• Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Tango, futbolas, puikūs jautienos kepsniai, geras vynas! Koks šios šalies pavadinimas? Taaaaaip, jūs atspėjote, tai – Argentina! Istorijos šaltiniai teigia, kad pirmieji vynuogių sodinukai į Argentiną (žodis argentum lotyniškai reiškia sidabrą) atkeliavo 1541 m. kartu su ispanų kolonistais. Modernioji vynininkystė šalyje suklestėjo XIX a. devintajame dešimtmetyje, kai į Mendozos ir San Juano regionus buvo nutiestas geležinkelis ir čia atvyko emigrantų iš Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos. Argentinos vyriausybė jau XIX a. pabaigoje labai rūpinosi vietos gamintojais – vyndariai įrangą galėjo importuoti be muitų, o įvežamam iš kitų šalių vynui taikyti didžiuliai mokesčiai. Atsižvelgiant į gyventojų pajamas XX a. trečiajame dešimtmetyje Argentina užėmė aštuntąją vietą pasaulyje! Deja, po Didžiosios 1929–1933 m. depresijos ekonomika sumenko, o aštuntajame dešimtmetyje įsigalėję kariškiai nubloškė šalį atgal, įtraukdami ją netgi į beprasmišką Folklendų karą su Didžiąja Britanija. Infliacija šalyje neretai siekdavo 1000 proc. Vis dėlto kalbant apie vyno vartojimą, tai neturėjo jokios įtakos – aštuntajame dešimtmetyje statistinis argentinietis išgerdavo apie 80 litrų vyno. Deja, tai buvo daugiausia paprastas stalo vynas. Šio gėrimo paklausa didėjo taip sparčiai, kad valdžia, siekdama patenkinti šalies poreikius, netgi leido pardavinėti vandeniu atskiestą vyną.

Vyno bosas

Atvykėliui jis galbūt ir liks nepaminėtas, tačiau kiekvienas vietinis puikiai pamena Hektorą Greco. Jis gimė 1928 m. Buenos Airėse, vyno pirklio šeimoje. 1960 m. Greco šeima nusipirko pirmąją savo vyninę Mendozoje. Po vyresniojo brolio mirties, aštuntojo dešimtmečio pradžioje, H. Greco perėmė šeimos verslą ir ėmė prekiauti vynu, kurį dažnai pirkdavo iš kitų gamintojų arba gamindavo pats iš pirktinių vynuogių. Pasinaudodamas šalyje tvyrančia infliacija, verslininkas už produktus atsiskaitydavo gerokai vėliau, kai jų kaina būdavo gerokai kritusi. Turtai augo, tad 1977 m. jis nusipirko „Banco de los Andes“ ir, pasiūlęs 1 proc. didesnes palūkanas nei konkurentai, pavertė jį stambiausiu banku šalyje. Šis netrukus bankrutavo. Po metų H. Greco įsigijo vietos laikraštį, važinėjo nauju „Rolls Royce“, vadovavo verslo konfederacijai, buvo Mendozos vertybinių popierių biržos prezidentas, jam priklausė 44 korporacijos, o valdomose vyninėse pirkėjų laukė 100 mln. litrų vyno. H. Greco priklausė ir 30 proc. Argentinos vyno pramonės. 1980 m. kariškių valdžia apkaltino H. Greco ekonomine ardomąja veikla – jis atsidūrė už grotų. Išėjęs į laisvę, paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Buenos Airėse, kur 1988 m. jo vairuotojo „Ford Falcon“ rėžėsi į kitą automobilį, ir vyno magnatas žuvo. Po mirties H. Greco imperiją visi greitai pamiršo, vynas kažkur dingo, skolos išgaravo, o naujoji demokratinė valdžia grąžino įmones jų buvusiems savininkams.

Nors kariškių valdymas baigėsi 1983 m., Argentinos ekonomika tebesiūbavo, kol 2001 m. pabaigoje šalį ištiko dabar visų minimos Graikijos likimas – pasauliui paskelbta, kad Argentina… bankrutavo. Vis dėlto didžiulių kataklizmų neįvyko, o 2001 m. pamokos bei suveržti diržai padėjo šaliai atsigauti ir panašu, kad šalies ekonominiai sunkumai liko praeityje.

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Kelias į pripažinimą

Kuomet prieš 30 metų Argentina atsivėrė pasauliui, mažėjant vyno vartojimui šalies vidaus rinkoje, daugelis vyndarių suprato, kad tik modernizacija atvers kelią užsienio šalių pirkėjų link ir leis sėkmingai konkuruoti su importuojamu vynu, o ir pačioje Argentinoje nuolat augo aukštesnės klasės vyno paklausa. Užsieniečiai irgi nesnaudė – po 1990-ųjų į Argentinos vynininkystę plūstelėjo užsienio kapitalas ir investicijos iš Ispanijos, Čilės, JAV, Prancūzijos, Austrijos, o daugelį vyninių ėmė konsultuoti skrajojantys vyndariai, tarp jų ir garsusis prancūzas Michelis Rollandas.

