Kiekvienas, kam tenka keliaujant po svečias šalis dažnai apsistoti viešbučiuose, sutiks su tuo, kad dėl perdėm dalykiško erdvių išdėstymo viešbučiai niekados neprilygs tikriesiems, juolab gimtiesiems namams. Jei nepaisytume aptarnavimo lygio ir paslaugų gausos, daugumoje viešbučių numerių (aišku, išskyrus prestižinius apartamentus) rasime beveik tą patį: plačią lovą, darbo stalą, sėdimuosius baldus, mini barą, drabužių spintą, tualetą, sujungtą su vonios kambariu. Maža to, naudodamiesi tinklinių viešbučių paslaugomis, tokią pačią gyvenamąją aplinką aptiksime visuose pasaulio kampuose – nuo Londono iki Sidnėjaus. Tokį šabloniškumą tinklų vadybininkai motyvuoja tuo, kad visuose viešbučiuose klientą turi supti vienoda aplinka, liudijanti tolygią aptarnavimo kokybę. Bet kartu su vienodumu ateina ir monotonija, slopinanti kelionės įspūdžių įvairovę. Aišku, interjerų dizaineriai deda nemažai pastangų, kurdami viešbučių jaukumą, tačiau…

Praeito dešimtmečio pradžioje viešųjų ryšių specialistas iš Vokietijos Clausas Sendlingeris vienas pirmųjų pastebėjo, kad didėja klientų susidomėjimas viešbučiais, siūlančiais nestandartinę gyvenimo būdo koncepciją, paremtą originaliu dizainu. Tai pasakytina ne tik apie poilsiui, bet ir verslo kelionėms skirtus viešbučius. Užuot kūręs dar vieną standartinį tinklą, C. Sendlingeris pradėjo įvairiose šalyse ieškoti viešbučių, teikiančių neįprastus gyvenimo būdo įspūdžius, tarp jų ir interjero apipavidalinimo srityje. Šiuo metu jo vadovaujama bendrovė „Design Hotels“ jungia daugiau nei 170 viešbučių 40-yje šalių, kurių kiekvienas siūlo neįprastus potyrius ir atspindi originalią savo savininkų gyvenimo viziją (kurios „Design Hotels“ nediktuoja, o tik teikia centralizuotas verslo plėtros, apgyvendinimo ir viešųjų ryšių paslaugas). Aišku, „Marriott“, „Hilton“ ir kiti garsūs tinklai taip pat nesėdi rankų sudėję, tačiau būtent dėl sumanios vadybos „Design Hotels“ tapo ryškiausia dizaino propaguotoja viešbučių industrijoje.

Dizaino viešbučiams būdingas iliustratyvios scenografijos naudojimas. Interjerų kūrėjai siekia ne tik sudominti ar pradžiuginti lankytojus, bet ir papasakoti jiems ištisą istoriją – atpalaiduojančią, romantišką ar šiek tiek ironišką.

Peržiūrint nuotraukas bendrovės tinklalapyje į akis krinta viešbučių išskirtinumas, rodos, neturintis jokio bendro vardiklio. Bet palaipsniui aiškėja bendrieji „dizaino ideologijos“ principai. Visų pirma tiek viešbučio išorėje, tiek ir viduje turi būti stiliaus bruožų, atspindinčių aplinką ir perteikiančių vietos atmosferą. Pavyzdžiui, visas viešbučio „25hours Hotel Hafencity“ interjeras vaizdžiai primena, kad pastatas stovi senojo Hamburgo uosto, nūnai pertvarkomo į kultūros renginių zoną, teritorijoje. Jau hole lankytojus pasitinka baldai iš medinių ir plastikinių dėžių, grindys, išmargintos ryškiais perspėjamais užrašais, pertvaros ir sienos, sumontuotos iš jūrinių konteinerių. „Nuleiskite inkarą mūsų viešbutyje ir pasinerkite į Hamburgo laivybos istoriją bei šiuolaikinio miestovaizdžio ritmą“, – ragina viešbučio skrajutė. Kitame tos pačios grupės viešbutyje, esančiame Frankfurte, išradingai panaudota garsios firmos „Levi Strauss“ būstinės kaimynystė – interjeras pripildytas džinsinių spalvų, faktūrų ir amerikiečių masinės kultūros citatų.

Antras dalykas, būdingas dizaino viešbučiams, – iliustratyvios scenografijos naudojimas. Interjerų kūrėjai siekia ne tik sudominti ar pradžiuginti lankytojus, bet ir papasakoti jiems ištisą istoriją – atpalaiduojančią, romantišką ar šiek tiek ironišką. Neretai viešbučiuose atsiranda „teminių“ kambarių, prilygstančių atskiriems nuotykių romano skirsniams. Pavyzdžiui, dar vieno „25 hours“ grupės viešbučio „Goldmann“, įsikūrusio Frankfurto Ostendės (Ostende) rajone, projektas buvo inspiruotas naktinio klubo įvaizdžio. Dizaineriai D. Buhro ir M. Dreheris sukūrė vientisą funky stiliaus interjerą, sklidiną nuolatinio šurmulio ir ironiškų užuominų. Ko verti vien tik pingvinų pavidalo šviestuvai pagrindiniame hole! Kiekvienas iš 7 aukštų turi savo spalvinį kodą, o dauguma vintažinio stiliaus numerių turi savo tikrinius pavadinimus, susijusius su tariamos vietos mafijos veikla – „Casino“, „Princess“, „Godfarther“ ir panašiai. Beje, prie bendros atmosferos kūrimo prisideda ir viešbučio restoranas, dėl puikios Viduržemio regiono virtuvės jau pakliuvęs į kulinarinį miesto žemėlapį.

