Argentinos vynas Lietuvos padangėje jau seniai nebe naujiena. Tačiau jis tarsi tango melodija, užkariaujanti hiphopo kartos muzikos klausytoją, vis dar atranda naujų sekėjų. Lietuvos rinkoje kasmet parduodama vis daugiau tango šalies vyno. Prieš dešimtmetį vargiai į populiariausio vyno dešimtuką taikęs Argentinos vynas dabar braunasi į populiariausiųjų penketą ir nusileidžia tik „didžiojo ketverto“ – Prancūzijos, Ispanijos, Italijos bei Čilės – vynui.

Argentinos vyno ekonomiką galima lyginti su tango istorija. Buenos Airių priemiesčių prasčiokų šokis greitai įgavo rafinuotumo, tapo paklausus ir užkariavo aukštuomenės salonus. Tango šalies vynas daug kuo panašus. Prieš pusšimtį metų jis gertas stiklinėmis tik tos šalies darbininkų, o net inteligentijai būdavo įsiūlomas „burgundiškuoju“ pavadintas vietinis gėrimas. Dabar gi tai geriausių restoranų vyno kortų, pasaulinių vyno konkursų pažiba. Sveiki atvykę į Argentinos vyno pasaulį!

Argentinos vyno dabartis

Penktoji pagal vyno gamybos apimtis šalis pasaulyje sustiprino savo pozicijas net ekonominio sunkmečio metais. Tai nenuostabu, nes ilgas recesijas, valiutos devalvacijas ar net nacionalinius bankrotus patyrusioje Argentinoje vyndariai įpratę dirbti sunkmečio sąlygomis.

Nacionalinės nesėkmės ekonomikoje per paskutinius dešimtmečius sukūrė paradoksaliai patrauklias galimybes užsienio investuotojams, tad dabar iš 25 didžiausių Argentinos vyno eksportuotojų net 18 yra užsienio kapitalo arba bendros įmonės! Steigdami savo įmones užsienio investuotojai atsinešė kartais net pinigais neišmatuojamą patirtį, technologijų išmanymą ir finansus, tad Argentinos vyno kokybė kyla vis aukštyn ir aukštyn! Kitaip ir būti negali, nes savo bendrovėse argentinietišką vyną gamino tokie pasauliniai grandai kaip „Château Cheval Blanc“ – Terrazas de los Andes, „Château Lafite“ – Caro, „Michel Rolland“ – Clos de los Siete, „Paul Hobbs“ – Viña Cobos, o be jų yra ir ne mažiau svarbių vardų.

Prieš dešimtmetį vargiai į populiariausio vyno dešimtuką taikęs Argentinos vynas dabar braunasi į populiariausiųjų penketą.

Didieji pinigai atnešė ne vien absoliučią naudą, nes prasidėjęs efektyvumo vaikymasis baigėsi dalies senų vynuogynų persodinimu, padaugėjo dideliais kiekiais daromo vyno, galinčio priminti bet kurioje kitoje šalyje pagamintą produktą. Tačiau Argentinoje, palyginti su kaimynine Čile, išliko žymiai daugiau rankų darbo, taip gaminamas vynas tik todėl, kad tokį lengviau parduoti, o kainos ir kokybės santykis yra tikrai geresnis!

Be istorijos nebūtų dabarties

Apie Argentinos vyndarystės istoriją galima būtų net nešnekėti, bet… ji kaip skulptorius suformavo dabartį. Vyno gamyba Argentinoje prasidėjo beveik iš karto po šalies kolonizavimo, nes XVI a. per Atlantą gabenamas ir taip prastas vynas dar labiau subjurdavo. Criolla Grande vynmedžių vynas buvo spaudžiamas iš po šalį pasklidusių mažų vynuogynų derliaus, kitų vynmedžių nebuvo, o tamsios baltos spalvos ar net varinio rausvumo vynas buvo trumpaamžis. Tik XIX a. pabaigoje į tuomet tikrai turtingą šalį laimės ieškoti plūdę migrantai atsigabeno tai, ką augindavo savo šalyse. Ispanai atsivežė Tempranillo, prancūzai – Malbec bei Sauvignon Vert, o tikriausiai gausiausiai plūdę italai – Bonarda, Sangiovese, Barbera ir Trebbiano. Iš šių vynmedžių ir dabar ne visada pavyksta pagaminti gerą vyną, o XIX a. tai tikrai nerūpėjo, nes argentiniečiams vynas buvęs ne prabangos, o kasdienio vartojimo prekė! Prieš šimtmetį gyvenusio argentiniečio vyno vartojimas dabartiniu metu tikriausiai paskatintų kreiptis į priklausomybės ligų specialistą…

