Senovės graikai ją vadino Saulės sala. Vokiečių filosofas J. V. Goethe teigė: „Sicilija – tai raktas į Italijos pažinimą. Jos neaplankius, Italija nepalieka jokio pėdsako sieloje.“ Sniego baltumo paplūdimiais, smaragdine jūra, didingais kalnais, nuostabiomis, mažose įlankose dunksančiomis uolomis, turtinga istorija, daugianacionaline kultūra ir švelniausiu klimatu Europoje žavinti Sicilija – viena gražiausių ir įdomiausių Viduržemio jūros salų.

Krašto istoriją formavo kelios civilizacijos

Didžiausioje, 25,7 tūkst. kv. km ploto Viduržemio jūros saloje gyvena apie 5 mln. gyventojų. Autonominį Italijos regioną – Siciliją – nuo žemyno skiria 3,5 km pločio Mesinos sąsiauris. Saloje galima išvysti vieną aktyviausių pasaulyje, aukščiausiu Europoje tituluojamą 3340 m aukščio ugnikalnį Etną. Ar žinojote, kad kadaise sniegas iš Etnos viršūnės buvo vežamas į Italijos širdį – Romą, kur iš jo buvo gaminami ypatingieji itališki ledai?

Vaikštant po Sicilijos gatves, miesto istorija alsuoja kiekviename žingsnyje. UNESCO sąrašuose pagal istorijos ir architektūros paminklų kiekį Italija užimą pirmąją vietą. Nemažą dalį paminklų galime išvysti būtent Sicilijoje.

Graikai, romėnai, bizantiečiai, arabai, normanai… Sala buvo įvairių tautų susidūrimų vieta, tiesianti tiltą tarp Afrikos ir Europos. Kelių civilizacijų lopšiu vadinamoje Sicilijoje savo pėdsaką paliko daugybė įvairiataučių žmonių. Viskas atsispindi siciliečių papročiuose, salos kultūroje, tai galima įžvelgti apžiūrint ir iki šių dienų išlikusius istorijos paminklus.

Sveiki atvykę į Palermą!

Turtinga, beveik trijų tūkstančių metų istorija besididžiuojanti Sicilijos sostinė Palermas – viena labiausiai lankomų turistų vietų saloje. Sicilietiškai Paliermu arba Paliemmu vadinamame mieste gyvena daugiau nei 1,2 mln. gyventojų.

Ant Viduržemio jūros kranto stūksantis Palermas garsėja įspūdingais ir unikaliais kultūriniais paminklais: čia galima išvysti daugybę karališkųjų rūmų, bažnyčių ir monumentų. Miestą puošia arabų, normanų, burbonų viešpatavimo laikus menantys statiniai. Kvapą gniaužia karališkieji normanų rūmai su Palatino koplyčia, kurioje stovi marmurinis normanų karalių Rodžerių sostas, o ant lubų kabo gipsiniai stalaktitai. Dėmesį traukia San Cataldo šventovė, Pretorijos aikštė su monumentaliu fontanu.

Aplankius 1127 m. sukurtą Šv. Jono Eremito bažnyčią, Martoranos bažnyčią, VI a. pastatytą miesto katedrą, kurioje porfyro sarkofaguose ilsisi normanų karaliai, ir daugybę kitų gilią senovę menančių architektūros šedevrų, gali pasijusti lyg sėdėdamas už laiko mašinos vairo. Senovinių pastatų aura įtraukia, užburia ir neša į praeitį, užnugaryje palikdama XXI a. chaosą ir šurmulį.

Kiti lankytini taškai: ką verta pamatyti?

Panorus aplankyti kitus Siciliją garsinančius miestus, į kelionės maršrutą verta įtraukti ant Tauro kalno įsikūrusią Taorminą. Miesto pavadinimas kilęs nuo žodžio Tauromenium. Taip buvo vadinama maždaug 400 m. pr. Kr. šioje vietoje buvusi senovės graikų kolonija. Taorminos senamiestyje yra išlikę graikų teatro (Teatro greco) griuvėsiai, kuriuose šiandien galima išvysti įvairių operos ir dramos pasirodymų, bei, grožintis iš teatro tribūnų puikiai matomu Etnos ugnikalniu, pasiklausyti koncertų ar pasižiūrėti kino filmų.