Argentina 2011 m. pagamino 1,5 mln. tonų vyno (5-oji vieta pasaulyje), apie 15 proc. vyno eksportuojama.

Šiandien Argentinoje vynuogynai užima 224 000 ha, iš jų – 143 000 Mendozos ir 46 000 San Juano regionuose. Statistinis argentinietis 2009 m. išgėrė 25 litrus vyno, tačiau iš jų jau 11 litrų sudarė brangus (JAV vyno instituto duomenimis, lietuviui teko 5,4 litro, prancūzui – 45 litrai vyno). Argentina 2011 m. pagamino 1,5 mln. tonų vyno (5-oji vieta pasaulyje), apie 15 proc. vyno eksportuojama. Šalyje veikia apie 1 500 vyninių, iš jų daugiau nei 100 – ypač modernios, sulaukusios investicijų tiek iš vietos vyno verslininkų, tiek iš užsienio.

Nors į modernizacijos traukinį Argentina įšoko vėliau nei Čilė, panašu, kad šalis sparčiai vejasi savo kaimynę. Šių metų britų žurnalo „Decanter“ apdovanojimai – dar vienas šio fakto patvirtinimas.

Vynuogės sirpsta aukščiausiuose pasaulio vynuogynuose

Argentinos vyndarystės regionai driekiasi beveik 1 800 kilometrų iš šiaurės į pietus palei Andų kalnus. Vynuogynai sodinami 200–2000 metrų aukštyje, nors čia tarp kai kurių gamintojų vyksta „mūšis“ dėl aukščiausio pasaulio vynuogyno turėtojo vardo – konkuruojantys vyndariai jau pasiekė ir 3 000 metrų žymą.

Mendoza. Didžiausias ir įtakingiausias vyno regionas Argentinoje įsikūręs šalies vakaruose. Vynuogynų skaičius čia sumažėjo nuo 255 000 ha 1980-aisiais iki 146 000 ha 2003-iaisiais, tačiau pastaruoju metu šis skaičius vėl didėja, nes Mendozą atranda nauji vyndariai, o ir senieji didina savo turimus plotus. Idiliškas Mendozos kraštovaizdis, akmeningas, smėlio arba priemolio dirvožemis vynininkystei suteikia daugybę privalumų. Klimatas sausas ir labai šiltas, saulė šviečia kone ištisus metus. Ne paslaptis, kad gražiausieji Argentinos peizažai driekiasi Mendozos miesto apylinkėse, impozantiškųjų Andų kalnų papėdėse. Mendozos regione mažesnieji regionai neretai vadinami oazių arba upių slėnių vardais: tai Valle del Uco, San Rafaelis, Maipu, Lujanas de Cuyo, San Martinas ir kt.

Mendoza regionas labiausiai garsėja savo Malbec vynu, taip pat čia gaminamas puikus Cabernet Sauvignon ir Chardonnay.

Vis dėlto vynininkystė Argentinoje ne vien rožėmis klota: vienas didžiausių iššūkių – vandens stygius. Mendozoje iškrinta vos 300 milimetrų lietaus per metus! Taigi, kad žemė būtų sudrėkinta, neužtenka 4-ių upių, plukdančių ištirpusį Andų ledynų vandenį. Pirmąją drėkinimo kanalų sistemą čia jau senovėje sukūrė vietos indėnai. Mendozoje yra apie 17 000 gręžinių, kartais pumpuojančių vandenį net iš 300 metrų gylio.

Kai prieš 30 metų Argentina atsivėrė pasauliui, mažėjant vyno vartojimui šalies vidaus rinkoje, daugelis vyndarių suprato, kad tik modernizacija atvers kelią užsienio šalių pirkėjų link ir leis sėkmingai konkuruoti su importuojamu vynu.

Kitas iššūkis vyndariams yra pavasario šalnos. Kai kuriais metais net trečdalis Mendozos regiono derliaus prarandama dėl šalnų. Be karščio ir šalnų, vynuogynus alina karštas ir sausas vėjas, vietinių vadinamas Zonda. Dar vienas galvos skausmas – kruša. Skrajojantys vyndariai prisiekia, kad niekur nėra regėję tokio dydžio ledo gabalų, pasipilančių iš dangaus, kaip Mendozos regione. Kai kurių dydis siekia net 400 gramų! Keista, tačiau dažniausiai kruša atakuoja nedidelį žemės lopinėlį, todėl, siekdami sumažinti jos padarinius, vyndariai vienos veislės vynuogių prisodina įvairiose vietose. Kai kurie bando uždengti vynuoges apsauginiais tinklais, tačiau tai kainuoja beveik tiek pat, kiek užsodinti naują vynuogyną. 1985 m. argentiniečiai bandė naudoti SSSR sukurtą technologiją, kai debesys nuo žemės apšaudomi sidabro jodidu, tačiau tokių bandymų rezultatai buvo mažiau nei įtikinantys. Tuomet į pagalbą pasitelkti amerikiečiai – meteorologiniam radarui aptikus debesį, pakilę lėktuvai apšaudydavo jį sidabro jodidu. Programai išleista 5 mln. JAV dolerių, tačiau jos rezultatai taip pat buvo neįspūdingi.

