Tūlam vyno gėrikui vardijant egzotiškas vyno šalis būtų užlenktas pirštas ir minint Pietų Afriką. Tačiau po šios šalies vynuogynus liūtai neslampinėja, vyno skonis artimiausias Europos vyndarių produkcijai, o jo istorija tris kartus ilgesnė nei dabartinių bulgarų vyndarių. Keipo kyšulio vynas Europoje gertas jau prieš porą šimtmečių, tad egzotika gali vaidentis tik vyną neseniai atradusiems lietuviams. Kalbant rimtai, rimtam vyno gėrikui verta bent kartą nuvykti į šią šalį. Arba perskaityti šį straipsnį.

Pirmieji žingsniai

Kelionėje po Keiptauno (Cape Town) apylinkių vynuogynus svarbiausia – gidas, mūsiškės grupės gidu dirba Afrikoje šaknis įleidęs vokietis Gerdas. Autobusiuko vairuotojas – juodaodis Andre. Kelionių po šią šalį žanrui reikalinga panaši kombinacija, nes vynuogynai yra visai netoli miesto, bet juos tenka pasiekti važiuojant pro nesibaigiančius lūšnynus. Nerekomenduojama Keiptauno mieste stoviniuoti bet kur, dažnokai gali pajusti godų vertinantį žvilgsnį. Įspūdį sustiprina gausi viešbučių apsauga, taip pat beveik privalomos privačių namų eksterjero detalės – spygliuotos vielos vijos ant tvoros.

Vyno gėrimo ypatumai

Stebinantis faktas – Lietuvoje mes vyno suvartojame daugiau, asmeniui jo tenka per dešimt litrų, o afrikiečiui – tik septyni. Įvertinant tai, jog PAR yra aštunta šalis pagal vyno gamybos apimtį pasaulyje, tampa suprantama, jog Keipo krašto vynas nėra pranašas savo šalyje.

Vyno pasiūla restorane retai būna išties labai plati, nes alus čia svarbesnis… Taip buvo ne visada, nes anksčiau praktikuotas atsiskaitymas su vynuogynų darbuotojais vynu buvo tapęs milžiniškų socialinių problemų šaltiniu.

Lietuviškas pėdsakas Pietų Afrikos vyne

Viena iš priežasčių, privertusių trenktis į kitą pasaulio kraštą, buvo noras aplankyti vyninę, dėl savo nuopelnų įrašytą į PAR vyno istoriją ir turinčią net lietuvišką pėdsaką. „Bellingham“ vyno ūkis išgarsėjo ne iškart po įkūrimo 1693 m., o tik po Antrojo pasaulinio karo, kai ją įsigijo pabėgėlis iš Vilniaus krašto Bernardas Podlashukas. Padedamas italų karo belaisvių, jis persodino vynuogynus ir kelis šimtus metų vyną gaminančioje šalyje padarė tai, kas tapo suvokiama gerokai vėliau. „Bellingham“ ūkyje 1949 m. pagamintas pirmasis rausvasis vynas šalyje. Sunku patikėti, bet 1951 m. „Bellingham“ padarytas Premier Grand Cru buvo pirmasis sausas baltasis šalyje, kaip ir po 5 metų – Shiraz!

„Bellingham“ vyninė

Nuo Keiptauno iki Franschhoek apylinkėse esančios „Bellingham“ vyninės važiuoti mažiau nei valandą, paskutinėmis vasaros dienomis čia nepakeliamai karšta. Kūnas verčia abejoti teigimu apie šio regiono tinkamumu baltojo aromatingo vyno gamybai, tačiau vakarais net ir ne vandenyno pakrantėje pučia stiprus vėsus vėjas. Be megztinio neišsiversi, tad tikėtina, jog ir uogoms pakanka vėsumos, būtinos išlaikyti sulčių gaivumą.

Kovai su aukšta temperatūra ne tik „Bellingham“ vyninėje skiriama daug pastangų, tikėtina, kad tobulėjant išmonei būtent tai leis dar labiau pagerinti vyną, nes lankantis įvairiose PAR vyninėse ir net rūsiuose kartais teko patirti stebėtiną karštį. Arba stebėti išradingumą vyno talpoms vėsinti naudojant net per talpos sieneles tekančią vandens plėvelę.

„Bellingham“ vyno stilius pasikeitė prieš 10 metų, kai vyninėje pradėjo dirbti fizine ir kitomis prasmėmis didis vyndarys Nielas Groenewaldas. Prie šio būrų kilmės vyndario net dvimetrinis straipsnio autorius atrodo tarsi vaikas, bet ne tuo Nielas nusipelnė PAR vyno industrijai. Kartu su Nielu kiti vyndariai vienu metu pradėjo atsisakyti beatodairiškai naudoti naujas statines, tad dabar statinėse brandintas PAR vynas artimiausias europietiškam iš visų Naujojo Pasaulio šalių.

