Šviežia mėsa ir žuvis – neabejotinai tie produktai, kuriuos pirkdami norime būti užtikrinti aukščiausia jų kokybe ir šviežumu. Prekybos tinklo „Rimi“ maisto technologai Vidas Nadzeika ir Daiva Tomkutė pastebi, kad lietuviai apsipirkdami vis dažniau teiraujasi apie mėsos ir žuvies produktų kilmę, laikymo sąlygas, paruošimo būdus, o virtuvėje nebebijo įvairesnių eksperimentų ir naujų skonių.

Šviežia mėsa ir žuvis – neabejotinai tie produktai, kuriuos pirkdami norime būti užtikrinti aukščiausia jų kokybe ir šviežumu. Prekybos tinklo „Rimi“ maisto technologai Vidas Nadzeika ir Daiva Tomkutė pastebi, kad lietuviai apsipirkdami vis dažniau teiraujasi apie mėsos ir žuvies produktų kilmę, laikymo sąlygas, paruošimo būdus, o virtuvėje nebebijo įvairesnių eksperimentų ir naujų skonių.

Lietuviai ištikimi klasikiniams skoniams

„Rimi“ mėsos technologas Vidas Nadzeika sako, jog Lietuvoje vis dar populiariausia mėsa – kiauliena ir jos sprandinė, šoninė: „Taip yra dėl to, kad lietuviams norisi sutaupyti, o ši mėsa dažniausiai būna pigesnė ir įprastoje namų virtuvėje gali būti universaliai pritaikoma. Tiesa, auga ir vištienos, jautienos, ėrienos, triušienos pardavimo apimtys.“

Technologas pastebi, kad didžiausią įtaką mėsos pirkimo įpročiams daro sezoniškumas – žiemą pirkėjai dažniau renkasi gryną skerdieną, o vasarą išauga marinuotos mėsos pardavimas, pvz., šašlykų nuperkama net 20–30 kartų daugiau. „Namuose eksperimentuoti mėgstantys žmonės ar virtuvės profesionalai dažniau renkasi neapdorotus mėsos gaminius – įvairias jautienos dalis, „Selection by Rimi“ brandintą jautieną ir ją marinuoja ar kitaip gamina patys, tuo tarpu nepasitikintys savo kulinariniais sugebėjimais ar neturintys tam laiko perka jau paruoštus kepti mėsos gaminius“, – tikina V. Nadzeika.

Apsiperkant – vis daugiau dėmesio kokybei

„Rimi“ maisto technologas pasakoja, jog vis daugiau žmonių pradeda domėtis įvairesnėmis mėsos savybėmis, o dažnam pirkėjui itin aktualu, kad produktai būtų pagaminti Lietuvoje. Įtikinėti, kad vitrinoje esanti skerdiena yra kokybiška, pasak specialisto, prisireikia retai: „Svarbiausia savybė, į kurią atsižvelgia tiek dirbantys su mėsa, tiek ją perkantys, yra mėsos šviežumas ir jos specifikacija. Daug kas tai vadina kokybe, bet iš esmės taip sakyti negalėtume, nes nekokybiškos skerdienos rinkoje iš viso negali būti. Specifikacija yra tai, kaip mėsa išpjauta – kokio ji riebumo, iš kokios dalies. Mėsos šviežumas visada yra pirmoje vietoje, tačiau jis jau savaime suprantamas ir pirkėjui garantuojamas visada.“

Kaip pavyzdį V. Nadzeika pateikia „Rimi“ etikete pažymėtus marinuotus mėsos produktus – juos ruošdami technologai vadovaujasi specialiais kriterijais, apibrėžiančiais, kaip mėsa turi būti paruošta, kad atitiktų visus aukščiausius kokybės standartus. Marinate negali būti skonio stipriklių, pageidautinas kuo mažesnis koncentratų ir saldiklių kiekis, siekiama, kad produktas būtų sveikesnis – su mažiau cukraus, druskos.

Specialistas pasakoja, jog mėsos šviežumą galima atskirti pagal jos spalvą, paviršiaus išvaizdą (sausumą ir drėgnumą). Renkantis jautieną, būtina atkreipti dėmesį ir į riebalo spalvą, kuri priklauso nuo auginimo, pašarų, gyvulio amžiaus.

