Lietuviška beržų sula – kokteilio taurėje

Pradedantieji barmenai labiau rūpinasi, kaip treniruoti atmintį ir įsiminti klasikinių kokteilių ingredientus, o patyrusius vilkus dažniau lanko kūrybinės kančios: kaip sukurti ką nors naujo ir neragauto? Kuo nustebinti visko mačiusius baro lankytojus? Kuo jau kuo, bet tikrai ne užjūrių produktais. Tiems, kurie pasaulį maišo skersai ir išilgai, egzotika tampa vis mažiau egzotiška. Galbūt atsakymas – visai šalia? Tai, kas mus tyliai lydi nuo senų senovės?

Vienas iš tokių atgimstančių produktų – beržų sula. Kai kuriems ji – nostalgiškas prisiminimas iš vaikystės pasibuvimų kaime. O štai asfalto vaikams – tokiems, kaip ir šių eilučių autorė, – apie magišką beržų eliksyrą teko tik girdėti… iki tol, kol stilingi sulos buteliukai ėmė rikiuotis miesto kavinukių, parduotuvėlių ir madingų barų lentynose. Šiandien gastronomija vis dažniau gręžiasi į natūralius, gamtoje esančius skonius. Ši kryptis neaplenkia ir gėrimų. Barmenai po truputį atranda netikėtą ingredientą – lietuvišką beržų sulą, tampančią taip trokštamu wow elementu įprastame kokteilyje.

Atgimstanti tradicija – miesto žmogui 

„Stebėdami augalinių gėrimų (angl. water from plant) bangą, pagalvojome apie savo krašto resursus ir paklausėme: o kodėl jų neišnaudojame? Visi geria kokosų, kaktusų, klevų, alavijų vandenį, o kur lietuviška beržų sula?“ – prekių ženklo „Sip Sap“ atsiradimą prisimena įmonės eksporto vadovė Gintarė Didžiokaitė.

„Sip Sap“ gimė iš noro prikelti tradicijas – kad šis sveikas ir skanus gėrimas būtų prieinamas ne tik gyvenantiems gamtos ritmu, bet ir skubantiems miestiečiams. Tad sulos buteliukas atsirado modernaus žmogaus rankoje – taip, to paties, kuris su laptopu po pažasčia greitai užbėga į kavinukę ko nors išsinešti.

Joanos Buivydaitės nuotr.

„Prekių ženklą „Sip Sap“ sukūrėme 2016-aisiais. Matome, kaip per tiek laiko pasikeitė gėrimų pasaulis, – kalba Gintarė Didžiokaitė. – Kai tik pradėjome siūlyti sulą barams ir maitinimo įstaigoms, buvo iššūkis: prie ko ją priskirti? Prie limonado kaip ir netinka, prie vandens – irgi nelabai. O šiandien atskira nealkoholinių gėrimų kategorija – jau savaime suprantamas dalykas.“ Ir ji nebūtinai domina tik tuos, kurie visai atsisakę alkoholio. Tiesiog ši kategorija nuolat pildoma įdomiomis, sveikesnėmis alternatyvomis, ir smalsiems ragautojams maga jas išbandyti.

Kas mus traukia link sulos ir panašių natūralių gėrimų? Turbūt viena iš priežasčių ta, jog kuo labiau tolstame nuo gamtos, tuo labiau pasiilgstame ir norime pasisemti jos galių.

Energijos ir stiprybės beržų suloje netrūksta: ji – pirmasis metų derlius, tekinama tuomet, kai žemė tik pradeda busti iš žiemos miego. Kai dar nėra nei daržovių, nei vaisių ar javų derliaus, beržai padovanoja mums ankstyvą pavasario gurkšnį, kupiną mineralų, vitaminų, aminorūgščių ir… mažai cukraus.

Skonio eksperimentai ir atradimai

Anot G. Didžiokaitės, žmonių susidomėjimas tikrai padrąsina: tai skatina žaisti su deriniais, ieškoti naujų sulos paskaninimų ir galimybių ją pateikti kitaip, pvz., prisotinti burbuliukų, įmaišyti į kokteilius, funkcinius gėrimus, desertus ar netgi patiekalus. Eksperimentuoja ne tik patys „Sip Sap“ gamintojai, bet ir jų verslo partneriai Lietuvoje bei užsienyje – barai, restoranai ir kavinės.