Vyninėje vizito metu pats derliaus skynimo įkarštis. Nielas turi laiko tik pasakyti prakalbą apie vyninės filosofiją bei draugiškai pakelti seną bičiulį ant rankų. Grupę lydi asistuojantis vyndarys Mario Damonas, su juo ir ragaujame net tik į visiškai naujo dizaino butelius supilstyto, bet ir naujo turinio stiliaus vyno. Kadangi nuomonė apie šį vyną yra svarbi, teko užpildyti įvertinimais pateiktas lenteles. Įsiminė Citrus Grove Chenin Blanc baltasis, pagamintas taip, kad iš taurės trykštų citrusinių vaisių gaiva. Pirštu patrynus galinėje etiketėje specialiu būdu įspaustą juostą pasklinda šio vyno kvapas! Stulbinamai panašus į vyną, nes juostelę kūrė Nielas…

Viena iš priežasčių, privertusių trenktis į kitą pasaulio kraštą, buvo noras aplankyti vyninę, dėl savo nuopelnų įrašytą į PAR vyno istoriją ir turinčią net lietuvišką pėdsaką.

Firminis „Bellingham“ raudonojo vyno stilius gali būti įvardytas kaip itin artimas Prancūzijos Ronos slėnio vyno stiliui. Bernardo Podlashuko garbei pagamintas „SMV“ puikiai tai iliustruoja, nes greta Syrah ir Mourvedre vynmedžių derliaus raudonojo vyno gamybai naudojamos ir baltųjų Viognier vynuogių sultys. Vynas nepraradęs spalvos tamsumo, uodžiant juntamos ir šviežių gervuogių, vyšnių, ir brandžios išlaikyto vyno natos. Skonis ne lengvas, bet taninai neapsunkina burnos pojūčių. Tobulas palydovas prie vytintos žvėrienos biltong arba braail kepsninės patiekalų. Vakaras buvo puikus…

Džiunglės. Geografinis vynuogynų skirstymas

Viešėdami Keipo krašte džiunglių neišvysite, nebent vyno butelių etiketėse. Kalbu ne apie paveikslėlius, o vynuogynų teritorijų ženklinimo sistemą, sutrumpintai vadinamą WO arba „wine of origin“ vardu. Nuo 1973 m. įdiegta europietiškos vynuogynų skirstymo sistemos kopija yra neinformatyvi, nes kiekviename WO vynuogynų rajone leidžiama auginti įvairiausius vynmedžius ir jų derlių apdirbti įvairiausiu būdu. Dar daugiau, kaip ir Australijoje, čia įprasta, o tai tikrai nėra smerktina, maišyti įvairiausių vynuogynų teritorijų derlių. Gautas rezultatas dažnai yra puikus, bet vynas ženklinamas plačios teritorijos vardu. Pavyzdžiui, Western Cape WO vardu galima vadinti beveik iš visos šalies vynuogynų derliaus mišinio gamintą vyną. Coastal region WO vardu ženklinamo vyno vynuogynų plotas mažesnis, tai tikriausiai geriausia bendrinė apeliacija.

Net nebandant apibūdinti bendrinio mažųjų apeliacijų stiliaus, verta paminėti pačias geriausias iš visų WO: Cape Agulhas, Elgin, Darling, Franschhoek, Stellenbosch, Paarl. Tačiau PAR, kaip ir Čilėje ar Australijoje, gamintojo reputacija gali būti iškalbingesnė nei įrašas apie kilmės vietą.

Kuo giriasi pasauliui?

Čiliečiai turi „firminį“ šalies raudonąjį Carmenere, argentiniečiai – Malbec. Afrikiečiai irgi nenuskriausti, jie džiaugiasi savo pačių, o ne atvežtiniu Pinotage. Oficialią jo atsiradimo istoriją žino net ir katinai, o va kitką bus įdomu sužinoti ir jums.

Profesorius Peroldas, 1925 m. sukryžminęs Pinot Noir ir Cinsault, išvažiavo dirbti kitur, tad atsitiktinumas, kad naujos veislės uogos buvo panaudotos selekciniame darbe. Pietų afrikiečiams vyndariams tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio – beveik du dešimtmečius užtruko, iki pasodino pirmuosius vynmedžius. Lanzerac Pinotage 1959 m. buvo pirmasis, bet ilgą laiką buvo manoma, jog iš šių vynmedžių neįmanoma pagaminti kilnaus ir solidaus raudonojo, nebent maišant su kitu derliumi.