San Juanas. Šis miestas nuo Mendozos nutolęs vos 150 km į šiaurę, tačiau klimatas čia daug kaitresnis nei Mendozoje – vasarą karštis siekia iki 42 °C, o kritulių sulaukiama vos 150 mm per metus. Regionas garsėja vynu Bonarda ir Syrah (Shiraz).

La Rioja. Seniausias Argentinos vyno regionas, dar labiau nutolęs į šiaurę nuo San Juano, tačiau dabar čia vynuogynų likę vos 8 000 ha. Labiausiai garsėja baltuoju vynu Torrontes Riojano.

Salta, Jujuy ir Catamarca. Labiausiai į šiaurę nutolę Argentinos regionai. Garsėja baltuoju vynu Torrontes Riojano, taip pat raudonuoju Tannat.

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Vynuogės

Malbec. Kilusios iš Prancūzijos, puikiai žinomos Cahorso regione, tačiau jas labiausiai išgarsino Argentinos vyndariai. Šiandien tai – nacionalinės Argentinos vynuogės. Iš jų gaminamas tvirtas, galingas, kartu vaisiškas aviečių, gervuogių, mokos kavos, šokolado, tamsių miško uogų aromato ir skonio vynas. 2001 m. Argentinoje buvo 160 000 ha Malbec vynuogynų, daugiausia – Mendozos regione. Dažniausiai būtent Malbec vynas skina laurus tarptautiniuose konkursuose ir žurnalų reitinguose.

Bonarda. Lietuviams mažai pažįstamos itališkos kilmės raudonosios vynuogės Bonarda – antros pagal auginamų plotų kiekį. Vynas pasižymi prisirpusių vyšnių, vaivorų natomis, neįkyriais taninais. Lietuvoje mažai žinomos vynuogės, tačiau tikrai verta jomis pasidomėti daugiau.

Cabernet Sauvignon. Šių vynuogių Argentinoje taip pat pasodinama vis daugiau. Manau, skaitytojai jas puikiai žino ir nereikia pabrėžti šio vyno privalumų.

Dar reikėtų paminėti raudonąsias vynuoges Tempranillo (iš jų gaminamas lengvesnis vynas nei Ispanijoje) ir Syrah, ypač populiarias San Juano regione. Be minėtų, Argentinoje auginamos Barbena, Dolcetto, Nebbiolo, Pinot Noir, Raboso, Sangiovese raudonosios vynuogės.

Argentinos vynuogynai sodinami 200–2000 metrų aukštyje. Tarp kai kurių gamintojų netgi vyksta „mūšis“ dėl aukščiausio pasaulio vynuogyno turėtojo vardo. Konkuruojantys vyndariai jau pasiekė ir 3 000 metrų žymą.

Pedro Gimenez. Šių baltųjų vynuogių Argentinoje auga 14 600 ha, daugiausia Mendozos ir San Juano regionuose. Spaudžiamas daug alkoholio turintis vynas, paprastai naudojamas mišiniams gaminti.

Torrontes Riojano ir Torrontes Sanjuanino. Kilusios iš Saltos regiono, šios vynuogės dabar vis dažniau auginamos ir Mendozoje. Iš jų pagamintas vynas lengvas, gaivus, turintis lengvo saldumo, su gėlių ir Muscat vynuogių aromatais. Nepamainomas karštą vasaros dieną. Torrontes reiktų gerti jauną, iki 1–2 metų.

Chardonnay. Šios uogos šiame krašte jaučiasi puikiai, iš jų gaminamas tiek „neąžuolinis“, tiek statinėse pabrandintas vynas. Šalyje taip pat nedideliais kiekiais auginamos Chenin Blanc, Pinot Gris, Semillon, Viognier ir rislingo veislės baltosios vynuogės.

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Apie 30 proc. Argentinos vynuogynų sudaro Criolla Grande, Criolla Chica ir Cereze. Tai daugiausia istorinis palikimas iš konkistadorų laikų. Šias vynuoges britų vyno žinovė Jancis Robinson vadina rožinėmis, nes sunokusių odelės būna rožinės spalvos. Iš jų gaminamas baltasis arba rožinis vynas gan saldus, skirtas neįnoringam vartotojui, dažnai pardavinėjamas litriniuose buteliuose arba kartoninėse pakuotėse. Bet apie jį čia daug nekalbėsime. Džiugu, kad Lietuvoje parduodamas vynas priklauso Argentinos geriausiems vyndariams. Tikrai turėsite iš ko išsirinkti!

©Žurnalas “Geras Skonis”

Vyninių „Achaval Ferrer“, „Trivento“ nuotraukos