Ar žinojote, kad kadaise sniegas iš Etnos viršūnės buvo vežamas į Italijos širdį – Romą, kur iš jo buvo gaminami ypatingieji itališki ledai?

Kitas lankytinas taškas viešint saulėtoje Sicilijos saloje – vienas garsiausių antikinės kultūros centrų – Sirakūzai. VII a. pr. Kr. įkurto tūkstančio kvapų ir spalvų miesto pakrantę skalauja Jonijos jūra. Čia ilgus metus gyveno filosofas Platonas, čia eiles deklamuodavo pats Euripidas, čia matematikas Archimedas atrado pagrindinį hidrostatinį dėsnį ir džiaugsmo apakintas išbėgo į gatvę, šaukdamas Eureka! („Radau!“ – aut. past.)

Atvykus į Sirakūzus, būtina aplankyti Ortidžės (Ortygia) salą. Archajiškame senamiestyje laikas kaipmat ištirps klaidžiojant siaurose gatvelėse, grožintis ispaniško baroko bažnyčiomis, įstabiąja katedra ir papirusų apsuptu Aretūzų šaltiniu.

Įspūdingu antikinės architektūros kompleksu – Šventyklų slėniu – garsėjantis graikiškos kilmės miestas Agridžentas (Agrigento) pasiūlys atversti senovės istorijos puslapius. Aplankius Dzeuso, Heros, Heraklio šventyklas, mintimis pasinerti į legendas ir mitus bus išties nesunku.

Kurortai saulės saloje: šventė, kurioje dalyvauja visi norintys

Džardinis-Naksas (Giardini-Naxos) – vienas populiariausių tiek šeimas, tiek jaunimą traukiančių Sicilijos kurortų. 60 km nuo Katanijos oro uosto nutolęs miestelis poilsiautojus vilioja smėlio ir uolėtais paplūdimiais, nedidelėmis, jaukiomis parduotuvėlėmis, barais bei restoranais, iš kurių virtuvių dieną naktį sklinda itališkų patiekalų ir skanumynų kvapai. Daugumai čia gyvenančių vietinių žvejyba buvo ir yra vienas pagrindinių pragyvenimo šaltinių, tad svečiuojantis Džardinio-Nakso miestelyje neparagauti patiekalų, paruoštų iš šviežių žuvų, būtų tiesiog nuodėmė.

Tradicinis Sicilijos desertas „Cannolo“ yra ruošiamas iš rikotos arba maskarponės sūrio ir cukatų, visa tai susukant į pailgą tešlos „tūtelę“.

Taormina Maras – sunkiai žodžiais nusakomo grožio kurortas, nusidriekęs įlankų ir iškyšulių, kaktusų ir oleandrų apsuptoje Jonijos jūros pakrantėje. Kalno papėdėje tingiai įsitaisęs miestelis svečius pasitinka senovinėse vilose įsikūrusiais prabangiais viešbučiais, smaragdine jūra ir slėniuose skęstančiomis alyvmedžių ir citrusinių vaismedžių giraitėmis. Gausybė tradicinius Sicilijos virtuvės patiekalus – jūrų gėrybes, kardžuvių kepsnius, avių ir ožkų pieno sūrius, saldėsius iš cukatų, marcipanų – siūlančių kavinių po atviru dangumi, svetingi ir šilti vietiniai žmonės, įstabūs sodai, svaiginantys gėlių aromatai, – rodos, staiga patekai į šventę, kurioje dalyvauja visi norintieji.