Tūlam lietuviui Argentina yra tiesiog vyno šalis, kurioje visi vynuogynai vienodi. Tačiau tai prilygsta posakiui, kad Prancūzijoje visi vynuogynai tokie patys…

Mendosos (Mendoza) provincija, kurioje šiuo metu pagaminama trys ketvirtadaliai viso šalies vyno, ne iš karto tapo vyndarystės sostine. Huarpes indėnų gentys Mendosą pavertė oaze, drėkinama labai paprastai. Kalnų šlaituose įrengtuose tvenkiniuose kaupiamas ledynų tirpsmo vanduo. Kanalais jis išvedžiojamas po daržus ar vynuogynus, tad plotą galima užtvindyti tinkamu dažnumu. Atšiaurus klimatas ir toks laistymo būdas iki šiol leidžia kai kuriuose vynuogynuose išvengti vynuoginių filokserų…

Argentinos terroir

Tūlam lietuviui Argentina yra tiesiog vyno šalis, kurioje visi vynuogynai vienodi. Tačiau tai prilygsta posakiui, kad Prancūzijoje visi vynuogynai tokie patys…

Nors mūsų šalyje beveik visas Argentinos vynas tiekiamas iš Mendosos vynuogynų, tik laiko klausimas, kada vartotojai pažins regionų skirtumus.

Mendosa

Tai svarbiausias Argentinos vyno regionas, kuriame gaminama apie 80 proc. viso šalies vyno. Mendosos plotas siekia net apie 190 000 hektarų, tad skirtinguose rajonuose vyno charakteris labai nevienodas.

Luchan de Kujo (Luján de Cuyo) vynuogynus suformavo ledynų tirpsmo vandens atnešti akmenys ir žvyras. Jų aukštis – 600–1000 metrų virš jūros lygio, tad čia pavyksta ne tik Malbec, Cabernet Sauvignon, Syrah, bet ir Sauvignon Blanc. Luchan de Kujo raudonasis vynas yra gana sunkus, jame gausu taninų. Net trys aukščiausio DOC rango rajonai: Vistalbos, Agrelo ir Perdrielio yra Luchan de Kujo teritorijoje. Čia gausu šimtamečių Malbec vynuogynų, o pačios garsiausios vyninės yra „Achaval-Ferrer“, „Norton“ ir „Catena Zapata“.

Uco Valley – ganėtinai neseniai atrasta vynuogynų teritorija. Čia akmeningoje dirvoje vynmedžiai auginami 900–1500 metrų aukštyje. Baltasis, o ypač raudonasis vynas yra skaisčios spalvos, turi daugiau rūgšties ir taninų, gali ilgiau būti laikomas rūsyje. Malbec ir Cabernet raudonajam kompaniją palaiko Chardonnay, Semillon bei Viognier baltasis vynas. Garsiausi Uco gamintojai yra „O. Fournier“, „Clos de los Siete“, „Salentein“ ir „Masi Tupungato“.

Itin akmeninga Maipu (Maipú) vynuogynų dirva driekiasi 750 metrų aukštyje. Beveik tik raudonojo Malbec ir Cabernet tvirtove vadintinoje teritorijoje gimsta itin tvirtas, kiek šiurkštoko skonio vynas.

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Pietų Mendosa – 750 metrų aukštyje besidriekiančių vynuogynų teritorija, kurioje yra ir pirmasis Argentinos DOC rango vynuogynas San Rafael. Lengvesnė dirva ir klintys lemia išskirtinį rezultatą, bet dažna kruša turi įtakos derliaus kokybės variacijoms. Garsiausias gamintojas – „Bianchi“.

Šiaurės Mendosa – žemiau nei 700 metrų aukštyje esančių vynuogynų teritorija. Joje paprastai auginamas derlius skirtas pigaus vyno gamybai, vietinei rinkai.

