Sveika mityba. Pagal Google.com yra daugiau nei pusė milijono puslapių, kurie turi ką papasakoti apie šį mįslingą žodžių junginį. Nenuostabu. Pavasaris braunasi pro likusius šalčius, o kartu su juo, virš užsegto ant paskutinės akutės diržo, išlenda „meilės rankenėlės“, dėl maišelių po akimis vis sunkiau suversti kaltę bemiegei nakčiai, o nuotaika tokia niūri, kad naršyklės skirtukuose, dėl viso pikto, laikome psichologo kontaktus. Mes, trisdešimtmetės moterys, arba tos , kurios jau peržengė dvidešimt penkerių metų slenkstį, darom ryžtingą sprendimą: nuo šiol tikrai pradėsime valgyti sveikai… sveikiau. Ir atrodo, kad pradėti yra visai nesudėtinga, nes patarimų internete per paskutinį pusmetį yra perskaityta žymiai daugiau, nei iškankintos laukimu „Karas ir taika“ knygos, o vakarus vis dažniau užpildo „Supersized vs. superskinny“ laidos serijos.
Naujo gyvenimo pradžiai pasirenkame artimiausią pirmadienį, tad sekmadienio popietę , dėliodamos ateinančios savaitės planus, kaip užkariauti pasaulį/tapti milijonierėmis/užauginti genijų ir kitas kasdienes smulkmenas, skiriame laiko ir pasiruošimui ryškiai švytinčiai prieš akis dienai, kuri žada atnešti daugiau energijos, lengvumo ir džiaugsmo. Tačiau kitaip valgyti neskubame. Juk dar reikia sudaryti meniu ir apsipirkti visai savaitei. Planuojant penkių valgių per dieną meniu, išnaršome keliasdešimt portalų su nekaloringų patiekalų receptais, iškarto pajaučiame pasididžiavimą, nes išmokome vieną –kitą egzotiškai skambančio supermaisto pavadinimą, kuriuo vėliau kankinsime prekybos centro darbuotojus, ieškant Goji uogų arba spirulinos. Į pirkinių sąrašą įtraukiame mitybos žurnalą ir keletą gražių maisto indelių, kuriuos užpildysime pagamintomis namie salotomis. Čia ateina pirmas nusivylimas – teks pamiršti apsilankymus miesto kavinėse, kurios, pasirodo, organizavo sąmokslą prieš moteris ir užkimšo vitrinas tokiais viliojančiais, tačiau tokiais nuodėmingais desertais .
Po mūsų vis dar nepakankamai grakščia ranka papuola ir namiškiai. Bandome elgtis kaip suaugę ir savo įpročius pasilaikyti, bet vyras, ištraukiantis iš šaldytuvo lašinių paltį vis tiek apdovanojamas smerkiančiu žvilgsniu. Labiau empatiški mylimieji keliauja į parduotuvę, kaip į minų lauką, dažniausiai su mūsų detalių sąrašu, arba improvizuoja ir atsineša daržovių kotletukus, liesą varškę ir pomidorus. Mažiau empatiški – raukiasi ir slepia po pagalve vytintos dešros pagalį, o visai drąsūs – savo riebias sardeles valgo tiesiai prieš tavo veidą ir neslepia patenkinto šypsnio. Ir nors aplinkinių nuomonė rūgščiai ėda vidų, mes pakeliame nosį, nes nuo šio pavasario, nuo šio pirmadienio, mes valgome, kaip kosmonautai – suplanuotai iki kilodžaulio. Nes tikime vienintele tiesa: mūsų kūnas – sudėtingai sukonstruota mašina, o maistas – kuras. Tad mūsų atveju tai turi būti bent 98-tas benzinas.
Kuriam laikui užtenka mūsų ryžto ir motyvacijos, iš esmės nėra svarbu. Nes kai pasijaučiame, kad tuoj savikontrolė visai išnyks, mes vėl įsikvepiam save naujos Instagram‘o blogerės Chia sėklų pudingais ir jau naujas pirmadienis tampa auka, kuri žada gyvenimo pasikeitimus, lengvumą, džiaugsmą ir energiją.
Bet gera žinia ta, kad tokių sesijų metu mes išlaviname bent vieną mažą įprotį, kuris ir būna tas žingsnis sveikesnės mitybos link. Tikras įprotis, kuris lieka su mumis ilgam. Žalią arbatą pradėjai gert be cukraus. Į darbo dienų rytus, kuriuose nebuvo nė vieno nereikalingo judesio, įterpi 1 minutę 12 sekundžių laiko užsukimui į virtuvę, kad suvalgyti bananą. Atrandi, kad grikiai su naminiais baklažanais yra taip skanu, kad gali vakarieniauti taip visą savaitę ir neketini keisti to į keptas bulves arba picą išsinešimui. Ir iškankintas mūsų viltimis ir prašymais Šventasis Pavasaris išlaiko savo pažadą, nes jo dėka turi visada pilną lėkštę vaisių, spintelėje nėra nei gramo rafinuoto cukraus, o duoną renkiesi tik pilno grūdo.
Katia Rivina
Sveikos mitybos entuziastė, konditerė, sveikų saldumynų prekės ženklo „Futuraw“ įkūrėja.
