• Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Kasmet rašyti apie virtuvės madas ir tendencijas – atsakingas ir nelengvas darbas. Kodėl? Virtuvė minimaliai keičia savo paskirtį, medžiagų gamintojai atnaujina savo kolekcijas kas dvejus trejus metus, buitinės technikos revoliucijos vykta penkmečiais. Vieninteliai interjero dizaineriai bando kasmet pasiūlyti kažką neišbandyto, dar nematyto, nes jų klientai vis pageidauja ko nors naujo, išskirtinio. Jau 13-us metus rengiame „Metų interjero / Auksinės paletės“ konkursą, kuriame renkamas geriausias virtuvės projektas. Vertina užsienio žiuri, sudaryta iš interjero profesionalų. Ši speciali nominacija šiemet atiteko Justei žibudienei ir Justei Šulcaitei.

Galime drąsiai teigti, kad autorės pataikė tiesiai į mados dešimtuką: medžio, dažyto paviršiaus ir lieto akmens derinys dabar ant bangos. Paslėptos, neakcentuotos rankenėlės, virtuvė, susiliejanti su gretimybėmis, vientisa kompozicija, pabrėžianti architektūrinę patalpų formą, – visa tai užgavo architektų iš užsienio profesines stygas. Harmonija su supančiu interjeru, kai virtuvė prieš gerą dešimtmetį įsiveržė į gyvenamąją erdvę, tapo tuo argumentu, kuris nusvėrė funkcijos ir absoliučios integracijos pusėn.

Skandinavėjimas

Buitinės technikos jau beveik nematyti, o tai, kas liko matoma, sutapatinama spalvomis. Galioja keletas dar praeito amžiaus pradžioje architektų suformuluotų taisyklių, kad mažiau yra geriau ir pirma turinys, o paskui – forma. Estetika ir šeimininko statusas šiais laikais perduodami prekių ženklų įvaizdžiu, medžiagų natūralumu, furnitūros galimybėmis ir gamintojo solidumu. Visa tai nėra afišuojama atvirai, o parodoma tik paprašius, pajuntama palietus. Šios gyvenimo būdo tendencijos mus pasiekė iš Skandinavijos. Jos sėkmingai išstūmė postsovietinę beskonybę ir provincialų manieringumą.

Harmonija su supančiu interjeru, kai virtuvė prieš gerą dešimtmetį įsiveržė į gyvenamąją erdvę, tapo tuo argumentu, kuris nusvėrė funkcijos ir absoliučios integracijos pusėn.

Skandinavėjimas juntamas ir Italijoje, anksčiau diktavusioje savo blizgančias ir įmantrias madas. Kas racionalu, saikinga, stilinga, tapo gero tono ženklu, todėl šiuolaikiniuose būstuose vis mažiau matome raižinių, būdingų rokoko stiliui, barokinio aukso detalių, Provanso elementų naujos statybos namuose. Šie stiliai tikrai nepakeičiami ten, kur tinkamas kontekstas: senamiestyje, dvare, rūmuose. Šiame straipsnyje kalbame daugiausia apie naują interjerą.

Suvienodėjimas

Kita medalio pusė – totalus suvienodėjimas. Žiūrint į skirtingų autorių interjerus, sunku vieną nuo kito atskirti. Viskas pilka, rusva kaip „plastmasinėje“ vizualizacijoje. Matyti, kad kūrėjai nieko nebeprojektuoja ranka, pieštuku ant popieriaus, nes viską patiki specialioms programoms. Nenustebsiu, jei netolimoje ateityje architektus ir dizainerius pakeis kompiuteriai, viską atliekantys daug greičiau ir tiksliau. Tokiomis aplinkybėmis turėtų būti vis labiau vertinamas rankų darbas, unikalūs akmens, medienos ar metalo raštai, išskirtinis stiklo ar kitų paviršių apdirbimas.

Ši mados kryptis aiškiai pastebima indų gamyboje. Indo formavimo ir glazūros užliejimo procesuose vėl dalyvauja žmogus, mat nevienodi judesiai, netikslūs potėpiai sukuria savitas formas ir raštus. Nors tokie indai gaminami masiškai, jie kainuoja brangiau. Jų atsiranda daugelyje prestižinių restoranų ar namų valgomųjų. Meno įtaka neutraliuose, „foniniuose“ interjeruose turėtų augti ir atsverti per daug racionalią bei niveliuotą gyvenamąją aplinką, kurios dalimi tampa ir virtuvė.

Funkcija

Dabar apie funkciją. Tikriausiai daugeliui teko girdėti apie daiktų internetą, kuris su laiku žada atimti iš žmogaus keletą esminių rūpesčių virtuvėje: rūpinimąsi produktų tiekimu, receptų kaupimu ir pan. Viskas yra valdoma nuotoliniu būdu, integruotomis išmaniosiomis sistemomis. Buitinė technika susieta su jūsų nešiojamaisiais įrenginiais, todėl ateityje teks priprasti prie technologijų valgio gaminimo patalpoje. Prieš įsirengiant virtuvę, svarbu neužmiršti išvedžioti valdymo laidų – jūsų vaikai rytoj už tai jums padėkos. Garsiausi užsienio gamintojai, tokie kaip „Valkucine“ ar „Bulhaupt“, didžiausią dėmesį skiria stalčių ar sieninių baldų vidaus įrangai. Išskirtinis ergonomikos dėmesys skiriamas funkciniams elementams, paslėptiems po sąlygiškai neutraliais fasadais. Stalčiuose įrengiamos patogios suskirstymo sistemos, pritaikytos konkrečioms funkcijoms: įrankiams, puodams, lėkštėms ir panašiai.

Kas racionalu, saikinga, stilinga, tapo gero tono ženklu, todėl šiuolaikiniuose būstuose vis mažiau matome raižinių, būdingų rokoko stiliui, barokinio aukso detalių, Provanso elementų…

Visus vidinius paviršius paprasta nuvalyti, jie malonūs lytėti, patogiai priglunda prie pirštų. Judančius furnitūros elementus lengva varstyti, nes šie judesiai, atliekami gana dažnai, galėtų erzinti ir varginti. Po dekoratyvinėmis plokštėmis paslėpti prieskonių laikymo elementai kruopščiai apgalvoti ir išdėstyti ištiestos rankos atstumu. Stalviršio aukštis nustatomas pagal konkretaus žmogaus ūgį. Paviršiai, kurie galėtų būti paveikti mechaniškai, karščiu ar cheminėmis medžiagomis, gaminami iš ypač atsparių ilgaamžių medžiagų. Džiugina vis aukštesnė Lietuvos gamintojų darbo kultūra, kuri Europos gamintojų kontekste bent jau išoriškai neatrodo tokia atsilikusi kaip prieš keliolika metų. Tačiau, pasirenkant gamintojus, būtina įvertinti ne tik jų patirtį, bet ir dabartinę situaciją. Trūkstant kvalifikuotų meistrų, neretai apsiimama per daug užsakymų, nesilaikoma terminų, nukenčia kokybė. Visiems žinoma patarlė, kad gobšus moka du kartus, čia galioja kaip niekur kitur.

©Žurnalas „Geras Skonis“

Vytautas Gurevičius
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Vytautas Gurevičius

 

Žurnalo „Centras“ vyr.redaktorius-leidėjas, interjero dizaineris.
Žurnalo „Geras skonis“ leidėjas 1998-2009 m.
„Chaîne des Rôtisseurs“ (Lietuvos gurmanų gildija) narys nuo 2006 m.