Dauguma gourmet produktų ragautojų, o ir hiphopo žvaigždžių gyvenimo būdo sekėjų, paklausti apie kitokius stipriuosius prancūziškus vynuogių gėrimus, suglumtų, nes geriausiu atveju būtų girdėję apie konjaką bei armanjaką. Šie anaiptol ne prasti gėrimai yra ne vieninteliai. Laikas išgirsti apie dar vieną porelę – Marc ir Fine. Tai ne ponas ir ponia, o porelė retų gėrimų, apie kuriuos, deja, šiuolaikiniame pasaulyje tuoj žinos vien kelios jų gamintojų šeimos…

Laikas Fine

Tūlo vartotojo akimis Prancūzija – itin brangaus konjako gimtinė arba vieta, kur gaminamas niekuo neišsiskiriantis paprastas brendis. Tačiau realybė kita – čia dienos šviesą išvysta ir tikrai dėmesio vertas subtilus brendis. Beje, dėl savo subtilumo gavęs vardą Fine.

Įprastai greta gėrimo pavadinimo Fine visada rašoma kilmės vieta. Net vyno pasaulio pradžiamoksliams tai puikiai žinomos vietos: Fine de Bordeaux, Fine de Bourgogne bei Fine de le Marne. Pirmųjų brendžio rūšių kilmės net aiškinti nereikia, o va trečiasis – ne kas kita kaip Šampanės brendis! Kadangi net prancūziškame atsainume yra tam tikra tvarka, šie subtilūs gėrimai, kaip vynas ar sūris, turi savo gamybos reglamentą Appellation d’Origine Réglementée.

Jei į rankas pakliuvo Marc ar Fine butelaitis, pasiruoškite tulpės formos taureles. Vasaros karštyje abu gėrimai pakęs būti sumaišyti į kokteilį.

Tiesiog itin keista pradėti Fine istoriją nuo to, kad po paskutiniojo pasaulinio karo kasmet jo gaminama vis mažiau ir mažiau. Čia reikia įžvelgti ne vien prieš alkoholio gamybą nukreiptų kampanijų pasekmes. Tiesą sakant, akcizų didinimas ir efektyvus nelegalios net šeimyniniam vartojimui skirtos produkcijos persekiojimas buvo pagrindinė šio gėrimo išnykimo priežastis. Prie jos dabar gi prisidėjo ir vyno sėkmė. Pavyzdžiui, Burgundijoje pradėjus daryti brangų ir visame pasaulyje paklausų vyną, tiesiog nebeapsimoka jo distiliuoti. Anksčiau pasitaikydavę prasto, bet, pagerėjus vyndarių įgūdžiams, distiliuoti tinkamas vynas tapo retenybe…

Fine de Bourgogne

Burgundijos subtilusis brendis pačioje Prancūzijoje žinomas tik nedaugeliui. Už šio regiono ribų jo įsigyti beveik neįmanoma, nes Fine de Bourgogne beveik vien tik savo reikmėms ar kelių dėžių eksportui gamina keli vyndariai. Jiems neleidžiama turėti savo įrangos, rudens pabaigoje kaimus aplanko laikinai įrengiamos „viešosios distilerijos“, kurių gaminamą produkciją atidžiai apskaito akcizų inspektoriai. Įvertinant, jog vyno distiliavimo žaliavos yra nedaug, įgudę distiliuotojai pradėjo naudoti puikią, o kartais net dar geresnės kokybės brandinimo žaliavą iš mielių nuosėdų! Burgundijos brendis įprastai į butelius keliauja po vidutinės trukmės brandinimo.

Fine de Bordeaux

Šis brendis toks pat retas kaip Burgundijos, tačiau likimas lėmė, jog bent jau dabar jis yra dažniau matomas užjūriuose. Fine de Bordeaux spiritas iš vyno variniais puodiniais aparatais distiliuojamas du kartus. Tam naudojamas Ugni Blanc ir Colombard derlius, nuo kurio nosį suka Bordo vyndariai, bet kurį šlovina kaimyniniame Konjake. Įprastai toks derlius auginamas Blajaus (Blaye) srityje, kurioje ir būna distiliuojamas. Distiliuotą produkciją savo rūsyje gali baigti brandinti šios srities specialistai. Pavyzdinio Thompson’s Fine de Bordeaux arsenale yra 25, 30 metų amžiaus mišinių ir net 1986 bei 1979 m. distiliavimo gėrimų. Tai sodraus skonio gėrimai su tabako, kedro medienos, marcipanų, indiškų prieskonių, džiovintų atogrąžų vaisių bei prieskonių charakteriu.

Bordo garsenybė Jeanas Lucas Thunevinas savo rūsyje Fine de Bordeaux papildomai brandina raudonojo vyno statinėse. Kaip ir kitų Fine de Bordeaux gamintojų produkcija, pastarasis gėrimas brandintas maždaug dešimtmetį. Fine de Bordeaux įprastai gali konkuruoti su analogiškos kainos konjaku.

Fine de la Marne

Šampanės regione daromas brendis yra išties populiariausias tarp rečiausių. Paaiškinimas paprastas: regione pakanka vyno žaliavos, gautos uogas smarkiau spaudžiant presu. Ji šampano gamybai netinkama, o va Fine de la Marne tinka puikiausiai.

Tik Šampanės vynuogynų derliaus žaliava visada distiliuojama puodiniais aparatais du kartus. Nors Fine de la Marne gamyba nėra didelės apimties, beveik niekas nesistengia žaliavos brandinti ilgą laiką, tad brendis yra malonaus ąžuolo statinių charakterio. Reikia pripažinti, kad net ir per vidutinį brandinimą sugebama pasiekti nemažai, Dumangin šampano meistrai savo brendį specialiai brandina Bordo raudonojo vyno statinėse.

