Turbūt mažai kam žinoma, kad viena didžiausių šalies įmonių AB „Kauno grūdai“ jau daugiau kaip 20 metų gamina džiūvėsėlius ir kuria padengimo sistemas, naudojamas mėsos, žuvies, daržovių bei pieno produktų gamyboje. Įmonės atstovai atskleidžia, kad kol kas dar nedaug lietuvių žino, kuo skiriasi jų profesionaliai pagaminti džiūvėsėliai nuo parduotuvių lentynose dažniausiai randamo tarkuoto batono, tačiau, pasak jų, skirtumas – didžiulis.

„Mūsų gaminami džiūvėsėliai nėra tik susmulkinti paprastos duonos trupiniai, kuriuos matome parduotuvių lentynose, įpakuotus į skaidrius maišelius. Pirmiausia, pagal specialią receptūrą paruošiama tešla, vėliau ji brandinama. Brandinimas galutinio produkto struktūrai suteikia švelnumo. Po brandinimo suformuoti reikiamo dydžio tešlos gabalėliai spaudžiami specialiais volais ir tik tuomet kepami. Iškepę jie atvėsinami ir susmulkinami iki nustatyto stambumo. Jau susmulkinti džiūvėsėliai džiovinami iki nustatytos drėgmės. Kai išdžiūsta, jie sijojami ir frakcionuojami, kad atitiktų reikiamą dalelių dydį. Štai taip labai supaprastintai atrodo mūsų džiūvėsėlių gamybos procesas“, – pasakoja „Kauno grūdų“ naujų produktų kūrimo tarnybos vadovė Vilija Janušauskienė.

Ji taip pat atskleidžia, kad šiuo būdu pagaminti džiūvėsėliai tobulai prilimpa prie gaminio, patiekalai gražiai apskrunda, iš išorės būna traškūs, o viduje – minkšti ir sultingi. Patys džiūvėsėliai nesudega ir įgeria mažiau aliejaus, palyginti su paprastu tarkuotu batonu. Tuo tarpu plati džiūvėsėlių spalvų gama leidžia pasirinkti norimą patiekalo išvaizdą. Žinoma, norint dar puikesnio rezultato, rekomenduojama naudoti visą padengimo sistemą.

Ieško išskirtinių spalvų ir traškumo

Spalviškumas ir traškumas – tokias pagrindines džiūvėsėlių ir padengimo sistemų gamybos tendencijas išskiria V. Janušauskienė. „Tokį pirminį poreikį išgirdome, kai pradėjome dirbti su klientais iš Arabų šalių. Šiuo metu gaminame šiai rinkai baltos, geltonos, oranžinės ir lašišų spalvos džiūvėsėlius. Ši tendencija vyrauja ne tik minėtose šalyse, bet ir apskritai visame pasaulyje. Siekiama, kad džiūvėsėliai padėtų išryškinti unikalias šaldytų produktų spalvas. Atsižvelgdami į šį poreikį, nuolat eksperimentuojame su įvairiais ekstraktais, prieskoniais, žolelėmis, taikydami skirtingus gamybinius bei technologinius parametrus – taip ieškome išskirtinių spalvų“, – produktų kūrimo subtilybėmis dalijasi V. Janušauskienė.

Šiuo metu „Kauno grūdų“ džiūvėsėlių asortimente vyrauja įvairaus ryškumo balti, geltoni ir oranžiniai atspalviai. Visada kalbama su kiekvienu klientu individualiai ir ieškoma galimybių plėsti krepšelį, pasiūlyti tai, ko jis ieško.

Kaip atskleidžia V. Janušauskienė, eksperimentai nuolat lydi ir ieškant traškumo. Čia susijungia inovatyvumas, kūryba ir patirtis. Išbandomi įvairūs dribsniai, krakmolai ar kitos rinkos naujovės. „Tikslas – traški ir maloniai burnoje tirpstanti galutinio produkto džiūvėsių plutelė“, – pasakoja „Kauno grūdų“ atstovė.

Kuria naujus skonius

Kalbėdama apie vyraujančias skonines tendencijas, V. Janušauskienė atskleidžia, kad vis labiau įsivyrauja aštrūs skoniai. „Kaip tik šiuo metu kuriame aštraus skonio padengimo sistemas Arabų šalims. Kiekviena šalis tą aštrumą traktuoja skirtingai. Vieni pageidauja deginančiai aštrių, kiti – švelnesnių produktų. Mūsų sukurtus pavyzdžius klientai išmėgina savo gamyboje. Patys pasigaminę galutinį produktą ragaujame ir vertiname, kaip džiūvėsėliai įsikomponuoja į bendrą skonį. Bet kokiu atveju – vėlgi tai labai individualu ir tenka prisitaikyti prie kiekvienos rinkos“, – aiškina Naujų produktų kūrimo tarnybos vadovė.

