• Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Esu įsimylėjusi Paryžių. Vaikščioti siauromis Monmartro gatvelėmis, pilnomis nuojautų. Skanauti prancūzišką karamelinį desertą, atsargiai sulaužant saldžiąją plutelę. Gerti rytinę kavą kepyklėlėje, atsiriekiant dar šiltos bandelės. Mėgautis menininkų potėpiais ir skoniais – muziejuose ir kavinukėse sugulę jų šnabždesiai ir aistros. Tad šį kartą – apie impresionisto Claude’o Monet nostalgiškuosius sodus ir gurmaniškus potyrius.

Nesuskaičiuojamas svajoklių valandas kartu su vyru praleidę prie įspūdingųjų Claude’o Monet paveikslų Musée de l’Orangerie (Jardin Tuileries, Paryžius) ir Musée Marmottan Monet (Louis Boilly g. 2, Paryžius), sėdame į traukinį ir keliaujame į Živerni (Giverny) kaimelį, kuriame dailininkas su šeima pragyveno keturiasdešimt trejus metus, nuo 1883 iki 1926 m. Čia netikėtai išvystu jo sukurtus nuostabius žydinčius sodus, kurių motyvai atsikartoja paveiksluose. Garsiosios vandens lelijos, aguonų pieva, japoniškasis tiltelis… Tūkstančiai gėlių ir prieskoninių žolelių savo kvapais ir išsiliejusiomis spalvomis iki šiol kuria akvarelės stebuklą.

Klajonės po rožinį namą

Bohemiškuose žalumynų paunksniuose rymo ilgas rožinis namas žaliomis langinėmis. Mėlynai baltoje menininko virtuvėje ilsisi vario indų kolekcija. Iš čia atlapotos durys į geltoną valgomąjį, skirtą mažiausiai dešimčiai žmonių (juk dailininko šeima didelė – žmona ir aštuonetas vaikų). Ant sienų įsitaisiusios subtilios japonų graviūros. Jų kolekcija tęsiasi ir mėlynojoje svetainėje. Čia, į savo privačias valdas, garsusis impresionistas kviesdavosi draugus iš Londono, Paryžiaus ir Niujorko – padiskutuoti ir pasimėgauti prancūzų Normandijos virtuvės gardėsiais. „Maloniai prašom užsukti į Živerni, mano namus. Priešpiečiai bus patiekti sode. Prancūziški sūriai, rūkyti kumpiai, traški duona, saldus normandiškasis sviestas, ledo šaltumo putojantis obuolių sidras. Ar aš kažką pamiršau?“ Arba: „Prancūziškos brijošės (brioche) su sviestu ir džemu, kava. Vėliau svogūnų sriuba, pilna šveicariško sūrio geltonio, Jorkšyro pudingas su kepintom svogūnų ringėm ir morkomis. Šokolado pyragas, gardintas saldžia grietinėle. Tai tik viena mano viryklės diena“, – rašė Claude’as Monet.

Apie garsiojo dailininko gurmaniškus potyrius išleista keletas knygų. Pavyzdžiui, jo maisto užrašai su 60-ies receptų kolekcija išguldyti „The Monet Cookbook: Recipes from Giverny“ (liet. „Monet valgio gaminimo knyga: receptai iš Živerni“, sudaryta Florence Gentner, 2016 m.), „Monet’s Palate Cookbook: The Artist & His Kitchen Garden At Giverny“ (liet. „Monet skonių valgio gaminimo knyga: menininkas ir jo virtuvės sodai Živerni“, autoriai Aileen Bordman ir Derekas Fellas, pratarmę parašė aktorė Meryl Streep, 2015).

Vartydama knygų puslapius sužinau, jog C. Monet buvo susikūręs kasdienę rutiną. Keldavosi penktą valandą ryto. Per pusryčius dažniausiai valgydavo sūrių, omleto, gardinto prieskoninėmis žolelėmis, dešrelių ar šaltos mėsos, išgerdavo puodelį arbatos su bandele ir marmeladu. Taip pasistiprinęs būdavo pasirengęs tapyti. Jo žmona Alice paruošdavo valgiaraštį visai savaitei ir visada prikviesdavo svečių sekmadienio priešpiečiams. Tad prie geltonojo valgomojo stalo nenutildavo aistringos kalbos apie maistą. Taip pat knygose aprašomos žolelės ir daržovės, augintos C. Monet „virtuviniame sode“. Mėgstamiausios: cukinijos, vyšniniai pomidorai, ridikėliai, perlamutriniai svogūnai, briuseliniai kopūstai, šparagai, rozmarinai ir mėtos. Vieni receptai susiję su Normandijos virtuve, kaip antai garsusis obuolių tartas, kiti parsivežti iš kelionių, pavyzdžiui, Jorkšyro pudingas atkeliavo iš „Savoy“ viešbučio Londone.