Vieni pirmųjų beržų sulą pastebėjo Vilniaus kokteilių baro „Nick & Nora“ įkūrėjai Arnoldas Zariankinas ir Tomas Pletaras. Degustacijas lydėjo sėkmė: šiuo metu siūloma paragauti trijų kokteilių, ruošiamų būtent su šiuo ingredientu. Vienas jų apskritai tapo populiariausiu gėrimu per visą baro istoriją.

Vieni pirmųjų beržų sulą pastebėjo Vilniaus kokteilių baro „Nick & Nora“ įkūrėjai Arnoldas Zariankinas ir Tomas Pletaras / Alanela Photography nuotr.

Pasak barmeno A. Zariankino, sula akiratyje atsirado labai natūraliai, mat jų sumanymas – patiekti gėrimus su vietiniu akcentu, naudoti savo krašto skonius ir prieskonius. Ieškant lietuviškumą atspindinčių ingredientų, sudomino beržų sula – tarsi kiek primirštas, nutolęs produktas, kurį buvo smalsu atrasti iš naujo ir pritaikyti šiuolaikiniams kokteiliams, juolab kad gėrimas, atkeliavęs iš Lietuvos miškų, idealiai atitiko baro koncepciją.

Kokteilių baro „Nick & Nora“ šeimininkai juokauja, kad, nutarę vystyti lietuviškumu grįstą idėją, gerokai apsunkino sau gyvenimą. Visų pirma, kiekvienam kokteiliui reikia pritaikyti įdomų, harmoningai derantį vietinį akcentą. O antra – kartais tenka pakovoti su mitu, kad mūsų gėrimų pasaulis apsiriboja vien alaus smuklėmis ir žolelių arbatomis. Nors gastronomijoje lietuviškumas jau užima garbingą vietą – išmokome vertinti vietinius ingerdientus lėkštėje ir netgi domimės savo istorine virtuve, – bet kokteilių bare ši kryptis vis dar gali sukelti nuostabą.

Kol mes pratinamės matyti beržų sulą kokteilių meniu, užsieniečiams ji – apskritai atradimas. Atradimas, prasiskynęs kelią į Prancūzijos, Graikijos, Lenkijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Ispanijos ir net tolimąsias Pietų Korėjos, Singapūro bei Japonijos rinkas.

Kol mes pratinamės matyti beržų sulą kokteilių meniu, užsieniečiams ji – apskritai atradimas

Lygindama Lietuvos ir užsienio vartotojus, „Sip Sap“ eksporto vadovė pastebi, jog mums sula, net jei ir primiršta, bet puikiai pažįstama. O kitose šalyse dažnas apie tai net nėra girdėjęs: beržų vanduo? Tiesiog randamas gamtoje ir negaminamas? Unikalu ir nauja! „Dirbant su eksportu, lankantis parodose, svarbiausias vaidmuo tenka edukacijai, – teigia G. Didžiokaitė. – Kai papasakojame apie sulos išgavimą – tą sudėtingą virsmą, kuriam reikalingas sniegas, įšalas ir sezonų kaita, – visiems būna labai nekantru ją išmėginti.“

Sodresnio skonio kokteiliams

Gėrimų, kuriuose naudojama sula, galima rasti ne tik Lietuvoje. Sykį žinia apie beržų vandenį pasiekė ir barmenę Aurélie Panhelleux, kuri kartu su bendraminčiais vadovauja barams „CopperBay“ Paryžiuje bei Marselyje. Prancūzė tuo metu kūrė japonų kokteilio „Mizuwari“ interpretaciją. Klasikinis variantas ruošiamas iš viskio, gazuoto vandens ir ledo. Aurélie, gėrimą papildžiusi sezamų aliejumi, dairėsi dar vieno netradicinio ingrediento – ko nors putojančio ir gaivaus. Gavusi paragauti gazuotos mėtų skonio „Sip Sap“, ji suprato: bingo!

Prekių ženklo „Sip Sap“ distributorius prancūzas Alexandre’as ir jo žmona Amandine. Ji turi vadinamąją Epicerie Fine (gourmet tipo maisto parduotuvę), kuri buvo išrinkta geriausia visos Prancūzijos Epicerie

Mūsų pašnekovai sutaria, kad sula tinka bet kokiam gėrimui vietoje vandens – tiek gazuoto, tiek negazuoto. Ji suteikia kitokį prieskonį ir leidžia naujai atsiskleisti net ir klasikiniam kokteiliui. Pakeitus vandenį sula, gėrimo skonis tampa kompleksiškesnis, sodresnis. „Ir tekstūra pakinta. Ypač įdomu ragauti beržų sulos sodos: prisotinus burbuliukų, juntamas tam tikras aliejiškumas, švelnumas. Tikrai skiriasi nuo vandens“, – sako barmenas Tomas Pletaras.