Nuo ūkio iki „RIMI“ vitrinos –  vos kelios dienos

Kalbėdamas apie šviežumą, V. Nadzeika pabrėžia laiko, per kurį mėsa pasiekia prekybos vietą, svarbą. Anot jo, priklausomai nuo rūšies, mėsa vitrinas gali pasiekti tą pačią dieną arba net po keturių parų, jeigu ją reikia atšaldyti. „Visas procesas vyksta labai greitai – po skerdimo mėsa iškart turi būti atvėsinama ir atšaldoma. Kuo stambesnis gyvulys, tuo ilgesnį laiką jo mėsa turi praleisti šaldytuve, iki pateks ant prekystalio. Pavyzdžiui, kiaulienai atvėsti užtenka vienos paros, o jautieną gamintojai šaldytuve pralaiko 2–3 dienas, nes tik tada ji tampa tinkama vartoti. Paukštiena neretai virtinose atsiduria net ir tą pačią dieną.“

Pirkėjams technologas pataria visuomet atkreipti dėmesį į produkto galiojimo laiką, nes tai – svarbiausias šviežumą įrodantis kriterijus. Be to, mėsos gaminius rekomenduojama pirkti mažesniais kiekiais, nes jie greit genda: „Geriau mėsos šaldytuve nelaikyti plastikiniame maišelyje, nes ji turi kvėpuoti – nusipirkus būtina ją išimti ir lengvai uždengti, kad nesudžiūtų. Pastebėję, jog nespėsite greitu metu suvalgyti, geriau ją užšaldyti, tačiau vos atšildžius iškart būtina suvartoti – antrą kartą šaldyti nerekomenduojama.“

Specialistas pastebi, kad pirkėjai savo apsipirkimą pradeda nuo mėsos skyriaus. Tai nėra geras sprendimas, nes visus šaldytuvuose laikomus produktus į krepšelį derėtų dėti paskutinius. „Mėsa aukštesnėje temperatūroje turi būti kuo trumpiau – negalime vadovautis tinkamumo vartoti terminu, jei patys pažeidžiame temperatūros režimą. Pastaruoju metu pastebiu žmones su specialiais maišeliais šalčiui palaikyti: nusipirktą mėsą jie transportuoja nuo išorės temperatūros apsaugančioje pakuotėje. Didžiausias mėsos priešas – temperatūra“, – tikina specialistas.

V. Nadzeika džiaugiasi, jog vis daugiau klientų išbando asortimento naujoves, išdrįsta pasidalinti savo atsiliepimais. Turėdamas progą, technologas paskatina žmones nebijoti eksperimentų virtuvėje, įsigyti iki šiol neragautos mėsos, įvairių prieskonių ir išmėginti naujus paruošimo būdus.

Vertina maistines žuvies savybes

Anot „Rimi“ maisto technologės Daivos Tomkutės, rinkdamiesi žuvį, lietuviai taip pat lieka ištikimi jau patikrintiems skoniams. Tarp pirkėjų populiariausias išlieka karpis – jis perkamas ir šviežias, ir jau pagamintas. Asortimente atsirandant didesnei žuvų įvairovei, vis daugiau žmonių į racioną įtraukia ir kitokių žuvų. Neseniai „Rimi“ lentynose atsirado daugiau upėtakių ir šamų, o pirkėjai parodė susidomėjimą „Rimi“ specialistų pagamintais kulinariniais gaminiais, kurie žymimi „Mano dienai“ ženklu: kepta žuvimi, vyniotiniais, įdaryta žuvimi, taip pat vietoje pagamintais sušiais.

D. Tomkutė sako, kad didele paskata pirkti daugiau žuvies neretai tampa populiarėjantis sveikesnis gyvenimo būdas. Specialistės teigimu, žuvį labai gerai įsisavina žmogaus organizmas, nes joje daug baltymų, gerųjų riebalų, „Pavyzdžiui, tunas turi daug raumeninio audinio, kurio apie 23 proc. sudaro baltymai. Lašišoje gausu žmogaus organizmui ypač svarbių, smegenų veiklą geriančių omega-3 riebalų rūgščių. Valgydamas žuvį, žmogus įsisavina net 97 proc. joje esančių baltymų ir dėl šios priežasties žuvis geriau virškinama.“

Maisto technologė pastebi, kad pravartu atsižvelgti ir žuvies energinę maistinę vertę, nes ši lemia produkto riebumą bei panaudojimo, apdorojimo galimybes, skonį: 100 g lašišos yra apie 200 kcal, o 100 g skumbrės – apie 190 kcal. Tuo tarpu 100 g menkės ar lydekos yra tik 69 kcal. Lietuvių pamėgtas upėtakis savo maistine verte nenusileidžia vištienos krūtinėlei. Pavyzdžiui, jo žuvienoje yra apie 18 g baltymų ir labai mažai riebalų, o vištienos krūtinėlėje baltymų kiekis siekia apie 18–20 g.

