Rudeniški orai ne tik keičia mūsų gyvenimo būdą, bet ir diktuoja permainas gamtoje. Nors daugeliui apniukęs dangus ir dažnesni lietūs kelia slogias emocijas, šis metų laikas ypač turtingas daržovių, vaisių ir uogų. Ankstesniame straipsnyje buvo aptartos sezoninės lietuviškos daržovės bei jų naudos mūsų sveikatai, o šįkart trumpai apžvelgsime kai kurias rudens uogas, nesunkiai randamas Lietuvos miškuose ar ūkiuose.

Šaltalankių uogos

Šaltalankis – Europoje ir Azijoje aptinkamas augalas, kurio žiedai, sėklos bei vaisiai jau nuo seno naudoti kaip medicina įvairiems negalavimams gydyti. Šaltalankis minimas šimtmečių senumo medicininiuose Kinijos rankraščiuose, o Tibete yra vadinamas „šventuoju vaisiumi“. Nors ne visos menamos šaltalankių naudos yra moksliškai patvirtintos, šios uogos yra puikus omega 3, 6, 7 ir 9 šaltinis. Įdomu tai, jog omega 7 riebalų rūgštys buvo atrastos tik prieš 15 metų, todėl yra daug mažiau žinomos plačiajai visuomenei. Mokslininkai nustatė, kad šios riebiosios rūgštys mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, o taip pat skatina akių, odos, kvėpavimo takų bei žarnyno gleivinės regeneraciją.  Šaltalankiai taip pat yra galingų antioksidantų šaltinis, kurie stiprina imuninę sistemą ir saugo kūno ląsteles nuo oksidacinio streso.

Tiesa, tas, kam teko ragauti šviežiai nuskintų šaltalankio uogų, greičiausiai paliudys, kad šios – ne pačios gardžiausios. Laimei, iš jų gaminami padažai, sultys ir tyrės arbatai. Šaltalankiai gali tapti rudeniško pyrago, torto ar kito deserto išskirtiniu komponentu. Šaltalankiai praturtins racioną ne tik savo sveikatinančiomis savybėmis, bet ir papuoš stalą gyvybinga oranžine spalva.

Spanguolės

Šias rūgščias uogas galima išvysti ir ant lietuviško kūčių stalo, ir prie Padėkos dienos kalakuto amerikiečių namuose. Spanguolė yra žinoma ne tik kaip ingredientas tradicinėse šiauriečių virtuvėse, bet ir itin aukštos maistinės vertės uoga. Spanguolėse gausu antioksidantų, kurie stiprina imuninę sistemą, saugo organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio, lėtina senėjimo procesus, slopina uždegimą bei stiprina širdies ląsteles. Spanguolėse taip yra proantocianidinų – polifenolių, padedančių gydyti šlapimo takų infekcijas. Visgi geriausia strategija – profilaktika, todėl spanguoles vertėtų vartoti siekiant palaikyti, o ne atstatyti gerą sveikatą.

Spanguolių panaudojimas virtuvėje nekelia daug klausimų: iš šių uogų galima spausti sultis, virti kisielių, uogienę, gaminti padažą bei desertus. Tiesa, daugiausiai naudos gausime iš termiškai neapdorotų uogų. Prieskoniais pagardintas spanguolių padažas puikiai derės prie paukštienos patiekalų, o saldiems kepiniams spanguolės suteiks rūgštumo. Nemėgstantiems razinų džiovintos spanguolės su riešutais gali tapti greitu užkandžiu. Svarbu paminėti, kad džiovintose spanguolėse kur kas daugiau cukrų nei šviežiose, todėl jų patariama vartoti saikingai – iki ¼ puodelio per dieną.

Mėlynosios vynuogės

Vynuoges dažnas mūsų skiria prie vaisių kategorijos, vis tik botanikai jas laiko uogomis. Nors esame pratę ištisus metus skanauti prekybos centre įsigytų žaliųjų bei raudonųjų vynuogių, Lietuvoje galima aptikti mažesnių ir rūgštesnių mėlynųjų vynuogių, kurių derlius imamas rugsėjo ir spalio mėnesiais. Manoma, kad vynuogėse esantys antioksidantai prisideda prie Alzheimerio bei vėžinių susirgimų prevencijos. Vynuogėse esantis kalis yra reikšmingas mineralas siekiant palaikyti gerą širdies bei kraujagyslių sveikatą bei normalų kraujo spaudimą. Ypač daug naudingų cheminių junginių randama vynuogių kauliukuose bei odelėse, todėl geriausia jas vartoti cielas. Turint omenyje, kad šviežių vynuogių skonis daugeliui yra priimtinas, tai neatrodo kaip didelis iššūkis. Vynuogėmis galima gardinti pusryčių košę, jogurtą, varškę ar net salotas. Tiems, kuriems mėlynosios vynuogės sukelia nemalonių pojūčių burnoje, vartoti šias uogas bus lengviau trintame kokteilyje – skonį sušvelninti padės mėgstamas pienas ir bananas.

***

Apačioje pateikiame šaltalankių tyrės receptą, kuris padės sušilti vėstančiais rudens vakarais.

Šaltalankių tyrė arbatai

Ingredientai

200g perrinktų ir nuplautų šaltalankių uogų

200g medaus

1 nedidelė imbiero šaknis

1 v.š. tarkuotos apelsino žievelės

1 a.š. cinamono

Paruošimas

  1. Uogas sutrinkite, tada nukoškite sėklas.
  2. Sumaišykite gautą masę su medumi, tarkuotu imbieru, apelsino žievele bei cinamonu.
  3. Paskirstykite tyrę į sandarius indelius ir laikykite šaldytuve. Vienam arbatos puodeliui naudokite apie 1 v. š. tyrės ir 250 ml šilto (ne verdančio) vandens.
Julija Morozovaitė

Julija Morozovaitė

 

Taip jau susiklostė, kad visos mano veiklos susijusios su maistu: sveika mityba, valgymo psichologija, gastronomija. Manau, kad nėra blogo maisto, tiesiog visi turime skirtingą santykį su juo. Aš stengiuosi mėgautis 🙂