• Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Kaunietis Nerijus Slesariūnas, prieš kelerius metus sukūręs natūralių produktų liniją iš lietuviško ūkio kanapių, linų sėmenų, juodųjų ridikų ir kitų gamtos turtų, skirtų sveikatai stiprinti ir grožiui puoselėti, sulaukė didelio vartotojų susidomėjimo ir prielankumo. Per tą laiką dalyvavimas parodose su savo gaminiais išaugo iki nuosavos laboratorijos Kaune ir tarptautinio bendradarbiavimo. Dabar šio inovatoriaus ryšiai driekiasi nuo Lenkijos, Olandijos iki JAV.

Pirmiausia padėjo pats sau

„Gamtos dovanos – paprastas būdas padėti sau“, – įsitikinęs natūralių produktų kūrėjas Nerijus Slesariūnas, paklaustas, kaip surado sau patrauklią veiklos sritį.

Pirmuosius kanapių, linų, kitų augalinių kultūrų produktus Nerijus, dar ir pirtininkas, pradėjo gaminti savo reikmėms. Ieškodamas būdų, kaip galėtų pagerinti savijautą, sukūrė pirčių masažų sistemą su tam tikromis vibracijomis. Juos atlikdamas naudoja paties sukurtus natūralius aliejus, kurie, įsitikino, tikrai veiksmingi – mažina sąnarių skausmus, gerina odos būklę. Kanapių aliejus pasirodė ypač paveikus. Jį nuolatos vartojant stiprėja organizmas, lengviau susidorojama su psichologinėmis problemomis, nuovargiu. Tad tobulino tuos produktus ir kūrė naujus.

„Visus savo pastebėjimus vėliau kur nors skaitydamas aptikdavau patvirtintus mokslo. Savo idėjas, užuot laikęs mintyse, tiesiog nutariau įgyvendinti ir ėmiau veikti, – pasakoja natūralių produktų kūrėjas, kurio susidomėjimą gydančiomis natūralių aliejų savybėmis paskatino ir konkreti asmeninė sveikatos bėda. – Nežinau, ar verta atvirauti, tačiau turėjau įgimtą odos ligą – psoriazę, kurios niekaip nesisekė įveikti. Besidomėdamas medicinos pasiekimais, atradau Kanados mokslininko straipsnį, kuriame buvo rašoma apie kanapes ir jų poveikį ląstelėms, odai ir pan. Visa tai įvertinau ir pradėjau nuo kanapių aliejaus. Greitai įsitikinau, kad padėti sau galima ir paprasčiausiomis priemonėmis.“

Sutelkė savo krašto ūkininkus

Plėtodamas aliejinių kultūrų verslą, Nerijus Slesariūnas subūrė ir paskatino gimtojo Rokiškio krašto ūkininkus auginti anksčiau buvusią labai populiarią, o dabar vėl atgimstančią aliejinę pluoštinę kultūrą – kanapes. Sako, kad kaip laidininkas sujungė ne vieną ūkį ir ūkininką.

„Savo krašto produkcijos naudojimas mums suteikia unikalumo. Neturėtume jos nuvertinti. Esame gabūs gamybininkai, tik pritrūksta drąsos. Norėčiau palinkėti visiems pradedantiesiems atsikratyti to lietuviško kuklumo“, – optimistiškai ragina pašnekovas, pasisakantis už pluoštinių kultūrų susigrąžinimą. Jo nuomone, linai, kanapės turėtų tapti mūsų kultūros branduoliu, vienu iš Lietuvos prioritetų, neatsiejamu nuo sveikos gyvensenos, ekonominės naudos mūsų kraštui ir žmonėms.

Šiandien lietuviško kanapių, linų aliejaus gamintojas N. Slesariūnas turi užsakymų iš medicinos kompanijų, grožio ir SPA centrų, bendradarbiauja su Lenkijos, Latvijos, Olandijos, JAV, Jungtinių Arabų Emyratų mokslininkais ir verslininkais. „Esu atviras ir dalinuosi žiniomis apie begalines natūralių aliejų panaudojimo galimybes“, – sako Nerijus Slesariūnas, šių metų pradžioje į svarbų renginį sukvietęs žinomus visuomenės žmones: Seimo narius, mokslininkus, gydytojus, verslininkus. Edukacinis susitikimas buvo skirtas kanapių naudai populiarinti ir įteisinti.

Svarbu sau atsakyti, ko nori ir ką gebi geriausiai

Kilęs iš Rokiškio krašto, baigęs Panemunėlio vidurinę mokyklą, o vėliau studijavęs Kaune, Nerijus Slesariūnas sako, kad jį nuo mažumės labiau formavo aplinka, jos stebėjimas negu pati mokykla. Lankė fotografijos būrelį, domėjosi muzika, visa tai skatino kūrybingumą ir minties laisvę.