Visai čia pat, greta šių dviejų kurortų, galime rasti ir dar vieną, nedidelę, tačiau tokią pat jaukią Sicilijos poilsinę vietovę – Letojanį (Letojanni). Nusprendę apsilankyti miestelyje, nieko nelaukdami traukite į pagrindinę, palei smėlėtą paplūdimį nusidriekusią jo alėją, kurioje galėsite apžiūrėti autentišką parduotuvėlių asortimentą, pasigrožėti čia nuolat vykstančiais kultūros renginiais. Pasivaikščiojus alėja, pats metas kulniuoti į pagrindinę miestelio aikštę, prisėsti lauko kavinėje ir pasilepinti itališka kava su šviežiais nuostabaus skonio ledais.

Siciliečių maisto puota

Jei jūsų paklaustų, ko labiausiai trokštumėte paragauti, atvykę į Siciliją, ar sugebėtumėte išsirinkti tik vieną patiekalą? Tik vieną sūrio rūšį? Tik vieną saldumyną? „Šviežia ir be galo skanu“ – šie žodžiai pirmiausia šauna į galvą, mėginant taikliai ir lakoniškai apibūdinti tradicinį siciliečių maistą

Užsukus į vietinę kavinukę arba restoraną, savo pietų ar vakarienės meniu galite pabandyti susidėlioti iš užkandžių. Šis variantas tiks lengvai užkąsti mėgstantiems turistams. Sardinių „Sarde beccafico“, tešloje keptų daržovių užkandžiai iš virtų ryžių su pomidorais, mocarelos sūriu ar kitais įdarais ruošiami rutuliukai „Aranchini“, aliejuje iš pupelių miltų kepamos užkandėlės – lengvų užkandžių pasiūla pasižymi išties nemaža įvairove.

Panorę pavalgyti rimčiau, ieškokite artimiausios picerijos, kurioje net paprasčiausia pica bus iškepta su ypatingu atidumu ir meile. Ir, be abejo, pasimėgaukite Sicilijoje ypač populiaria, delikatesine žuvimi laikoma kardžuve, tunu, skumbre arba šviežių kalmarų, aštuonkojų bei kitų jūrų gėrybių patiekalais. Siciliečiai valgo daug daržovių, tačiau jas dažniau kepa, nei mėgaujasi žaliomis, tad pagrindinio žuvies patiekalo palyda dažniausiai tampa alyvuogių aliejuje su kvapniais prieskoniais iškeptos įvairios daržo gėrybės.

Nors šios salos gyventojai labiau vertina žuvį nei mėsą, įdomu paragauti ir mėsiškų patiekalų: naminių dešrelių, iš ėrienos arba ožkienos mėsos gaminamų šašlykų ar populiariojo mėsos vyniotinio „Falsomagro“. Na, ir kaipgi be itališkų makaronų! Juos saloje ruošia dažnai ir su pačiais įvairiausiais priedais. O prisiminus, kad Siciliją garsina ne tik platus žuvų, jūrų gėrybių patiekalų pasirinkimas, gardūs makaronai, picos, bet ir vynas, maisto draugiją galima papildyti populiariojo desertinio Sicilijos vyno Marsala ar chereso taure.

Pabaigoje dar viena rekomendacija – skanaujant sicilietiškų patiekalų, reikia nepamiršti pasilikti vietos desertui. Vieni populiariausių – ypač saldūs, iš pistacijų, marcipanų, cukatų ruošiami saldumynai. Tradicinis Sicilijos desertas „Cannolo“ yra daromas iš rikotos arba maskarponės sūrio ir cukatų, visą šią masę susukant į pailgą tešlos „tūtelę“. Prie saldžių skanėstų puikiai tik puodelis kvapnios itališkos kavos arba stiklinė šviežiai spaustų raudonųjų apelsinų sulčių. Pasibaigus maisto puotai Sicilijos saloje, į galvą atkeliauja dar nuo Cezario laikų italų ypač mėgstamas posakis: „Pilnas skrandis – rami siela…“

©Žurnalas „Geras Skonis“

Dalia Jazbutytė

Dalia Jazbutytė

 

Kai pabudus naktį kūlversčiais atlekia įkvėpimas naujam straipsniui, norisi vaikščioti ant rankų. Bet dar labiau – kuo skubiau sutupdyti jį į A4 formatą. Priklausomybė nuo rašymo? Neabejotinai taip.