Gaminant minėtą „Mizuwari“ versiją beržų sula taip pat naudojama kaip vandens pakaitalas. „Ji – švelnios, minkštos tekstūros, tarsi šilkinė, tad idealiai tinka šiam long drink tipo gėrimui ir gaivina labiau už vandenį“, – įsitikinusi Aurélie Panhelleux.

Beržų sula – švelnios, minkštos tekstūros, tarsi šilkinė, tad, įmaišius jos į kokteilį, šis tampa kompleksiškesnio, sodresnio skonio

Gal žmonės, dirbantys prie baro, galėtų pasidalinti savo atradimais, kokiuose skonių sąskambiuose sula atsiskleidžia geriausiai? „Ten, kur dominuoja prieskoninių žolelių natos, – gėrimuose su kadagiais (pvz., džinu), mėtomis, čiobreliais. Ruošiame mochitą su mėtų skonio beržų sula. Jos skonis toks natūralus, kad papildomai mėtų neprireikia“, – teigia T. Pletaras.

„Turbūt sudėtingiau būtų derinti prie brandintų, intensyvių, taninų turinčių gėrimų – svarbu neužgožti sulos gaivumo, – kolegą papildo Arnoldas Zariankinas. – Mums ji labiausiai dera su lengvesniais, neutralesniais gėrimais ir su visais vasariškais produktais: rabarbarais, avietėmis, citrusais ir kitais vaisiais bei uogomis.“

O kaip atsirinkti tinkamiausią „Sip Sap“ skonį vienam ar kitam kokteiliui?

O kaip atsirinkti tinkamiausią „Sip Sap“ skonį vienam ar kitam kokteiliui? Juk rūšių – daugybė: gryna, mėtų, citrinų, rabarbarų, imbierų ir žaliųjų citrinų… Kokteilių baro „Nick & Nora“ įkūrėjai mano, kad būtina daug degustuoti

Juk rūšių – daugybė: gryna, mėtų, citrinų, rabarbarų, imbierų ir žaliųjų citrinų… Kokteilių baro „Nick & Nora“ įkūrėjai mano, kad būtina daug degustuoti: iš pradžių ragauti produktų atskirai, paskui derinti juos tarpusavyje ir bandyti kombinacijas tol, kol pavyks atsirinkti pačias geriausias. „Juk ruošiant kokteilį, kaip ir patiekalą, svarbiausia – išgauti dermę. Apsibrėžę idėją, kokio skonio siekiame, galėsime rasti ingredientų, kurie padės tai įgyvendinti“, – pataria baro profesionalai.

Kviečiame stabtelėti kitame puslapyje – rasite du gaivius vasariškus baro „Nick & Nora“ kokteilių receptus su beržų sula. Kurį susimaišysite pirmą – nealkoholinį mochitą ar baro bestselerį „Nick & Nora Fizz“?

KOKTEILIS „NICK & NORA FIZZ “

1 asmeniui

REIKĖS

• 40 ml džino,
• 15 ml rabarbarų tyrės,
• 15 ml aviečių likerio,
• 20 ml šviežiai spaustų citrinų sulčių,
• šiek tiek kreoliško biterio,
• 120 ml gazuotos rabarbarų skonio beržų sulos.*

GAMINIMAS

Į aukštą taurę įdėkite ledo. Džiną, rabarbarų tyrę, aviečių

likerį, citrinų sultis bei kreolišką biterį suplakite kokteilių

plakikliu ir supilkite į taurę. Viską užpilkite beržų sula ir

papuoškite liofilizuotomis avietėmis.

* Jei neturite aparato sodai paruošti, galite naudoti gazuotą beržų

sulą iš buteliuko.

NEALKOHOLINIS KOKTEILIS

„BIRCH SAP VIRGIN MOJITO “

1 asmeniui

REIKĖS

• 50 ml nealkoholinio baltojo romo,
• 15 ml cukranendrių cukraus sirupo,
• 15–20 ml šviežiai spaustų žaliųjų citrinų sulčių,
• 120 ml gazuotos mėtų skonio beržų sulos.*

GAMINIMAS

Sumaišykite visus ingredientus taurėje su ledu. Kokteilį

papuoškite mėtų šakele.

* Jei neturite aparato sodai paruošti, galite naudoti gazuotą beržų

sulą iš buteliuko.