Iš kaimo atvykęs studijuoti į Kauną ir įgijęs medžio apdirbėjo ir baldų technologo specialybę, kone penkiolika metų dirbo samdomą darbą, tačiau juto, kad turi apsispręsti, ką iš tiesų norėtų ir gebėtų veikti geriausiai.

Svarstymai išaugo į konkretų tikslą – nuosavo verslo įkūrimą. Taip atsirado natūralių produktų iš lietuviškų kanapių, linų, juodųjų ridikų sveikatai stiprinti ir grožiui puoselėti gamybos bendrovė.

Kodėl mieste gyvenantis vyras pasirinko su žemės ūkiu susijusią veiklą? Atsakydamas į šį klausimą, Nerijus Slesariūnas šypsosi: „Juk iš tiesų buvau sau prisižadėjęs, kad nebūsiu toks, kaip mano tėvai, kurie turi ūkelį, laiko gyvulėlių. Neketinau suleisti pirštų į žemę. Tačiau kaip ir jie pasukau ieškoti, kaip gamta gali pagelbėti žmogui.“

Prieš pradėdamas nuosavą veiklą, jis sako pusantrų metų tyrinėjęs rinką ir galvojęs, ką galėtų padaryti įdomaus, kitaip, kad nepakartotų to, kas jau sukurta ir kad darbas teiktų malonumą, būtų tarsi gyvenimo būdas ir leistų jaustis laisvam, nepriklausomam. „Ir iš tiesų tai, ką dabar darau, man sukelia nepaprastai didelį pasitenkinimą. Jį patiriu bendraudamas su žmonėmis, jusdamas jų požiūrį, susidomėjimą, palankų vertinimą. Tai mane labai pamalonina ir yra vienas iš į priekį varančių veiksnių. Siekiu būti laimingas dėl to, ką darau“, – pripažįsta pašnekovas.

Aliejiniai augalai – mūsų turtas

Kanapių, linų sėmenų, dygminų, burnočių, juodųjų ridikų, agurklių aliejai, pabrėžia jų žinovas, – saviti ir labai veiksmingi. „Aliejinės kultūros nuo seno buvo žinomos ir augo mūsų krašte. Pritariu idėjai, kad turėtume puoselėti, auginti ir naudoti tas kultūras, kurios tinka mūsų aplinkai, mūsų kraštui ir mums patiems, – įsitikinęs Nerijus Slesariūnas, daug žinių ir informacijos sukaupęs iš įvairios literatūros. – Remiuosi žolininkės E. Šimkūnaitės pastebėjimais, teko perskaityti daug tarpukario literatūros apie natūralius kosmetikos ir medicinos produktus, patyrinėti, kas buvo tada Lietuvoje ir kas gaminama dabar. Kad maistas padeda išvengti tam tikrų sunkių susirgimų, liudija ir etnologo Liberto Klimkos, onkologijos profesoriaus Balio Dainio tyrimai bei nuomonės.“

Dėl savo vertingų savybių ir gero poveikio natūralūs augaliniai aliejai tinka tiek maistui, tiek grožiui: plaukams, odai, nagams puoselėti, taip pat ir stiprinant savo psichologinę būseną, mintis ir idėjas. „Aliejų naudokime kaip maisto produktą, kuriantį grožį iš vidaus. Šis grožis ir yra svarbiausias“, – savo vizija pasidalija Nerijus, galintis išvardinti begalę mūsų kraštuose augančių aliejinių kultūrų panaudojimo variacijų. Jis nenuilsdamas siekia skleisti žinią, kad savo krašto produkcijos naudojimas mums suteikia unikalumo, tad neturėtume jos nuvertinti.

Kanapės – supermaistas

Iš visų aliejinių kultūrų, auginamų Lietuvoje, Nerijus Slesariūnas išskiria kanapes, nes yra už ką. Kanapių sėklos – vienos maistingiausių sėklų pasaulyje, turinčios kur kas daugiau sveikatai naudingų riebiųjų rūgščių: omega-3, omega-6 ir omega-9, baltymų ir kitų naudingų medžiagų nei bet kokios kitos grūdinės kultūros. Šiuolaikinis mokslas paaiškino, kodėl kanapės nuo seno laikytos sveiku maisto papildu. Jos, kone vienintelės iš augalinės kilmės maisto šaltinių, prisotintos baltymų. 100 g lukštentų kanapių sėklų turi apie 60 proc. reikiamo paros baltymų kiekio. Lietuvoje be chemikalų užaugintų kanapių sėklose gausu fosforo, kalio, magnio, kalcio, geležies ir cinko. Kanapių sėklos yra be glitimo, mielių ir GMO. Šis produktas puikiai tinka žaliavalgiams, vegetarams ar veganams, alergiškiems žmonėms.