Visus „Design Hotel“ viešbučius vienija bendras „dizaino ideologijos“ principas – tiek viešbučio išorėje, tiek viduje turi būti stiliaus bruožų, atspindinčių aplinką ir perteikiančių vietos atmosferą.

Dizaino viešbučio koncepcija gali būti ne itin iliustratyvi, bet privalo išlikti stipri ir vientisa. Rekonstruodami viešbutį garsiame Paryžiaus Monmartro (Montmatre) rajone, architektai Raymondas Morelis ir Christiane’as Derory griebėsi retrofuturizmo idėjos pastatą, pavadintą „Kube“, pripildydami griežtų geometrinių formų ir skaidrių tūrių, kontrastuojančių su sentimentalia istorine aplinka. Berėmis stiklas, atviros metalo konstrukcijos ir šaltas pašvietimas naudojami visur – pradedant recepcijos kontūru ir baigiant kukliu lounge baru mansardoje. Netgi gėrimų pasiūla atitinka bendrą stilių – firminis baro gėrimas yra garsioji Grey Goose degtinė. Svečių kambariuose nuotaika kiek šiltesnė, tačiau ir čia dominuoja sterili balta spalva, lengvos konstrukcijos (pavyzdžiui, dvigulės lovos yra ne statomos, o kabinamos) ir neįprastų pavidalų stiklas – pradedant stiklo blokų sienelėmis ir baigiant skaidraus stiklo indais. Išskirtinė pikantiška detalė, beje, dažnai naudojama dizaino viešbučiuose, – skaidraus stiklo pertvara tarp vonios ir miegamojo zonų.

Dar viena dizaino viešbučių ypatybė – dėmesys būdingoms detalėms, neretai turinčioms tiek funkcinę, tiek simbolinę prasmę. Antai minėto „Hafencity“ viešbučio kiekviename numeryje klientus pasitinka masyvūs ryškiai geltoni dokininkų botai. Aišku, kad avėti jų niekas nesiruošia, užtat forma ir spalva idealiai perteikia viešbučio koncepciją ir firminį stilių. Frankfurto „Levi’s“ viešbutyje iš džinsinio audinio pagamintos netgi kambarių numerių lentelės, o kiekvieno jų viduje ant sienos kabo „reklaminiai“ džinsai, kuriuos panorėjus galima įsigyti, – panašiai kaip gėrimus iš mini baro. Kartais dizaineriai parodo puikų humoro jausmą: pavyzdžiui, Vokietijos Michelštato (Michelstadt) mieste esančio viešbučio „Träumerei“ kambaryje pakabintas sieninis bra, padarytas iš elnio kaukolės, savaip perspėja apie galimas šeimyninio gyvenimo komplikacijas…

Šiuo metu „Design Hotels“ jungia daugiau nei 170 viešbučių 40-yje šalių, kurių kiekvienas siūlo neįprastus įspūdžius ir atspindi originalią savo savininkų gyvenimo viziją.

Aišku, dizaino viešbučiuose nestinga ir autorinių meno kūrinių. Pirmenybė teikiama įprasto arba didelio formato fotonuotraukoms bei koliažams, tačiau neretai naudojama tapyba, instaliacijos ir netgi skulptūros ar bareljefai – savaime suprantama, originalūs ir skirtingi kiekvienam viešbučio kambariui. Meno ekspansija įgauna įspūdingus mastus – pavyzdžiui, Austrijos viešbutyje „Loisium“ laužytas grafičio piešinys driekiasi per visą holo sieną, o viešbutyje „Levante“ iš vamzdžių suregzta instaliacija užima didelę patijaus dalį. Gerai dar, kad tie vamzdžiai nesurūdiję… Meno kūriniams galėtume priskirti ir įžymius, kone chrestomatinius dizaino objektus, visų pirma baldus, puošiančius tiek bendrąsias erdves, tiek svečių kambarių interjerus. Argi ne malonu, pavyzdžiui, įsikėlus į Katalonijos viešbučio „Casa del Mar“ numerį, išsidrėbti legendiniame Le Corbusier’o šezlonge „Petit Comfort“ ar Arne Jacobseno fotelyje „Egg“? Arba Toskanos viešbučio „Argentario“ hole išvysti Italijos dizaino ikoną – firmos „Cappellini“ toršerus (diz. Marcelis Wandersas)? Aišku, tam reikalingas tam tikras klienų išprusimas ar bent jau išankstinis susipažinimas su dailės ir dizaino klasika, bet įgautos žinios neabejotinai sustiprins buvimo viešbutyje įspūdžius.

Bendrovės „Design Hotels“ veikla sukėlė didžiulį susidomėjimą visame pasaulyje. Pastaruoju metu tapti jos partneriais kasmet siekia iki 400 viešbučių, iš kurių tik apie 20 tampa pilnateisiais bendrijos nariais, patenka į bendrovės interneto svetainę, kasmet leidžiamą katalogą ir specializuotas publikacijas. Tačiau naudotis bendrovės skleidžiamomis idėjomis niekas netrukdo – kiekvienas viešbutis, profesionalams paliepus ir šeimininkams panorėjus, gali virsti patraukliu dizaino kultūros centru.

©Geras skonis

Jonas Malinauskas
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Jonas Malinauskas

 

Dizaino publicistas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojas.