Martin Schoeller nuotr.
Prieš kelerius metus pasaulį apskriejęs „Lavazzos“ kalendorius su ekspresyviomis žinomų virtuvės šefų nuotraukomis ir trumpomis citatomis apie įkvėpimą tapo puikia bendrovės „Lavazza“ ir gastronomijos žvaigždžių bendradarbiavimo iliustracija. Žaismingumas, eksperimentų laisvė ir profesionalumas – savybės, kuriomis pasižymi jau daugiau nei du šimtmečius besitęsianti „Lavazzos“ bičiulystė su gastronomijos pasauliu.
Šiemet Vilniuje prekės ženklui „Lavazza“ atstovaujanti UAB „Amoka“ atidarė sertifikuotą „Lavazza Training Center“. Tai jau 55-asis kavos „Lavazza“ mokymo centras pasaulyje.
Sulėtinantys maisto kultūrą
Tiksliausia būtų pasakyti, kad „Lavazzos“ kelionė į maisto pasaulį prasidėjo dar 1996 m. Tuomet įmonė ėmė bendradarbiauti su kitu Italijoje gimusiu ir visame pasaulyje išgarsėjusiu vardu – „Slow Food“ (liet. „Lėtasis maistas“). Judėjimas, 1986 m. kilęs kaip spontaniškas pasipriešinimas greitojo maisto įsigalėjimui, netrukus tapo išskirtiniu maisto kultūros ir švietimo reiškiniu.
Šiandien „Slow Food“ filosofija, kurios ašimi yra pagarba kokybei ir įvairių šalių kulinariniam paveldui, persimetė ir į kitas sritis. Sąvokos „lėtasis turizmas“ ar „lėtoji mada“ atėjo į madą būtent dėl kitados garsiai nuskambėjusio „Slow Food“ raginimo sąmoningai vartoti ir daugiau dėmesio skirti aplinkai.
Kai 1996 m. „Slow Food“ įkūrė pirmąjį pasaulyje Gastronomijos mokslų universitetą, jo dalimi tapo ir „Lavazza“. Universiteto padalinys, skirtas kavos kultūrai, įsikūrė Turine, kavos mokymo centre. Čia „Lavazza“ globoja kavos studijų magistro programą. Ji ne tik dalijasi savo patirtimi, bet ir vykdo bendrus projektus su studentais: plėtoja inovacijas, užsiima moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (angl. research and development, R&D).
Kavos ikrai
Derridos idėjos kavos puodelyje
Netrukus naujų būdų mėgautis kava ieškančios „Lavazzos“ keliai susidūrė su Ferranu Adrià – molekulinės gastronomijos pradininku ir vienu žymiausiu ispanų kilmės virtuvės šefų pasaulyje. Būtent jo nuotrauka puošia ir „Lavazzos“ kalendoriaus viršelį. Tiesa, ant jos žinomas virtuvės šefas pateko ne tik dėl garsaus vardo. Nuo 2002 m. su „Lavazza“ bendradarbiaujantis F. Adrià tapo daugiausia kavos inovacijų sukūrusiu kūrybiniu partneriu.
Pradėjęs nuo skonių žaismės su kokteiliu Passion>Me, susidedančiu iš kavos ir pasiflorų sulčių, netrukus žinomas meistras atsidavė savo stichijai, kurią pats vadina ne molekuline gastronomija – ši sąvoka jam per siaura, – o dekonstrukcionizmo virtuve, kurioje kūną įgauna vieno žinomiausių XX a. prancūzų filosofo Jacques’o Derridos idėjos.
Pritaikęs kavos ruošimui sferifikaciją, naudojamą molekulinėje gastronomijoje, 2004 m. F. Adrià sukūrė kavos lęšių ir ikrų gėrimus Coffesphere ir Coffee Caviar. Kitas F. Adrià ir „Lavazzos“ kūrinys – kietoji kava èspesso – 2006 m. tapo tikra sensacija ir išgarsėjo tarp pasaulio kulinarų. Tarp kitų F. Adrià ir „Lavazzos“ technologų kūrinių – biskvitinis sausainis „Cappuccino Lio“, ledai su sicilietiška kava ir kita.
Martin Schoeller nuotr.
Ironija ir kavos lęšiai 2008 m.
„Lavazzos“ istorijoje pažymėti dar viena sėkminga partneryste. Šįkart kūrybiniu įmonės partneriu tapo žinomas italų virtuvės šefas Carlo Cracco. Jo drauge su „Lavazzos“ komanda sukurti kavos lęšiai – tai ironiška nuoroda į trumparegystę. Tačiau už šio sąmojingo įvaizdžio slepiasi tikra kavos dizaino inovacija.
„Coffee Lens“ (toks oficialus šio naujoviško produkto pavadinimas) buvo sukurti perdirbus kavą su augaline želatina ir preciziškai sumodeliavus tikro kontaktinio lęšio formą bei tekstūrą. Šiuo metu kavos lęšiai jau yra ne tik profesionalų pripažinta, bet ir plačiosios publikos pamėgta žaisminga naujovė.
Draugystė su geriausiu pasaulio šefu
Partnerystė su meno ir literatūros entuziastu, vienu žymiausių italų kilmės virtuvės šefų Massimo Bottura 2012 m. buvo užtvirtinta seminare, kurį kulinarijos žvaigždė surengė kartu su kavos „Lavazza“ mokymo centru.
Kai 1996 m. „Slow Food“ įkūrė pirmąjį pasaulyje Gastronomijos mokslų universitetą, jo dalimi tapo ir „Lavazza“.
Svarbiausias renginio akcentas buvo žinomiausio M. Botturos recepto – Vieni in Italia con Me (liet. „Keliauk į Italiją su manimi“) – pristatymas. Kavos kokteilis, tarp kurio svarbiausių ingredientų yra bergamočių, kaparėlių, migdolų, raudonėlių ir jūros druskos, gimė perskaičius XX a. amerikiečių rašytojo ir keliautojo Franko Schoonmakerio to paties pavadinimo knygą. M. Botturai ypač patiko F. Schoonmakerio idėja pažaisti su lūkesčiais ir sulaužyti stereotipus, apipynusius Italiją ir kavą.
Pernai įtakingas reitingas „The World’s 50 Best Restaurants“ (liet. „50 garsiausių pasaulio restoranų“) atskleidė, kad M. Botturos vadovaujamas restoranas „Osteria Francescana“ yra geriausias pasaulyje ir „Lavazza“ gavo dar vieną progą didžiuotis viena iš savo kūrybinių partnerysčių.
Kietoji kava
Kviečia eksperimentams Vilniuje
„Lavazza“ bendradarbiauja ne tik su žinomiausiais Italijos gastronomijos vardais. Bendri projektai įgyvendinami ir su prancūzais Denny Imborisi, Richardu Toix, Micheliu Brasu bei su geriausiu Vokietijos virtuvės šefu tituluojamu Haraldu Wohlfahrtu.
Nuo 2002 m. su „Lavazza“ bendradarbiaujantis F. Adrià tapo daugiausia kavos inovacijų sukūrusiu kūrybiniu partneriu.
Nuo šios vasaros asmeniškai susipažinti su „Lavazzos“ partnerių kūriniais ir dalyvauti atradimų kupinuose kavos ruošimo kursuose gali ir Lietuvos kavos profesionalai. Šiemet Vilniuje prekės ženklui „Lavazza“ atstovaujanti UAB „Amoka“ atidarė sertifikuotą „Lavazza Training Center“ – tai jau 55-asis kavos „Lavazza“ mokymo centras pasaulyje.
Kaip pasakoja prekės ženklui „Lavazza“ Lietuvoje atstovaujančios UAB „Amoka“ reklamos ir komunikacijos vadovė Agnė Žukauskienė, šiame mokymo centre per išskirtinius pristatymus bus gaminami kavos lęšiai ir ikrai, bus mokoma ruošti didžiausio pasisekimo sulaukusius kavos kokteilius. Be to, tikimasi ir naujų atradimų: „Lietuvoje jaučiame didelį susidomėjimą būtent kavos naujovėmis, o tai pats svarbiausias impulsas, ne tik skatinantis vertinti kokybišką kavą ir ja mėgautis, bet ir kurti autentiškus receptus bei pateikti naują kavos skonį savo klientams.“
©Žurnalas „Geras skonis“