Kanapių sėklose esančios dietinės skaidulos gerina virškinimą, valo organizmą ir spartina medžiagų apykaitą. Jų rekomenduojama vartoti, kai vargina vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas. Kanapių sėklas galima daiginti, iš jų gaminti pieną, sumalti į miltus. Iš kanapių sėklų yra gaminamas kanapių proteinas. Jame esantys baltymai suteikia jėgų ir energijos.

Kanapių aliejuje gausu vitamino E. Šis aliejus stiprina imunitetą, lėtina senėjimo procesus, organizmą papildo riebiosiomis rūgštimis, kurios teigiamai veikia širdies ir virškinamojo trakto darbą (ypač jei yra erozijų, žaizdelių), kraujotakos sistemą. Vartojamas su C vitaminu itin naudingas sergant anemija, teigiamai veikia smegenų veiklą. Tai daugiausia riebiųjų rūgščių turintis augalinis aliejus. Be to, kanapių aliejuje esančios omega-6 ir omega-3 rūgštys yra būtent tokiu santykiu, kuris žmogui pats tinkamiausias (3:1). Kanapių aliejus labai vertingas dėl jame esančių vitaminų A, B₁ , B₂ , B₃ , B₆ , C, D, ir E, kalcio, magnio, kalio, geležies, cinko ir kitų mikroelementų. Tai vienintelis augalas, sudėtyje turintis D vitamino, būtino kalio absorbcijai. Žalią spalvą aliejui suteikia chlorofilas, kuris valo iš organizmo kancerogenines ir mutagenines medžiagas, saugo DNR nuo pakitimų. Geros kokybės kanapių aliejus yra žalsvo atspalvio, švelnaus riešutų skonio ir kvapo, minkštas, švelnus, lengvai įsigeriantis. Jo vartojimo laikas, pataria pašnekovas, neturėtų viršyti 8–10 mėnesių. Kanapių aliejaus taip pat nepatariama kaitinti, nes aukšta temperatūra gali denatūruoti nesočiuosius riebalus ir paversti juos sočiaisiais.

Maistui naudojama gardi kanapinė druska, raminanti kanapių arbata. Kanapių sėklomis galima paskaninti: salotas, troškinius, sausus pusryčius, sriubas ar kitus patiekalus.

Lietuvoje kanapės atrandamos iš naujo

Kanapės – vieni iš seniausių augalų mūsų žemėje, jos augo jau prieš 10 tūkst. metų. Istoriniai radiniai: virvių, tinklų iš kanapių pluošto likučiai liudija, kad kanapės augintos ir senovės Lietuvoje. Kanapių populiarumą rodo ir išlikę senoviniai patiekalai, folkloras.

Pluoštinės kanapės šiais laikais itin vertinamos dėl galimybės įvairių produktų gamybai naudoti beveik visas augalo dalis.

Pagrindinės kanapių rūšys yra: Sativa, Indica, Ruderalis, Afghanica.

Nepriklausomai nuo kanapių paskirties, medicininės ar pramoninės, pagal tarptautinį įstatymą jos yra klasifikuojamos kaip Cannabis sativa (C. sativa).

Pramonines kanapes (kurių THC kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios yra sertifikuotos USO-31 sertifikatu) leidžiama auginti visoje Europos Sąjungoje nepažeidžiant įstatymų.

Kanapės ėmė grįžti į Lietuvą prieš trejus metus, kai buvo priimtas įstatymas, leidžiantis auginti pluoštines kanapes (kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalus), kurios neturi psichotropinių medžiagų. Pagal teisės aktų reikalavimus išdžiovintoje medžiagoje THC neturi viršyti 0,2 proc. Ši kultūra gali būti auginama vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei.

Lietuvos įstatymai šiuo metu draudžia auginti medicinines kanapes, turinčias didesnį nei 0,2 proc. THC kiekį. Už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Susidomėjimas pluoštinėmis kanapėmis sparčiai auga visame pasaulyje. Europoje 2016 m. šio augalo plotai siekė 33 000 ha, Lietuvoje – apie 2 479 ha. Didžiausi plotai sutelkti Klaipėdos, Šiaulių bei Vilniaus apskrityse. Iš Lietuvos didžioji dalis kanapių produktų yra eksportuojami į Olandiją, Belgiją, Vokietiją, Italiją, Jungtinę Karalystę.

©Žurnalas „Geras Skonis“

Loreta Lileikienė
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Loreta Lileikienė

 

Mėgaujuosi kaskart – ir skaitydama „Gero skonio“ žurnalą,  ir jam rašydama. Nes temoms atskleisti skiriama laiko, atidos ir išmanymo. Mėgaujuosi, kad galiu rašyti apie tai, kas pačiai patinka labiausiai – apie vietos gėrybių augintojus ar gamintojus. Pirma pažintis prasideda nuo skonio, o pavirsta į bičiulišką pokalbį su jo kūrėjais, smagią pirmojo sūrio ar išspausto šviežio aliejaus istoriją.