Visų apie Mendosą išvardytų faktų galite neprisiminti, pakaks pagrindinės taisyklės – aukščiau virš jūros lygio esantys vynuogynai beveik visada duoda geresnį derlių. Atkreipkite dėmesį į kilometro aukštyje ar net aukščiau derlių savo vynui auginančius gamintojus!

San Chuanas (San Juan)

Tris kartus mažesnio už Mendosos ploto regionas yra antrasis pagal gamybos apimtis šalyje. Klimatas karštesnis, dirvos sunkesnės nei Mendosoje, tad regiono specifika – raudonasis vynas. Net 49 000 hektarų plote geriausiai pavyksta Bonarda vynas, bet jis lieka šalies viduje. San Chuano Cabernet Sauvignon, ypač Syrah, pasaulyje turi pasekėjų. Garsiausi San Chuano regiono gamintojai yra „Finca Las Moras“, „Callia“ ir „Graffigna“.

La Riocha (La Rioja)

Šis mažiau nei 2000 hektarų vynuogynų turintis regionas yra dar arčiau pusiaujo, bet iki 1300 metrų aukštyje esančiuose vynuogynuose pavyksta ne tik Bonarda raudonasis, bet ir Torrontes baltasis. Dabar auginami ir tarptautinėje rinkoje populiaresni vynmedžiai. Garsiausias vietos gamintojas – „San Huberto“.

La Salta

Tik 2500 hektarų ploto regionas garsėja visame pasaulyje dėl beveik 3 kilometrų aukštyje tarpstančių vynuogynų. Juose geriausiai pavyksta Torrontes vynas, ypač Cafayate ir Colome slėniuose. Dabar La Saltos vynuogynuose auginamas ir puikus Malbec, Cabernet ir Tannat derlius. Šio regiono dirvos smėlėtos, vynuogynai laistomi upių bei gręžinių vandeniu.

Katamarka (Catamarca)

Šito regiono vynuogynuose, siekiančiuose 5500 hektarų, dar neseniai gaminta tik itin paprasta žaliava, tačiau bandoma eksportuoti Cabernet ir Malbec bei Syrah vyną.

Rio Negras (Rio Negro)

Didelėje provincijoje yra viso labo 3500 hektarų vynuogynų, tačiau jų potencialas daryti baltąjį Gewurztraminer, Riesling, Sauvignon Blanc ir Chardonnay vyną yra itin patrauklus karšto klimato šalyje. Raudonasis Pinot Noir bei Merlot vynas dėl vėsaus klimato labiau primena Senojo Pasaulio vyną, tad šiame sąlyginai naujame ir mažai žinomame regione įsikūrė dvi galbūt brangiausią šalies vyną gaminančios vyninės: „Chacra“ ir „Noemia“.

Neukenas (Neuquen)

Andų prieškalnėse, nedideliame aukštyje, įkurtas vienintelis naujas regionas XXI a. Vos 1500 hektarų plote telpantys viso regiono vynuogynai tinka baltajam vynui, bet garsėja Pinot Noir, Merlot ir Malbec vyno kokybe. Neukeno regione, kaip ir Rio Negro vynuogynuose, dėl dažnų sausų vėjų ir retų kritulių lengva atsisakyti chemikalų ir gaminti ekologišką vyną. Garsiausias šio regiono gamintojas – „Fin del Mundo“.

Argentinos vizitinės kortelės

Net pusė Argentinos vynuogynų apsodinti 25 metų ar net senesniais vynmedžiais. Tai leidžia gaminti sodriausio charakterio vyną. Galima sakyti, kad daugumą sudaro nemaišyto derliaus vynas, kelių rūšių ar net neįvardytos sudėties gėrimas dominuoja mažiausių kainų arba tikrai elitinio vyno segmente!

Malbec raudonasis vynas

Šie Bordo krašto vynmedžiai savo gimtinėje neprigijo dėl derliaus jautrumo drėgnam orui. Kadangi Argentinoje drėgmės gerokai mažiau, nuo 1860 m. šalyje gaminamas Malbec ilgą laiką lenkė Prancūzijos giminaičius. Taip buvo ne tik dėl klimato ar Argentinos kalnų sunkių dirvų, bet ir dėl smulkesnių uogų, derančių ryškiausią skonį.