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Šeimynai stalas buvo dengiamas mėlyno porceliano indais, o susirinkus svečiams traukiamas baltojo porceliano servizas, papuoštas geltonomis ir mėlynomis juostelėmis. Ir, žinoma, visada, vazose žydėjo impresionistinės gėlių puokštės.

Vasaros popietėmis stalas su kėdėmis persikeldavo į sodą šalia vešlių citrinmedžių, kur visa šeima mėgdavo gurkšnoti arbatą ar naminį limonadą. Susirinkus svečiams, šeimos virėja Marguerite patiekdavo sūrio šiaudelių, morenginių pyragaičių, purių citrininių sausainukų ir kitų jos iškeptų tešlainių.

Kartu su geriausiais pasaulio šefais

Pasklaidžiusi knygų puslapius, atrandu ir dokumentinį filmą „Monet’s Palate – A Gastronomic View from the Gardens of Giverny“ (liet. „Monet skoniai – gastronominis žvilgsnis iš Živerni sodų“), sukurtą ir prodiusuotą Aileen Bordman, kuri jau daugiau nei 35 metus studijuoja dailininko gyvenimą (ji yra ir vienos iš knygų autorė). Tai kulinarinė kelionė po Claude’o Monet mylėtą Normandiją drauge su garsiausiais pasaulio šefais. Nenuostabu, jog C. Monet buvo aistringas gastronomas. „Įsivaizdavau, jog jis įsimylėjęs visus gundančius menus, – filmo internetiniame puslapyje rašo Aileen Bordman. – Kaskart žiūrėdama šį filmą tarsi persikeliu į Živerni sodus, tiesiog užuodžiu jų sodrų ir kvapnų žydėjimą. Jaučiuosi, lyg būčiau pakviesta priešpiečiauti švelniame ore: skanauti prancūziškų vyšnių ir abrikosų, persikų ir nektarinų, galbūt melionų, kriaušių ar slyvų šerbeto.“

Kuo garsi Normandija? Savo boudin kraujine dešra iš Mortanės (Mortagne), aukso spalvos sviestu iš Izinji (Isigny), obuolių sidru iš Ruano ir grietinės tirštumo kamambero sūriu iš Livaro (Livarot) ir Pon l’Eveko (Point- L’éveque). Be to, tradicinis jų gėrimas, pavadintas Le Trou Normand (Normandų duobė), – tai taurelė Calvados brendžio, distiliuoto iš obuolių sidro, geriama po sočių pietų.

Dailininko pietūs dažnai baigdavosi bananų ledais. Tai mažytis popietinis džiaugsmas su egzotiniais atogrąžų vaisiaus ir saldžios tirštos Normandijos grietinės crème fraîche deriniais.

Filmo komandą konsultavo ir C. Monet mėgstamus patiekalus padėjo paruošti tokie pasaulio šefai kaip Danielis Boulud – prancūzų kilmės virtuvės žvaigždė, kurios resrestoranai išsibarstę nuo Niujorko iki Singapūro; Roger Vergé (1930–2015), vienas iš garsiausių prancūziškosios nouvelle cuisine pradininkų; Anne Willan, daugybės knygų autorė ir valgių gaminimo mokyklos La Varenne įkūrėja; Antonas Edelmannas, įvertintas daugybe apdovanojimų ir per dvidešimt metų vadovavęs „Savoy“ viešbučio restoranui, bei kt.

…ir „Michelin“ žvaigždutės

Pasivaikščiojus po impresionistinius Claude’o Monet sodus, taip ir norisi prisėsti šalia esančio restorano terasoje, panirusioje tarp saulės spindulių ir šešėlių žaismo. „Les Nymphéas“ (liet. „Baltosios vandens lelijos“) siūlo išbandyti specialių patiekalų iš dailininko laikmečio. Pavyzdžiui, antienos, apipiltos Pommeau (Normandijos obuolių likeriu) ir pakaitintos karštose liepsnose. Arba išbandyti Monet valgių rinkinį, kurio patiekalai atrinkti iš knygos „La Cuisine selon Monet“ (liet. „Valgių gaminimas pagal Monet“, autorė Claire Joyes).

Kad valgome pirmiausia akimis, nepamiršta ir kitame restorane „Le Jardin des Plumes“ (liet. „Lengvi kaip plunksna sodai“), įvertintame „Michelin“ žvaigžde. Iki jo – vos dešimt minučių kelio. Daugybę apdovanojimų pelnęs šefas ir šios vietos savininkas Ericas Guerinas kuria patiekalus, įkvėptas peizažų ir supančių daiktų alchemijos. Jo valgiaraščiai – menu impressionniste, menu à la plume ir la carte – spalvingi, kupini skonių ir tekstūrų žaismo.

©Žurnalas „Geras Skonis“

  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr
Jolanta Vitkutė
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Jolanta Vitkutė

 

Žurnalistė, besidominti gastronomijos, kelionių temomis. Su žurnalu “Geras skonis” bendradarbiauja daugiau nei dešimtmetį. Šiuo metu gyvena Meksikoje.