„RIMI“ Vitrinose – ką tik pagauta žuvis

D. Tomkutė sako, kad šviežia žuvis pirkėjus pasiekia greičiau nei per parą ir galioja vos 2–3 dienas, tad ūkininkai privalo greitai ją atiduoti prekybai, kad kelias nuo ūkio iki pirkėjo būtų itin trumpas. Specialistė atkreipia dėmesį, jog prekybos tinklams atsisakius žuvies akvariumų, pirkėjai vis dažniau renkasi šviežiai skrostą žuvį, atkeliavusią iš vietinių Lietuvos ūkių.

Nors pirkėjai dažnai būna įsitikinę, jog tvenkiniuose auginama žuvis yra ne tokia kokybiška nei jūrinė, tyrimų rezultatai rodo atvirkščiai. „Jūrose žuvis mažiau kontroliuojama, ji gali susidurti su teršalais, joje gali būti pesticidų, dioksinų, o tvenkiniuose, kuriuose žuvis augina ir „Rimi“ produkciją tiekiantys ūkininkai, būtina atlikti pačios žuvies, pašarų, vandens tyrimus. Tai reiškia, kad tvenkiniuose auginamos žuvies procesas yra griežtai kontroliuojamas. Lietuvos tvenkiniuose išauginta žuvis tikrai yra aukštesnės kokybės, nei pagauta kažkur tolimose jūrose ir atvežta užšaldyta“, – sako specialistė.

Anot jos, žuvies kokybės valdymo srityje vadovaujamasi itin griežtais kriterijais, nacionaliniais teisės aktais, o  prieš sudarant sutartį su tiekėju, šis privalo pateikti visus sertifikatus, kuriuose yra ir tyrimų rezultatai, ir kiti duomenys: „Prastos kokybės žuvį galima atskirti iš karto – ji bus apdžiūvusi. Profesionalai taip pat atkreipia dėmesį ir į kitas šviežumo savybes: žuvies akys turi būti skaidrios, žiaunos – rausvos, paspaudus žuvį, raumuo turi atsistatyti. Be to, prieš perkant šviežią žuvį, pravartu pažiūrėti į jos laikymo sąlygas. Ant ledo laikoma šviežiai skrosta žuvis visada bus šviežia, nes bent vieno kriterijaus neatitinkantis produktas apskritai nepatektų ant prekystalio.“

Ilgai šaldytuve laikyti nepataria

Apdorojant žuvį, labai svarbus temperatūros režimas – kepti rekomenduojama mažesnėje temperatūroje. Taip pat reikšmės turi ir laikas – svarbu žuvies neperkepti, nes ji gali išsausėti. Keptą žuvį technologė siūlo pagardinti trupučiu citrinos sulčių, druska ir pipirais.

D. Tomkutė sako, kad parduotuvėje įsigytą šviežią žuvį reikia suvartoti per parą. Ne tik dėl to, kad ji ima greit gesti, bet ir todėl, kad šviežia žuvis pasižymi geriausiomis skonio savybėmis. „Gerą žuvį pakanka pagardinti tik druska ir pipirais – taip ji atsiskleidžia ryškiausiomis spalvomis. Jei įsigytą produktą nusprendžiama šaldyti, reikėtų turėti omenyje, jog atšildžius jo skonis neprilygs šviežiam ir bus tinkamesnis kulinariniams gaminiams“, – įspėja maisto technologė.

Nusprendę pasimėgauti šviežia žuvimi, platų jos asortimentą pirkėjai visada ras didžiuosiuose „Rimi“ tinklo prekybos centruose. Čia šviežia žuvimi prekiaujama ant ledo, dar didesnis pasirinkimas – čia pat įrengtose fasuotos šviežios žuvies lentynose. Maisto alėjose pirkėjai taip pat vienoje vietoje gali rinktis iš plataus šviežios mėsos asortimento, o kilus klausimams – drąsiai klausti čia dirbančių darbuotojų. Daugiau praktinių patarimų, kaip laikyti bei ką gaminti su šviežia žuvimi ir mėsa, „Rimi“ pateikia žurnale „Druska ir pipirai“, kurį pirkėjai ras tinklo parduotuvėse arba www.rimi.lt. Keliais receptais „Rimi“ dalinasi ir su žurnalo „Geras skonis“ skaitytojais. Verskite puslapį ir mėgaukitės naujais gastronominiais atradimais.

©Žurnalas „Geras Skonis“