• Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Kovo 26 d. viešbučio „Grata“, įsikūrusio Vytenio g. 9, Vilniuje, restorane vyko pažintinė degustacija „Vyno ir maisto derinimas“, į kurią restoranų atstovus subūrė žurnalas „Geras skonis“ bei Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. Šis renginys – tai tęstinio projekto „Vartojimo kultūra Lietuvos restoranuose“ dalis. Projekto tikslas – pasitelkus savo srities profesionalus, ekspertus, žinovus, restoranų atstovams pristatyti vartojimo kultūros ir gastronomijos madas, tendencijas bei naujoves. Ateityje šio projekto rėmuose planuojama suorganizuoti daugiau renginių, skirtų stalo, vartojimo kultūrai Lietuvos restoranuose tobulinti bei kelti.

Kaip vyną derinti su maistu? Ar būtina griežtai laikytis taisyklių? Ar vyno ir patiekalo skonis turi būti panašaus intensyvumo? Koks gėrimas dera prie aštraus ar rūgštaus maisto ir koks labiausiai tinka prie kreminių patiekalų, grietinėlės ir sviesto pagrindu paruoštų padažų? Koks vyno patiekimo eiliškumas? Į šiuos ir panašius klausimus atsakymų ieškota renginio metu. Na, o apie vyno ir maisto derinimą, pagrindines derinimo taisykles ir kt. susirinkusiesiems kalbėjo profesionali someljė bei vyno ekspertė Jūratė Sprindžiūnaitė. Pasak jos, vynas gali pagelbėti maistui arba jį sužlugdyti. „Vyno ir maisto derinimas – labiau menas nei mokslas. Sakoma, kad žmonės, augę kaime, daug laiko praleidę miškuose, daržuose, soduose, geriau jaučia skonius ir kvapus“, – teigė J. Sprindžiūnaitė, paaiškinusi, kaip teisingai degustuoti vyną su maistu, kad pajustume, kuris derinys tinkamas, o kuris – ne. Anot lektorės, maiste svarbūs tokie elementai kaip rūgštis, saldumas, sūrumas, kartumas, tekstūra. Na, o vyne – rūgštis, saldumas, minerališkumas, taninai (raudonajame vyne) ir taip pat tekstūra. Viena pagrindinių taisyklių – prie lengvo maisto derinamas lengvas vynas, na o prie sunkaus valgio ir vynas patiekiamas sunkesnis. „Vynas ir maistas neturi kovoti tarpusavyje, jie turi vienas kitą papildyti, padėti atskleisti geriausias savybes“, – kalbėjo J. Sprindžiūnaitė.

Renginio dalyviai turėjo galimybę patys įsitikinti vyno ir maisto derinimo svarba, ragaudami ir prie vyno derindami patiekalus, paruoštus iš ypač aukštos kokybės UAB „Euribija“ pateiktų produktų: juodosios „Kurobuta“ kiaulienos, iš Islandijos atgabentos žuvies ir net zebrienos. Šiuos egzotiškus produktus  bei įmonės veiklos gaires pristatė UAB „Euribija“ komercijos vadovas ir importuojamų produktų gaminimo entuziastas Saulius Gabertas. UAB „Euribija“ Lietuvoje atstovauja Islandijos įmonei „Oscars Fish“. Lietuvos rinkai įmonė tiekia aukščiausios kokybės žuvies bei jūrų gėrybių produktus iš Islandijos. Perdirbant produktus naudojamas kristalino skaidrumo Islandijos vanduo, nenaudojami jokie papildai, todėl žuvis yra 100 proc. natūralus produktas. Na, o šokinis šaldymo būdas užtikrina, kad žuvis išsilaikys šviežia net iki dvejų metų. Pasak S. Gaberto, tai ypač patogu viešojo maitinimo įstaigoms, siekiančioms patenkinti šviežios žuvies poreikį nepertraukiamai ištisus metus. Įmonė taip pat Lietuvoje atstovauja „Luxury Food EU“, kuri jau 20 metų tiekia geriausius mėsos produktus „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintiems restoranams. UAB „Euribija“ Lietuvos rinkai tiekiama jautiena atkeliauja iš pačių geriausių ūkių visame pasaulyje. Tarp įmonės siūlomų jautienos rūšių yra: „Wagyu“ iš Japonijos, Australijos ir Čilės, „Black Angus“ iš JAV ir kt. Be to, įmonė Lietuvos vartotojams siūlo visame pasaulyje pripažintą marmurinę kiaulieną Iberico „Bellota“. Šios veislės kiaulės maitinamos gilėmis ir nuo 18 iki 24 mėnesių laisvai ganosi ąžuolų miškuose Ispanijoje. Kita įmonės siūloma kiauliena – tai renginio metu svečių degustuota ypač marmuringa „Kurobuta“ mėsa. UAB „Euribija“ Lietuvos rinkai taip pat tiekia ir egzotišką žvėrieną: zebrieną, krokodilieną, strutieną bei kengūrieną.

