Viktorijos Paškelytės nuotr.
Už poros kilometrų nuo Šventosios, prie senojo kelio, vedančio į Šventąją iš Palangos, adresu Miško takas 24, įsikūrusi nuostabaus grožio „Nendrinė pastogė“. Čia jau 18 metų plūsta poilsiautojai bei pajūrio svečiai, norėdami gerai praleisti laiką su šeima, draugais, paminėti šventes, pasimėgauti puikia aplinka ir, svarbiausia, paragauti virtuvės šefų ruošiamų patiekalų, be kurių dauguma jau nebeįsivaizduoja ne tik apsilankymų „Nendrinėje pastogėje“, bet ir atostogų prie Baltijos jūros. Apie tai, kaip viskas prasidėjo prieš tuos 18 metų, kaip ši vieta keitėsi, tobulėjo, ką išsaugojo ir kuo labiausiai didžiuojasi, kalbamės su jos šeimininke p. Gitana Surviliene.
Nuo ko viskas prasidėjo…
Šios vietos istorija prasidėjo prieš du dešimtmečius – tuomet sau sodybos prie jūros ieškojo p. Gitanos Survilienės uošviai. Radę sklypą, iš pradžių statėsi namuką sau, vėliau nutarė įrengti keletą papildomų kambarių svečiams, o galiausiai idėja išsirutuliojo iki nedidelio penkių kambarių motelio. Pastatas apdengtas nendriniu stogu, iš čia ir pavadinimas…
Visgi svečiai norėjo ne tik ilsėtis, bet ir skaniai pavalgyti, todėl erdvę lauke nutarta pritaikyti maitinimui. Prieš 18 metų čia darbuotis pradėjo ir Tadas bei Gitana Survilos. Dar po keleto metų jie perėmė šį verslą iš Tado tėvų į savo rankas ir sukūrė „Nendrinę pastogę“ tokią, kokia ji yra ir šiandien. Kasmet tobulindami, gražindami erdves, tarp Palangos ir Šventosios esančią vietą jie pavertė traukos centru, į kurį plūsta svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos paplūdimio. Tiesa, plečiantis šeimai, apgyvendinimo paslaugų nebeliko, tačiau restoranas pritraukia gausybę lankytojų, neabejingų gardžiam maistui ir nuostabiai aplinkai. „Darbas „Nendrinėje“ pastogėje“ – tai nuolatinis kūrybinis procesas, nuolatinis tobulėjimas. Kiekvieną vasarą laukia nauji iššūkiai ir planai – tai tikrai gera erdvė augti“, – sako G. Survilienė.
Miško ramybės ir puikaus maisto oazė
Sezonas „Nendrinėje pastogėje“ prasideda antrą birželio savaitgalį ir baigiasi rugsėjo viduryje. Tačiau jau nuo pat balandžio vyksta paruošiamieji darbai, kad svečiams būtų užtikrintas patogumas, malonus ir greitas aptarnavimas, graži aplinka, gardus maistas.
„Nendrinė pastogė“ išsidėsčiusi didelėje teritorijoje, iš trijų pusių supamoje pušyno. Išpuoselėta aplinka primena japoniškus sodelius, o įspūdingi dekoratyviniai augalai ir iš tvenkinio per akmenis kliokiantis krioklys bei stilingas medinis tiltelis per tvenkinį leidžia pasijusti taip, lyg būtumėte visai ne Lietuvoje, o kur nors toli. Vaikams čia įrengta žaidimų aikštelė, be to, žolėmis apaugusiu pastato stogu mėgsta liuoksėti triušiai… Kai lauke labai karšta, mažieji mėgsta turkštis kieme įtaisytame baseine.
Erdvių „Nendrinėje pastogėje“ išties labai daug: nuo vidaus zonos, kurioje telpa 50–60 svečių vienu metu, iki įvairių erdvių, terasų, įrengtų lauke. Iš viso „Nendrinė pastogė“ gali priimti net apie 350 svečių vienu metu. Smagu, kad dėl ištraukiamų stogų lauke galima saugiai leisti laiką, lepintis puikiu maistu net ir esant lietingam orui. Todėl romantiškai į stogą barbenantis vasaros lietus ir sklindantys malonūs ruošiamo maisto kvapai nuteiks jaukiai ir daug žadančiai. Vakarais ypatingą nuotaiką kuria gyva muzika: daugelį metų svečiai mėgaujasi saksofono muzikos vakarais, o penktadieniais ir šeštadieniais – džiazo grupės pasirodymais. Pasak p. Gitanos, tai tikra miško oazė, išsiskirianti jaukia, ramia aplinka, geru maistu bei maloniu aptarnavimu.