Kaip ji pažymi, darbas nesibaigia naujo produkto sukūrimu. „Skiriasi džiūvėsėlių stambumas, sukibimas, skalsumas ir kiti parametrai. Su klientu deriname kiekvieną detalę, nes nuo to priklauso ir galutinio produkto, pvz., mėsos kepsnelių, gamyba. Labai svarbios gamybos technologijos. Dažnu atveju analizuojame, kokią įrangą naudoja klientas, kaip gaminamas produktas ir ieškome galimybių, kaip sukurti džiūvėsėlius, o dažnu atveju ir visą padengimo sistemą, kuri, įvertinus gamybinę klientų bazę, technologiškai įsikomponuotų į galutinio produkto gamybą. Pateikiame savo įvertinimą, kaip turi būti gaminamas galutinis produktas, kad būtų užtikrinta kokybė ir gautas rezultatas, kurio ir tikėtasi“, – patirtimi dalijasi „Kauno grūdų“ atstovė V. Janušauskienė.

Investavo į modernizavimą

Tam, kad patenkintų naujų klientų poreikius, „Kauno grūdai“ investavo į gamybinės įrangos ir technologijų modernizavimą. Kauno r., Linksmakalnyje, „Kauno grūdai“ turi nuosavą gamyklą, kurioje gamina džiūvėsėlius ir padengimo sistemas. Per 2019 ir 2020 m. į technologinės įrangos atnaujinimą įmonė investavo beveik 318 tūkst. eurų. „Investavome į automatizavimą ir modernizavimą, siekdami plėsti savo gamybinius pajėgumus. Kalbame ne tik apie tonažo didinimą, bet ir produktų krepšelio plėtrą. Sekame pasaulines tendencijas ir siekiame jas atliepti. Tam ir reikėjo atnaujinti įrangą ir technologijas“, – pažymi „Kauno grūdų“ maistinių produktų vadovas I. Gucevičius. Šiuo metu „Kauno grūdų“ džiūvėsių gamybos pajėgumai siekia 750 tonų per mėnesį, miltinių mišinių – tempuros, tešlos, džiūvėsėlių, funkcinių miltinių mišinių (predust, batter, tempura, breader) – pagaminama 70–80 tonų per mėnesį. „Kauno grūdų“ krepšelį sudaro apie 90 skirtingų produktų.

Žvalgosi į kitas rinkas

Kalbėdamas apie ateitį, I. Gucevičius atskleidžia, jog šių metų planuose – įžengti į Vengrijos rinką, taip pat jaučiamas šios kategorijos produktų poreikis Jordanijoje, Pakistane, Baltarusijoje. Taip pat lygiagrečiai esamose rinkose vykdoma produktų krepšelių plėtra. Kaip atskleidžia V. Janušauskienė, šiuo metu plečiamas krepšelis, kuriami nauji produktai Skandinavijos rinkoms.

„Kauno grūdai“ net 80 proc. pagamintų padengimo sistemų eksportuoja. Didžioji dalis eksporto – net 90 proc. – parduodama klientams, gaminantiems šaldytą produkciją.

Šiuo metu „Kauno grūdai“ džiūvėsėlius ir padengimo sistemas eksportuoja į 15 šalių, tarp kurių – Švedija, Danija, Suomija, Graikija, Ispanija, Didžioji Britanija ir kt. Praėjusiais metais pradėjusi tiekti džiūvėsėlius į Arabų šalis, įmonė fiksuoja jų augančius užsakymus. „Į Arabų šalis džiūvėsėlius pradėjome tiekti praeitą vasarą. Mūsų klientai – didžiausi tame regione džiūvėsiuose pavoliotų produktų, kaip antai kepsnelių ir kitų mėsos bei žuvies produktų, gamintojai. Pirmieji užsakymai buvo kiek atsargesni. Tačiau dabar matome užsakymų augimo tendenciją, vadinasi, pataikome į šių šalių poreikius. Nuo praėjusios vasaros į Jungtinius Arabų Emyratus ir Saudo Arabiją eksportavome daugiau nei 200 tonų džiūvėsėlių. Šiuo metu fiksuojame smarkiai išaugusį poreikį. Klientų iš šių šalių užsakymai jau viršija 100 tonų per mėnesį“, – sako „Kauno grūdų“ maistinių produktų verslo vadovas Ignas Gucevičius.

Kaip jis atskleidžia, į Arabų šalių rinką įžengti svetimos šalies gamintojui yra be galo sunku. „Beveik metus vyko produktų įtraukimo derinimas su klientais. Kruopščiai gilinomės į tos rinkos poreikius, kūrėme naujus produktus, siekėme išgryninti ir užtikrinti jų kokybinius parametrus, ištobulinti gamybos technologijas“, – pasakoja I. Gucevičius. „Po kiekvieno produktų pristatymo atliekamas kokybinis vertinimas. Nors vieną kartą ir laimėjai, nereiškia, kad liksi šioje rinkoje. Kokybė turi būti garantuota kaskart, su kiekviena partija. Aukštą kokybės kartelę keliame sau tiekdami visus savo produktus į bet kurią rinką. Patys valdome kiekvieną gamybos procesą nuo lauko iki stalo: superkame grūdus iš Lietuvos ūkininkų, nuosavame malūne malame miltus, iš miltų gaminame džiūvėsėlius. Taip galime garantuoti atsekamumą kiekviename žingsnyje ir kokybę. Būtent už šią grandinę mus įvertino ir Arabų šalys, kurios išskiria tai kaip didelį privalumą ir išskirtinumą. Tai, kad mus įsileido į savo rinką, mums taip pat yra kokybinis įvertinimas“, – sako „Kauno grūdų“ atstovas.

©Žurnalas „Geras Skonis“