Ponas Marc

Na gerai, tai net ne ponas, o tiesiog ponišku vardu vadinamas italų grapos giminaitis. Įprastai visus vyno pasaulyje lenkiantys prancūzai gamindami Marc vardu vadinamą vynuogių išspaudų distiliatą dar nemažai atsilieka nuo italų. Pirmiausia tuo, kad nesugebėjo savo tradicinio gėrimo padaryti madingo, o italams tai puikiai pasisekė. Regis, nesvarbi smulkmena – mada – į šią industriją Italijoje atnešė pinigų, kurie leido padaryti daug patobulinimų, o prancūzams dar iki jų toli.

Tačiau neverta nebūtin nurašyti prancūziško Marc. Šios šalies meistrai tikriausiai labiau įgudę tobulinti žaliavą jau po distiliacijos. Nebūtų per daug drąsu tvirtinti, jog Prancūzijoje gaminama tikrai daugiau rimtai brandinto seno „vieux“ ar labai seno „tres vieux“ Marc. Dar vienas Marc privalumas – didesnė skonio stilių įvairovė. Ir tai nenuostabu, nes jis gaminamas skirtingos kultūros regionuose: Šampanėje, Burgundijoje bei Elzase.

Marc de Champagne

Su šiuo gėrimu, net patys to nežinodami, dažnai yra susipažinę smaguriai. Juo mazgojamos geriausios kilmės bri sūrių galvos, užpildomi šampano kamščio formos saldainiai ar net gardinami populiarieji „Magnum“ ledai…

Tiesą sakant, šis „gastronominio“ pritaikymo populiarumas ir leido Marc de Champagne gamybos tradicijai išlikti vis vienodėjančio skonio pasaulyje.

Šiuo metu tikrai daug garsiausių šampano gamintojų turi savo vardu paženklintų Marc de Champagne butelių, bet tai retai išvysite net jų tinklalapiuose. Šitais gėrimais dažniausiai prekiaujama tik firminėse parduotuvėse, o jų pirkėjai dažniau būna belgai, olandai, Skandinavijos šalių gyventojai. Kaip ir italų vyndariams, Šampanės gamintojams Marc paruošia šioje srityje besispecializuojantys distiliuotojai, naudojantys garsių namų patiektas išspaudas.

Marc de Champagne visada daromas tik iš Šampanės vynuogynų derliaus. Vengiant medžio spirito, „aignes“ vadinamose uogų išspaudose mašinomis atskiriami kekių kotai. Distiliuojama įprastai puodiniais distiliavimo aparatais. Trejus metus statinėse brandintas Marc gėrimas vadinamas senu „vieux“. Nevengiama ir visiems žinomų bei paaiškinimo nereikalaujančių pavadinimų VSOP ar XO. Nebrandintas Marc de Champagne yra išlaikomas neutraliose talpose bent keletą mėnesių.

Patys Šampanės gyventojai Marc gerai atšaldytą dažniausiai ragauja per pertraukas tarp patiekalų. Nebrandintas Marc de Champagne yra vynuogių, serbentų charakterio, įprastai sukelia nežymų tariamo saldumo pojūtį.

Marc de Bourgogne

Kaip ir Italijoje, Burgundijoje Marc gali būti gaminamas iš abiejų spalvų uogų išspaudų. „Gennes“ vardu vadinamos išspaudos paliekamos ramybėje iki žiemos, nes vyndariai rūpinasi savo brangaus vyno gamybos reikalais. Kad išspaudos kuo lėčiau baigtų fermentuotis ir nesugestų, naudojamos sandarios talpos ar net plastikiniai maišai. Distiliuota žaliava siekia šiek tiek daugiau nei pusšimčio laipsnių stiprumą, jis sumažėja brandinimo metu.

Atėjus tinkamam laikui, išspaudos distiliuojamos viešosiose distilerijose. Burgundijos Marc beveik visada yra laikomas ąžuolinėse statinėse. Tačiau jų suteikiamas charakteris yra labai santūrus, Marc skonis dažnai tik minkštėja, išlaikydamas vynuogių, uogų savybes.

Marc d’Alsace

Marc d’Alsace gaminti naudojamos tik Gewurztraminer vynmedžių derliaus išspaudos, bet gėrimas išsiskiria ne vynmedžių žaliava ar kruopščiu kekių kotų atskyrimu. Marc d’Alsace yra brandinamas stikliniuose induose. Šie užkemšami audeklo skiaute, per kurią per kelerius metus garuoja nepageidaujami esteriai. Procesas paspartinamas stiklinius indus laikant palėpėje, kurioje vasarą karšta, o žiemą – šalta. Kelerių metų trukmės brandinimas duoda puikų rezultatą, nes neutralus stiklas išlaiko subtilų žaliavos vaisių charakterį.

Jei norima brandinti statinaitėse, šios daromos iš uosio medienos, atimančios prigimtinį gėrimo aštrumą, tačiau taip brandinama ne ilgiau nei keletą metų.

Prigimtinis vynui būdingas atogrąžų vaisių charakteris puikiai juntamas ir stipriame gėrime, todėl jis ragaujamas po valgio.


Jeigu į rankas pakliuvo Marc ar Fine butelaitis, pasiruoškite tulpės formos taureles. Vasaros karštyje abu gėrimai pakęs būti sumaišyti į kokteilį, bet jei norite išbandyti visas galimybes – naudokite juos padažams ar degiesiems patiekalams. Prancūzai sako, jog tikėdamiesi gero patiekalo skonio privalote naudoti tik tai, kas geriausia…

©Žurnalas „Geras Skonis“

Petras Nėris
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Petras Nėris

gėrimų ekspertas