Egzotiškus patiekalus renginio metu dalyviai ragavo bei derino ne tik su vynu, tačiau ir su vidutinės mineralizacijos gazuotu ir ramiu „Tichės“ vandeniu, kurį plačiau pristatė vienas iš dvylikos sertifikuotų Lietuvos someljė Albertas Koncijalovas. Jis papasakojo apie geriamojo vandens ir natūralaus mineralinio vandens ypatybes, gerąsias savybes bei reikalingumą ir svarbą žmogaus organizmui. Įdomu buvo išgirsti ir apie vandens degustavimo, vartojimo, patiekimo ypatybes: kokios temperatūros natūralų mineralinį vandenį geriausia paduoti į stalą, jei jis ramus ir jei gazuotas; kokios taurės tinkamos vandeniui patiekti; kokį kvapą turi natūralus mineralinis vanduo; prie kokių patiekalų tinka ir prie kokių jokiais būdais nedera gerti natūralaus gazuoto mineralinio vandens. Na, o specialios degustacijos metu mėginta atskleisti skirtingas vandens savybes, derinant jį su įvairių skonių maistu: sūriu, saldžiu, aštriu bei riebiu.

Savo pranešimo metu A. Koncijalovas plačiau pristatė natūralų mineralinį vandenį „Tichė“ bei pažėrė gausybę įdomių faktų: šis vanduo išgaunamas iš giliausio vidutinės mineralizacijos vandens gręžinio Europoje, prilygstančio dviem Eifelio bokštams. Maža to, nuo 2004 m. „Tichė“ yra vienintelis Lietuvoje standartus atitinkantis natūralus mineralinis vanduo, kuriam išduotas JAV armijos departamento sertifikatas, leidžiantis tiekti jį NATO kariuomenei. Net ketverius metus iš eilės „Tichė“ gavo „Superior Taste Award“ apdovanojimą (trys aukso žvaigždės).

Renginyje dalyvavo ir vieno didžiausių indų, virtuvės reikmenų bei interjero aksesuarų importuotojų, skaičiuojančio jau 25-erius sėkmingos veiklos metus, UAB „Arkietė“ rinkodaros vadybininkė Asta Piliponė, pristačiusi stalo serviravimo tendencijas 2018-iesiems metams. Pasak jos, bene svarbiausia šių metų stalo serviravimo naujiena yra ta, kad nuo 2000-ųjų vyravusį minimalizmą pakeitė neformalus ir integrališkas stilius. Čia pranešėja išskyrė keturias pagrindines dominuojančias stalo serviravimo kryptis: gatvės maistas (nelieka staltiesių, maistas tiekiamas ne tik lėkštėse, kurios įgyja ir kvadratinę formą, tačiau taip pat ant padėkliukų ir kt.); industrinis stilius (būdingas vintažas, hipsteriškas prisilietimas); visuomet madingas klasikinis stilius bei šiuo metu ypač populiari kryptis – maistas dubenėliuose (angl. bowl food). Pastaroji stalo dekoravimo kryptis remiasi filosofija, jog maistas, patiekiamas dubenėliuose, yra tiesiog skanesnis, jis atrodo sočiau, porcijos atrodo didesnės nei lėkštėse. Na, o žaidžiant spalvomis, galima papildyti, sustiprinti patiekalo skonį (pvz., raudonas indas maistą daro saldesnį). Be to, maisto patiekimas dubenėliuose kelia asociacijas su namų virtuve, todėl jis toks artimas ir mėgstamas.

Didžiulio susidomėjimo sulaukusi pažintinė degustacija „Vyno ir maisto derinimas“ – tai tęstinio projekto „Vartojimo kultūra Lietuvos restoranuose“ dalis. Vienas pagrindinių šių tęstinių renginių organizatorių – žurnalas „Geras skonis“, jau aštuoniolika metų rašantis apie maistą, gėrimus, vartojimo kultūrą, taip pat bendradarbiaujantis su geriausiais Lietuvos restoranais, maisto ir gėrimų žinovais, gamintojais bei importuotojais. „Per ilgus sėkmingos veiklos metus subūrus entuziastų būrį, kilo idėja organizuoti renginius – nenorėjome būti tik teoretikų arena, o siekėme gyvai, iš profesionalų, savo srities žinovų lūpų išgirsti apie naujausias madas, tendencijas, sroves, vyraujančias vartojimo kultūros, stalo serviravimo, gastronomijos ir kt. srityse. Taip gimė ne tik šis projektas, bet ir jau daugelį metų organizuojamas „Gero skonio“ klubas bei kiti renginiai. O visa ko pradžia – žurnalas „Geras skonis“, kurio įdomiausias laikui nepavaldžias publikacijas jau galima rasti ir paskaityti interneto svetainėje www.skonis.lt“, – teigia žurnalo „Geras skonis“ vyriausioji redaktorė Rasa Ščeponienė.