršo, Prūsijos ir net iš Varšuvos. Vasarotojams pradėta rengti koncertus, įkurtas teatras. 1899 m. rugpjūčio 8 d. Palangoje suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis – A. Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“.

Grafas F. Tiškevičius, matydamas didėjantį Palangos populiarumą ir pelningumą, 1909-aisiais suteikė miestui kurorto teises ir leido žmonėms už tam tikrą mokestį naudotis mišku, pajūriu bei parku.

Svarbiausia vertybė – šeimos meilė

Tiškevičiai, kaip ir daugelis kilmingų giminių, turėjo savo devizą: „Deligas quem diligas“ (iš lot. k. „Rinkis tą, kurį myli“). Jis bylojo apie tai, kokia svarbi Tiškevičiams buvo šeima, jos narių artumas bei tarpusavio ryšiai. Todėl tikriausiai nenuostabu, jog šalia „Vilos Komodos“ besidriekianti promenada nuo seno vadinta Meilės alėja. Nors 1933 m., skrydžio per Atlantą metu žuvus S. Dariui ir S. Girėnui, jai kuriam laikui buvo suteiktas jų vardas, vėliau ji vadinta ir Taikos alėja. Visgi šiuo metu atnaujintas takas tarp jūros ir „Vilos Komodos“ vėl vadinamas senuoju – Meilės alėjos – vardu.

„Vila Komoda“ – nuo pasaulinių karų iki šių dienų

Per Pirmąjį pasaulinį karą vila smarkiai nukentėjo, buvo apšaudyta, tačiau išliko. Tarpukariu pastatas priklausė studentų ateitininkų organizacijai. Jis buvo savaip restauruotas (įrengtas šlaitinis stogas) ir pervadintas į „Jūrapilį“. Per Antrąjį pasaulinį karą „Komoda“ dar labiau nuniokota, be to, ne sykį degė. Pastaruoju metu ji stovėjo nenaudojama ir apleista.

2009 m. „Vila Komoda“ buvo įtraukta į regiono kultūros paveldo sąrašą. O jau 2016 m. vietos verslininkas Egidijus Vičius nusipirko šį statinį ir pradėjo jo restauraciją.

Iš šeimos į šeimą

2018 m. birželį „Komoda“ atsidarys kaip svečių namai, restoranas ir stogo terasa. Na, o naujieji „Komodos“ šeimininkai – tai jauna ir graži šeima Martynas Meid’as ir Karolina Vi-Meid. Ilgą laiką jie praleido Londone – per abu susidaro net 17 metų. Tačiau sutartinai teigia visuomet žinoję, kad tikrai grįš į Lietuvą ir įprasmins save būtent čia. Proga grįžti pasitaikė gana netikėtai (Karolinos tėčiui įsigijus apleistą „Komodos“ pastatą – K. N.), tačiau ji pasirodė esanti puiki ir tiesiog tobulai leidžianti suderinti Karolinos ir Martyno patirtį bei gebėjimus.

Martynas – profesionalus šefas iš Klaipėdos, žinomas dėl savo restorano „INK“ Rytų Londone bei dėl pasiekimų plėtojant ir puoselėjant Šiaurės šalių virtuvę. Jo darbo patirtis siekia daugiau nei 10 metų. Martynui yra tekę dirbti su tokiais pasaulinio masto grandais kaip: Alainas Ducasse’as, Tomas Aikensas, René Redzepi. „Four Magazine“ Martyną titulavo vienu geriausių jaunųjų šefų.

Karolina Vi-Meid yra profesionali renginių organizatorė, kilusi iš Palangos. Londone jos klientais buvo „The Body Shop“, „Guggenheim“, „Unilever“, „LinkendIn“ ir pan. Ji taip pat yra dirbusi ir palaiko šiltus ryšius su tokiomis įmonėmis kaip „Secret Cinema“, „Vaults Festival“, „Hot Tube Cinema“. Pastaruoju metu moteris triūsė „De Vere Group“.

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Suvieniję jėgas bei žinias, jiedu tikisi pasiekti geriausių rezultatų ir maloniai stebinti svečius kiekvieną akimirką. Be to, kaip teigia jaunieji „Komodos“ šeimininkai, jiems be galo svarbu tai, jog Tiškevičių šeimos puoselėtas turtas naujam gyvenimui atgimsta vėlgi šeimoje. „Mums tai – viso gyvenimo projektas. Norime ne tik atgaivinti legendinį Palangos pastatą, padaryti jį traukos centru, motyvuoti žmones poilsiauti, leisti laiką Palangoje, mėgautis jos unikalia gamta, tačiau svajojame „Komodą“ perduoti ateities kartoms – savo vaikams, kad jis liktų šeimoje ir būtų mylimas, puoselėjamas“, – prisipažįsta Martynas.