Argentinos Malbec nebūtina brandinti ąžuolo statinėse, vyno spalva tikrai tamsi, o dėl kalnų derliui būdingo rūgštumo jis dažnai turi purpuro atspalvį. Tamsių sodo uogų, prieskonių, gėlių aromato vynas dažniausiai yra sunkus, bet dėl minkštų taninų gali būti ragaujamas ir nelaikytas rūsyje. Išlaikytas 5–8 metus, Malbec pasipildo odos, kailio ir miško paklotės natomis.

Torrontés baltasis vynas

Šiuo vienu vardu vadinamos net trys Argentinoje auginamų giminingų, bet iš tiesų skirtingų vynmedžių veislės. Mendocino bei Sanjuanino atmainos ne tokios vertingos, tad jei vyno aprašyme matote Torrontés Riojano – tai daugiau pagarbos vertas produktas.

Torrontés vynas dažniausiai būna geresnės kokybės, jei jo spalva blyški. Gamintojai nevengia savo gėrimo supilti į bespalvius butelius ir taip palengvinti pirkėjams pasirinkimą. Dėl aromatingumo Torrontés nebrandinamas ąžuolo statinėse, bet dėl gausaus gėlių, citrusinių bei atogrąžų vaisių aromato, lengvo ir silpnai rūgštaus skonio vynui to net nereikia. Norėdami geriausios kokybės rinkitės kuo jaunesnio amžiaus vyną, rekomenduojamas Kolomės (Colome) ir Kafajatės (Cafayate) terroir, esančio La Saltos regione, bei Uco Valley vynuogynų vynas iš Mendosos.

Bonarda raudonasis vynas

Ilgai šiems vynmedžiams priskirta įvairiausia kilmė, tačiau paskutiniai DNR tyrimai padėjo tvirtą tašką! Tai Douce Noire, arba Charbonneau, vynmedžiai, kaip sėkmingi emigrantai įsitvirtinę Argentinoje. Dauguma Bonarda vyno, jei tai statinėse nebrandintas nebrangus produktas, yra šviesios spalvos, neryškaus kvapo, lengvo kiek rūgštoko skonio. Tai nepretenzingas palydovas prie picos ar makaronų patiekalų. Bet „Zuccardi“, „Nieto Senetiner“ bei keletas kitų gamintojų iš senų vynmedžių derliaus spaudžia itin solidų ir visapusiškai ryškaus charakterio vyną.

Be abejo, Argentinos vynuogynuose daug „internacionalinių“ vynmedžių, be kurių neišsiverčiama jokioje šalyje. Viso kainų spektro Cabernet Sauvignon pavyksta puikiai ir jis nėra toks įkyriai tiesmukiškas, kaip kartais nutinka Čilėje.

Kitas Cabernet – Franc, tik įžengia į Argentinos vynuogynus, bet jau sulaukė itin gausių aplodismentų. Šiltas šalies oras, kaip ir Malbec atveju, leidžia kitaip atsiskleisti čia darytam vynui. Kol kas vynuogynai per maži, kad leistų gausiai gaminti Cabernet Franc rūšinį vyną, bet „mišinių žvaigžde“ esančiai žaliavai vis dažniau bus leidžiama parodyti, ką gali, atliekant solo partiją.

Pinot Noir vynmedžiai, regis, neturėtų sėkmingai augti karščiu alsuojančioje Argentinoje, tačiau jiems žadama ypatinga ateitis, šįkart vėsiuose Patagonijos Rio Negro ir Neuquén vynuogynuose.

Tendencija, keičianti Argentinos vyną

Panaikinus apribojimą, leidžiantį vynmedžius auginti tik karšto klimato vynuogynuose, ilgokai užtruko, kol atsirado drąsių investuotojų, pasiryžusių sodinti vynmedžius ne kaitra alsuojančiuose Anduose. Vėsusis Atlantas veikia ne vien vandenyno pakrantėse vešančius vynuogynus, tad daugelyje vietų galima juos lyginti su Naujosios Zelandijos terroir. Gewürztraminer, Riesling, Pinot Noir ir Tannat vynas yra visiškai kitoks… ir atveria ne tik kitokią Argentinos vyno stiliaus pusę, bet sukuria galimybę smarkiai padidinti vyno gamybą!

Ar tai neprimena tango, kurio melodija, nutrūkusi netikėtoje vietoje, vėl suskamba tikrai naujai?

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

©Žurnalas „Geras Skonis“

Nuotraukos Jolantos Smičienės

Petras Nėris
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Petras Nėris

gėrimų ekspertas