Rudeninės daržovės: džiaukimės šviežiomis ir raugintomis

Ne paslaptis, kad vasara ir rudens pradžia – gamtos gėrybių pikas Lietuvoje. Šiltuoju metų laiku džiaugiamės ne tik maloniu oru, bet ir sodriais skoniais, keliaujančiais iš mūsų pačių ar artimųjų lysvių. Šiuo metu galime džiaugtis ypač skaniais pomidorais, kopūstais, paprikomis, bulvėmis, svogūnais, česnakais, šparaginėmis pupelėmis, cukinijomis. Netrukus lietuvišką sezoninę virtuvę papildys ir ryškiaspalviai moliūgai. Šiame straipsnyje aptarsime naudas ir panaudojimą daržovių, kurių sezonas yra pirmoji rudens pusė.

Sezono spalva – raudona

Svarbu suprasti, kad sezonines daržoves vartoti rekomenduojamas ne tik dėl gero jų skonio, bet ir sveikatos sumetimais – būtent prinokusiose vietinėse daržovėse daugiausia naudingų maistinių medžiagų. Apie augaluose esančius cheminius junginius dalinai galima spręsti iš jų spalvos – būtent šis požymis leidžia spėti, kokių antioksidantų daugiausia daržovėse ir vaisiuose.

Visų pirmą norisi aptarti pomidorus – ypač lietuvių mėgstamas ir lengvai paruošiamas daržoves (tiesa, iš botaniko perspektyvos pomidorai laikomi vaisiais, tačiau dėl jų maistinių verčių mitybos specialistai juos siūlo vadinti daržovėmis). Ką jau ten paruošiamas, dažnas mūsų pomidorą valgo cielą prie sumuštinio, kiaušinio ar ant laužo keptos mėsos. Lieka tik džiaugtis, kad su malonumu vartojame šias kvapnias daržoves, kadangi jose gausu vitamino C, kalio, karotenoidų, flavonoidų bei likopeno – raudoną spalvą augalams teikiančio pigmento bei galingo antioksidanto. Likopenas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, mažesniu blogojo cholesterolio kiekiu kraujyje bei didesne uždegimų ir oksidacinio streso įveika. Tiesa, specialistai pataria šviežius pomidorus apdoroti termiškai, kadangi tuomet likopenas pasisavinamas efektyviau. Taigi, pomidorus verta valgyti ne tik kaip obuolius, bet gardinti jais sriubas, padažus, troškinius.

Paprikos – vienas geriausių vitamino C šaltinių. Šio reikšmingo mikrolelemento daugiausia prinokusiose (raudonose) paprikose. Kaip ir pomidoruose, paprikose daug likopeno, karotenoidų ir flavonoidų. Du pastarieji terminai – antioksidantų grupių pavadinimai. Apie antioksidantus galima kalbėti daug ir ilgai, tačiau svarbiausia, jog šie cheminiai junginiai saugo mūsų kūno ląsteles nuo oksidacinio streso ir yra svarbi dedamoji lėtinių ligų prevencijoje. Paprikos ypač tinka patiekti su humusu ar kitomis užtepėlėmis, taip pat jų skonis puikiai dera prie fetos sūrio, raudonos mėsos, azijietiškų bei mekstikietiškų patiekalų: wok makaronų, aštrių sriubų, tacos ar nachos.

Prebiotikai ir probiotikai

Neskaičiuojant gausybės naudingų mikroelementų rudeninėse daržovėse, jos gali tapti puikiu prebiotikų bei probiotikų šaltiniu. Apie juos mūsų portale kalbėta jau ne kartą, vis tik norisi prabrėžti šių žarnyno draugų svarbą. Prebiotikai – tai tam tikros maistinės skaidulos, maitinančios geruosius mūsų žarnyno mikroorganizmus, dar vadinamus probiotikais.

Kaipgi rudens daržovės susijusios su prebiotikais ir probiotikais? Būtent dabartiniame lietuviškame derliuje gausu prebiotikų – jų šaltiniai yra svogūnai, česnakai, bulvės, pupos ir pupelės. Tiesa, norint pasisavinti kuo daugiau žarnynui reikalingų skaidulų česnakus vertėtų valgyti šviežius, o ne termiškai apdorotus. Visgi tai neatrodo iššūkis, turint omenyje, kaip puikiai jie dera prie šviežių prinokusių pomidorų su alyvuogių aliejumi, pavyzdžiui, itališkose brusketose. Gera žinia ta, jog svogūnų apdorojimas prebiotikų atžvilgiu nėra svarbus – naudos gausime ir iš šviežių, ir termiškai apdorotų. Svogūnai pagardins ne tik šviežias salotos, bet pakepti suteiks turtingesnio skonio sriuboms, troškiniams, padažams, mėsos bei daržovių patiekalams ir net paprasčiausiai grikių košei. Be abejo, bulves ir ankštines daržoves vartoti siūloma mums įprastu būdu – išvirus ar iškepus, sriuboje ar patiekiant kaip garnyrą.

Probiotikai – tai gerosios žarnyno bakterijos, kurių klestėjimą užtikrinti norime kiekvienas. Probiotikų gausa ir įvairovė siejasi ne tik su stipria imunine sistema bei lėtinių ligų  prevencija, bet ir su psichikos sveikata: geresne nuotaika, atsparumu stresui, švelnesniais depresijos bei nerimo simptomais. Probiotikais apsirūpinti specialistai rekomenduoja reguliariai vartojant fermentuotus maisto produktus: nesaldintus kefyrą, jogurtą, varškę bei raugintas daržoves. Taigi, rauginti dabar imamą derlių ne tik praktiška, bet ir labai palanku sveikatai. Žiemą ir pavasarį, kuomet dažno imunitetas yra nusilpęs, sveikatai palaikyti reikalingų medžiagų galime gauti iš raugintų agurkų, kopūstų bei mažiau tradicinių daržovių: morkų, šparaginių pupelių, paprikų, cukinijų. Apačioje rasite paprastą raugintų cukinijų receptą, kuris pagelbės sprendžiant dilemą, ką daryti su milžiniška iš kaimo atgabenta daržove.

Raugintos cukinijos

1. Sūrymo paruošimas: litrui vandens imame du šaukštus druskos. Ištripiname.
2. Jeigu cukinija didelė, nulupame jos odelę ir pašaliname sėklas. Supjaustome į stambius gabalėlius.
3. Į stiklainio dugną dedame krapų, vyšnių ir juodųjų serbentų lapų, krieno lapelį. Papildome valytomis česnako skiltelėmis. Ant viršaus dedame pusę cukinijų.
4. Vėl dedame tokių pat prieskonių ir likusius cukinijų gabaliukus. Užpilame sūrymu, pridengiame ir paliekame rūgti kambario temperatūroje.
5. Po 3-4 dienų galime skanauti raugintas cukinijas. Kad cukinijos neperrūgtų, po 4 dienų jas reikia patalpinti vėsiame rūsyje ar šaldytuve. Skanaus!