Per amžius išlikusi „Komodos“ dvasia…

Pirmą kartą užėję į „Vilą Komodą“, Martynas su Karolina sako išsyk pajutę ypatingą šios vietos dvasią. Nors pastatas buvo be stogo, be langų, viduje augo medžiai, pro sienas švilpavo vėjai, jis stovėjo apleistas ir, rodos, visų užmirštas, tačiau jie iškart pamatė, kaip čia viskas atrodys ir pasikeis, kaip vėl šurmuliuos žmonės, prasidės nauja „Komodos“ istorija.

Kadaise Martynas svajojo apie architektūros studijas, todėl jis apie „Komodą“ atsiliepia itin jautriai, su neslepiama meile ir pagarba. „Priėjęs prie pastato, nusilenkiu jo didybei. Jis tyras, pulsuojantis gėriu, švarus, išvalytas gamtos. Daugelį metų jo sienas kiaurai košė vėjai, kopų smėlis… Kita vertus, šis pastatas raumeningas, jis suręstas išlikti“, – sako Martynas.

„Vilos Komodos“ atgimimas

Restauravus vilą, ji atrodys taip, kaip grafų Tiškevičių laikais. Ant „Komodos“ stogo atkurta terasa, apjuosta baliustrada. Bendras pastato plotas – beveik 500 kv. metrų. Pastatui priklauso apie hektaro ploto žemės sklypas, kuriame (į Basanavičiaus gatvės pusę) planuojama įkurti parką su fontanais, apšviestais pėsčiųjų takais, rotonda.

„Viloje Komodoje“ bus įrengta 10 stilingų apartamentų. „Siekdami parodyti dėmesį lankytojams, pasirūpinsime, kad kambariuose, kuriuose apsistos šeimos su vaikais, būtų pasakų knygų; ketiname svečiams užsakyti jų mėgstamos muzikos albumų ir pan. Norime, kad žmonės jaustų, jog juos prisimename, jų laukiame ir norime, kad jie čia jaustųsi kaip namie“, – dėsto Karolina.

Pirmame pastato aukšte atsiras trys salės, iš kurių dvi – restorano, ir viena – baro. Salėse bus 36 sėdimosios vietos. Kalbant apie „Vilos Komodos“ dizainą, čia susijungs prabanga ir modernas: pilkos restorano sienos derės su natūralaus medžio grindimis, taip pat marmuro ir gintaro motyvais – įspūdingai atrodys apšviestas baras. Šioje aplinkoje kontrastą sukurti padės žaliu aksomu aptraukti krėslai, suteiksiantys erdvei gyvybės ir žaismės. O aukso detalės primins svečiams turtingą „Komodos“ kilmės istoriją. Šiltuoju metų laiku veiks ir lauko terasa (į Meilės alėjos pusę). Atmosferai sukurti bus naudojami ir kvapai: santalmedis, deginta vanilė, pipirai… Restorano salėse ir bare skambės pati įvairiausia muzika – nuo „Simply Red“ iki hiphopo.

Martynas Meid’as ir Karolina Vi-Meid

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Martynas Meid’as ir Karolina Vi-Meid

Stogo terasa bus papuošta augalais, čia vyraus šiuolaikiški lakoniško dizaino baldai. Ši erdvė bus skirta mėgautis šampanu, kokteiliais ir lengvais užkandžiais tiek dienos metu, tiek vakare. „Stogo terasa – unikali. Juk ar daug esama vietų, kur būtum apsuptas medžių viršūnių, pro kurias šviečiasi kraštelis jūros ir už kurių kyla ir leidžiasi saulė…“ – pasakoja Martynas.

Virtuvės variacijos

„Vilos Komodos“ restorane, pasak Karolinos ir Martyno, vyraus „skandinaviška virtuvė su lietuviškais ingredientais ir prancūzišku stuburu“. Martynas ją įvardija kaip New Baltic Cuisine. Šefui svarbi produktų analizė (dėl to čia atsiranda tokie kūriniai kaip bulvių rizotas ir pan.), jam nesvetima ir reverse virtuvės idėja (ją Martynas įvardija kaip optinę smegenų apgaulę, kai patiekalo skonis būna priešingas tam, kurio tikiesi). Be to, Martynui atrodo svarbu atgaivinti ir senąsias mūsų šalyje vyravusias maisto ruošimo technologijas, kurias, anot jo, mes nepelnytai užmiršom. Šiuo metu Martynas su Karolina lankosi įvairiuose ūkiuose, ragauja juose auginamą produkciją, renkasi ir, žinoma, semiasi įkvėpimo bei gastronominių idėjų. Ypatingą dėmesį Martynas skiria ir prieskoniams, kuriuos gražiai vadina „maisto parfumerija, išryškinančia patiekalo charakterį“.

Meniu nėra labai gausus, tačiau išties įspūdingas. O patiekalų aprašymai čia skamba kaip tikros lietuviškos istorijos arba primena lietuviško peizažo potėpius. Štai, pavyzdžiui: lietuviškų vėžių uodegėlės, deginto miso ir žiedinių kopūstų kremas, skrudinti beržo lapai, svieste keptos voveraitės, arba (primena vaikystėje skaitytą knygą) „Grybų karas“ (virti močiutės grikiai, skrudinti lietuviški grybai, grybų ir svogūnų esencija, kreminis sūris, grybų kečupas)

Restorane bus galima užsisakyti ir degustacinę vakarienę, kurią sudarys devyni elementai. Pagrindas – 3 užkandžiai, 3 pagrindiniai patiekalai ir 3 desertai. Šalia à la carte ir degustacinio meniu patiekalų patiekiamas lietuviškas vynas. „Gastronomijos pasaulis turi būti prieinamas kiekvienam“, – įsitikinęs Martynas.

Laukiamas kiekvienas

Karolina ir Martynas kuria šią erdvę su meile ir užsidegimu. Jie turi grandiozinių ir labai gražių, kilnių, ateities planų. Jie siekia į įvairią veiklą įtraukti vietos bendruomenę: ketina rengti kūrybines dirbtuves, inicijuoti socialines akcijas, džiuginti specialiais pasiūlymais bei nuolaidomis senjorus, kviesti jaunimą į filmų peržiūras ir pan.

„Mums labai svarbi žmonių lygybė, palaikymas, bendradarbiavimas. Tai atsispindės ir naujajame „Vilos Komodos“ herbe, kurio kontūrus sudarys vyro ir moters figūros“, – pasakoja Martynas su Karolina. Tiek daug širdies dedantys į „Vilos Komodos“ atnaujinimą, jie itin atsakingai renkasi ir bendrakeleivius – komandą. Maža to, juokauja, kad „komoda“ skamba panašiai kaip „komanda“. „Norime, kad čia dirbantys žmonės degtų idėja, galėtų savais žodžiais svečiams papasakoti ne tik apie „Vilos Komodos“ dabartį, bet ir apie jos praeitį, priklausiusią grafams Tiškevičiams“, – sako K. ir M. Meid’ai.

Įspūdžiui sustiprinti „Viloje Komodoje“ svečiai nuolat jaus ir originalaus pastato savininko – Aleksandro Tiškevičiaus – dvasią. A. Tiškevičiaus personažas sukurtas ir „apgyvendintas“ čia specialiai: jo vardu kreipiamasi į svečius, pristatoma, pasakojama, vedžiojama… Juk jis – tikrasis šios vilos šeimininkas. Tai suteikia laikui, praleistam „Komodoje“, žaismės, paslaptingumo, sykiu taip parodoma pagarba didingai pastato – o ir visos Palangos – praeičiai.

Daugiau info rasite „Vila Komoda“ Facebook paskyroje.

©Žurnalas „Geras Skonis“

Kristina Noreikienė
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Kristina Noreikienė

Straipsnių autorė

 

Su „Geru skoniu“ bendradarbiauju jau nuo 2004 metų. Per tuos daugiau nei dešimtį metų keitėmės abu – ir žurnalas, ir aš ☺ Augome, tobulėjome, subrendome ir… tapome neatskiriama vienas kito dalimi.
Mano straipsnių temos – interjerai, restoranų, viešbučių pristatymai, asmenybės, porceliano istorija, dizainas / mada, papuošalai, parodų apžvalgos, baldai, indai; kava, kokteiliai ir daugelis kitų.