Vynuogynuose siaučiančios virusinės ligos tikėtina suteikia degintos gumos kvapą, drėgmės vynuogynuose trūkumas ir karštis ne tik derliaus skynimo metu, bet ir rūsyje gali paskatinti šviežių dažų ar burokėlių kvapo atsiradimą. Ne veltui Pinotage anaiptol ne populiariausia raudonojo vyno rūšis šalies vynuogynuose.

Tačiau šios pamokos išmoktos, rūpestingi vyndariai vidutinio spalvos intensyvumo vynui suteikia slyvų, prieskonių, šokolado, odos aromatą, vidutinio stoto ar sunkėlesnis vynas būna sodraus charakterio. Skanaus…

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Baltąja PAR vizitine kortele vadinami Chenin Blanc Keipo vynuogynuose auginami tiek pat, kiek trunka šios šalies istorija. Tiesą sakant, prancūzų Luaros slėnio kūdikis Afrikoje pritapęs, nes čia jo kone du kartus daugiau. Saldus, sausas, brandintas ąžuolo statinėse ir net distiliuotas į brendį. Labai skirtingas, nes gali priminti Riesling ar sunkų Chardonnay. Turi ir nereklamuojamą trūkumą – sąlyginai jautrus orų sąlygoms.

Atminkite, jog abiejų spalvų Cape blend vardo vynas savo sudėtyje turi Chenin arba Pinotage.

Ką pasaulis giria?

Baltąjį Sauvignon Blanc pastarąjį dešimtmetį kritikai šlovino truputėlį per anksti. Tačiau paskutiniai derliai įtikino skeptikus. Mane – irgi. Puiku buvo tuo įsitikinti per seminaro tipo degustaciją su J. C. Bekkeriu – vienu garsiausiu PAR vyndarių iš „Boschendal“ vyninės. Dabar afrikiečių Sauvignon pavojingai kvėpuoja į pakaušį kivių šalies vyndariams. Ir turi savo stilių bei didžiausią privalumą – ne vien didokos kainos vyną!

Shiraz ir (arba) Syrah vyno korta jau dabar yra koziris afrikiečių rankose, tačiau pasaulio vyno gėrikai to dar iki galo nesupranta, nors kritikai jau darniais balsais gieda šlovinamuosius žodžius ir sako, kad tai geriausias šalies vynas. Jei tas pagyras išdistiliuotume į kelis žodžius, tai geriausios Keipo Shiraz rūšys pigesnės už prancūzų ar australiečių. Ne tokios atšiaurios kaip europiečių ir neįkyrios ąžuolo bei uogienės natomis kaip kengūrų šalies.

Pabandyti vertas vietinis koloritas

Blanc de Noirs – šiuo vardu europiečiai vadina baltąjį šampaną iš tamsių uogų derliaus, o PAR tai rausvasis vynas. Įprastai nepretenzingas.

Chardonnay ir Pinot Noir mišinys vėl minimas ne šampano kontekste. PAR vyndariai taip maišydami daro neputojantį baltąjį vyną. Ne itin vaisinio charakterio, vidutinio stoto, stebėtinai tinkantį prie įvairaus maisto.

MCC – Method Cap Classique – klasikiniu būdu padarytas, dažniausiai klasikinio mišinio putojantis vynas. Šiek tiek brangokas, geriau jį pirkite ne patys, o sulaukite kol būsite pavaišinti.

Jerepigo – vynuogių derliaus gėrimas, gautas nefermentuotas sultis stiprinant alkoholiu. Labai saldus.

Straw wine – „De Trafford“ vyninės pradėta praktika gaminti saldų gardėsį iš šešėlyje vytintų uogų derliaus yra išties puiki.

 


Pietų Afrikos vynas yra geresnis ir sudėtingesnis, nei mes manėme. Ir dar ilgai Lietuvoje taip bus, nes geriausias vynas yra įkandamas tiems, kurie ilgai jį jaukinosi. Lietuvoje vyrauja požiūris, jog Naujojo Pasaulio vynas privalo būti pigus, o PAR vyndariai net nesistengia ypač pasireikšti darydami nebrangų vyną. Tačiau mainais jie duoda tai, ko kitur Naujajame Pasaulyje nerasite: nepaprastą įvairovę, unikalų vietinį koloritą bei netiesmuką ir nuoširdų sodrumą. Neskubėkite, jei dar to vyno neatradote. Jis pats atras Jus.

©Žurnalas „Geras Skonis“

Petras Nėris
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Petras Nėris

gėrimų ekspertas