• Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Įsikūręs Paryžiaus pietuose Renžiso turgus (pranc. MarchédIntérêtNationaldeRungis) pagrįstai laikomas pasaulio gurmanų Meka, kur nuo ankstyvo ryto įnoringiausi ir reikliausi Paryžiaus šefai renkasi aukščiausios kokybės produktus iš viso pasaulio savo gurmaniškiems patiekalams.

Ne paslaptis, jog Prancūzai tiesiog dievina maistą, tačiau ne visi žino, kiek daug dėmesio prancūzai skiria transportavimo sąlygoms, jog produktai išliktų švieži ir nepakitę. Po to, kai XVII a. nusižudė garsusis Prancūzijos šefas Fransua Vatelis dėl to, kad laiku nebuvo pristatyta žuvis itin svarbiai vakarienei, kurią jis ruošė, maisto produktų transportavimas ir pristatymas restoranams Prancūzijoje įgavo visai kitą prasmę.

Istorija

Halės (Les Halles), centrinis Paryžiaus maisto produktų turgus, buvo įkurtas dar 1136 m. Ši prekyvietė tarnavo ne tik kaip vieta įsigyti šviežiausių maisto produktų iš visos Prancūzijos bei kitų pasaulio šalių, tačiau ir kaip turistų traukos taškas. Ypatinga Halės atmosfera traukė gurmanus iš viso pasaulio ne tik pasmalsauti, bet ir nedidelėse aplinkinėse kavinukėse paragauti gurmaniškų patiekalų, paruoštų iš pačių šviežiausių produktų. Tose pačiose kavinukėse užkandžiaudavo ir vietiniai prekeiviai.

Neabejingiems geram maistui Halės buvo tiesiog privaloma įtraukti į lankytinų Paryžiaus vietų sąrašą. Miestui augant ir plečiantis Halės atsidūrė kone pačiame miesto centre ir septintajame dešimtmetyje dėl šios priežasties miestui pradėjo kilti didelių problemų:  šiukšlininkai pasidarė tiesiog nepajėgūs išvežti tokio kiekio atliekų ir sukontroliuoti žiurkių populiacijos, o aplink susidariusios didžiulės transporto spūstys trikdė miesto gyvenimą.

1962 m. miesto valdžia priėmė sprendimą Halės iškeldinti iš miesto centro į atokesnę vietą. Visomis prasmėmis tinkamiausias sklypas pasirodė Renžisas (Rungis). Nutolęs vos 7 kilometrus nuo Paryžiaus, šalia tarptautinio Orli (Orly) oro uosto bei pagrindinių automagistralių.

Šiandieninis Renžisas

1964 m. vasarį prasidėjo statybos darbai. Buvo pastatytas žuvų paviljonas, devyni vaisių ir daržovių paviljonai, keturi sviesto, kiaušinių ir delikatesinių produktų, gėlių paviljonas bei administracinis pastatas.

Renžiso turgus oficialiai duris atvėrė 1969 m. kovo 3 d. 1973 m. į Renžisą buvo perkeltas ir mėsos turgus. Šiandieninis Renžiso turgus išsidėstęs beveik dviejų su puse kvadratinių kilometrų plote. Renžiso plotas didesnis nei Monako kunigaikštystė. Į darbą Renžise kas dieną skuba apie 15 000 žmonių, o metinė apyvarta čia siekia 8 milijardus eurų! Durys lankytojams atsiveria nuo 3 valandos nakties ir būna atviros iki 7 valandos ryto. Žuvų paviljonai darbą pradeda nuo vidurnakčio ir veikia tol, kol parduodamas visas laimikis. Retai kada taip nutinka, jog žuvų paviljonas veiktų iki pat uždarymo. Žuvys dažniausiai iškeliauja gerokai anksčiau.

Didžiuliai vilkikai gabena šviežius produktus ne tik iš gretimų Prancūzijos regionų, bet ir iš Ispanijos, Italijos bei kitų šalių. Traukiniais į Renžisą gabenami ne taip greitai gendantys produktai, o patys jautriausi laikymo ir gabenimo sąlygomis tiesiog atskraidinami į netoliese esantį Orli oro uostą. Renžisas tarnauja kaip distribucinis centras ne tik visai Prancūzijai, bet ir Europai. Turgus suskirstytas į 6 skyrius: vaisių ir daržovių, pieno produktų, žuvų ir jūrų gėrybių, mėsos, paukštienos, gėlių.

Gėrybės iš viso pasaulio

Vaisių ir daržovių paviljone gausu šviežutėlių salotų iš Nyderlandų, Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos. Iki Renžiso atkeliauja net šviežios kriaušės iš Kalifornijos. Rudenį jų čia būna net apie 20 skirtingų rūšių. Česnakai atkeliauja ir iš tolimosios Kinijos bei iš Prancūzijos pietuose esančio Baskų regiono.

Atkeliavus į sūrių skyrių nuo stulbinamos įvairovės tiesiog apsąla širdis. Vien tik Prancūzijoje yra daroma apie 250 skirtingų rūšių sūrių. Kažkada generolas de Gaulle’is skundėsi: „Kaip galima valdyti šalį, kurioje gaminami 246 rūšių sūriai?“ Sūriai čia keliauja ne tik iš Prancūzijos, bet ir iš Italijos, Anglijos, Danijos, Ispanijos bei Vokietijos.

Nors mėsos paviljone dominuoja kiauliena, veršiena ir jautiena, tačiau ne tik mėsa, bet ir subproduktai čia labai populiarūs. Paukštiena suskirstoma pagal kilmės šalį, regioną ir veislę.

Renžise veikia vietinė skalbykla ir ne vienas restoranas. Po įtempto darbo režimo visiems 15 000 darbuotojams tiesiog būtina atsipalaiduoti ir pasimėgauti iš puikiausių maisto produktų paruoštais patiekalais. Juk prancūzai mėgsta gardžiai pavalgyti.

Renžisas– lyg atskiras pasaulis, į kurį galima pažvelgti iš arčiau, bet prisiliesti prie jo turi teisę tik profesionalai.

 

©Žurnalas „Geras Skonis“

Indrė Leikauskė
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Indrė Leikauskė