Keturių virtuvių dermė po nendriniu stogu
Jei jau užsiminėme apie maistą… Pasak G. Survilienės, „Nendrinei pastogei“ būdingas sezoniškumas, natūralumas, paprastumas. Restorane vyrauja net keturios virtuvės: pirma – europietiška, taip pat galite mėgautis lietuviškais žuvies, be kurių mažai kas įsivaizduoja pajūrį, taip pat mėsos (vištienos, antienos) patiekalais, didkepsniais. Antra – tai, žinoma, grilio patiekalai. Šiam sektoriui vadovauja šefas armėnas, tikras grilio asas, stebinantis ant atviros ugnies ruošiamais mėsos patiekalais, autentiška charčio sriuba. Trečia – krosnyje, ant atviros ugnies, pagal senąsias italų tradicijas kepamos picos. Na, ir ketvirta – Azijos virtuvė, kuriai čia vadovauja šefas kinas, jau ne vienus metus vasaromis atvykstantis į „Nendrinę pastogę“ tam, kad atvirame ore, svečių akyse, pademonstruotų savo profesionalų virtuvės meną. „Džiaugiamės, kad daugelį metų kiekvieną vasarą pas mus į tas pačias darbo vietas sugrįžta vis tie patys žmonės, nes būtent jie ir kuria šios vietos branduolį bei autentiškumą“, – sako p. Gitana.
Kas naujo?
Pasak pašnekovės, čia atvykstantys nuolatiniai svečiai kaskart teiraujasi: „Kas naujo?“ Iš tiesų kasmet stengiamasi atnaujinti kiemą, lauko erdves, interjerą, tačiau, kalbant apie virtuvę, tų naujienų gal nėra tiek daug vien todėl, kad žmonės būna taip išsiilgę kokių nors konkrečių patiekalų, jog jų išimti iš valgiaraščio tiesiog negalima. Svečiams jie asocijuojasi su šia vieta, su atostogomis. Įdomu, kad kas sezoną lankytojai įsimyli vis kokį nors kitą patiekalą. Štai vienu metu visi čia skubėdavo skanauti jaučio žandų, vėliau – ypatingųjų bulvinių blynų ir t. t. Jau 18 metų ant pievoje esančioje laužavietėje sukurtos ugnies, didžiuliame ketaus puode, verdama legendinė kopūstienė, be kurios neįsivaizduojama „Nendrinė pastogė“. Kadangi restorane vyrauja net keturios virtuvės, visko išragauti tiesiog neįmanoma, todėl valgiaraštyje visi randa vis ką nors nauja, dar neragauta, tad jis nepabosta: skanaujami tiek išsiilgti patiekalai, keliantys nostalgiją, atsiminimus, tiek nauji, dar neišbandyti.
„Manau, kad ši vieta turi savo istoriją, esame sukūrę jos skonį ir kvapą. Taip yra todėl, kad čia dirbantys žmonės nesikeičia, jie darbuojasi ilgus metus ir atiduoda šiai vietai visą savo širdį ir gebėjimus. O pokyčiai, kurie vyksta natūraliai, atsiranda dėl to, kad keičiamės mes patys. Mokomės, ieškome, bandome, tobulėjame. Turbūt blogiausia, kas galėtų nutikti, – sustoti vietoje. Todėl stengiamės pasiūlyti svečiui naujų patirčių, atradimų, bet mums svarbu, kad tai būtų inovatyvu, pažangu ir, svarbiausia, skanu. Galvodami apie naujienas, mėginame pažvelgti iš lankytojo perspektyvos. Visuomet svarbiausia išlieka pagarba jam“, – pasakoja p. Gitana Survilienė.
Svarbiausia – pagarba svečiui
Ir iš tiesų, pašnekovės teigimu, daugelį svečių „Nendrinės pastogės“ šeimininkai pažįsta iš veidų, tų „savo“ žmonių pasigenda šiems neatvykus. Tad nenuostabu, kad ir po nendriniais stogais apsilankę žmonės jaučiasi laukiami, mylimi, jaučia tą nuoširdų rūpestį ir dėmesį. „Mums svarbu savo svečių nepasodinti bet kaip, nepadėti jiems bet kokios taurės, nepatiekti bet kokio patiekalo. Priimame juos lyg brangiausius asmenis savo namuose“, – prisipažįsta G. Survilienė. Todėl ir lankytojai čia užsuka ne tik skaniai pavalgyti, praleisti laiko gražioje aplinkoje, papramogauti, bet ir buriasi per Mindaugo karūnavimo dieną, per Žolinę. Mini šeimos šventes, gimtadienius, ypač populiaru švęsti krikštynas. Nedidelėms, jaukioms, šeimos ir artimiausių žmonių rate sutinkamos šventėms ši vieta tinka tiesiog tobulai. „Šventes pas mus sutinka paties įvairiausio amžiaus žmonės – nuo trejų iki šimto metų, – pasakoja G. Survilienė, ir čia pat priduria: – Esame rengę ir 100-o metų jubiliejaus minėjimą.“
Kada gi vėl čia sugrįšime?
„Priimant svečius, mums svarbu, kad jie prisimintų ir vandens čiurlenimą, ir paukščių čiulbėjimą, ir patiekalų skonį, ir aptarnaujantį personalą – visą visumą. O didžiausia mūsų svajonė – kad svečiai, vos išvykę, imtų galvoti, kada vėl čia sugrįš. Juk kurdami verslą mes galvojame apie žmogų ir viską darome kaip sau. Taip, kaip gyvenam, kaip suprantame vertybes, kaip norim, kad ir su mumis elgtųsi. Kuriame tokiems žmonėms, kokie esame patys, todėl, kiek augame mes, tiek auga ir mūsų žmogus“, – užbaigia p. Gitana. O jūs ar jau užsidegėte dar viena svajone šiai vasarai?.
Daugiau informacijos rasite „Nendrinės pastogės“ internetinėje svetainėje bei Facebook paskyroje.
