Žiemoti amžinojo pavasario saloje

Pastarieji metai pakeitė ne vieno keliautojo planus ir, regis, toliau keičia nusistovėjusius keliavimo įpročius: kelionių trukmė pailgėjo, o pasiekiamų šalių skaičius gerokai sumažėjo. Keliaujant iš Lietuvos šią žiemą teko rinktis vos iš kelių krypčių: Maldyvų salyno, Jungtinių Arabų Emyratų, Meksikos ir Kanarų salų. Pasauliui sulėtinus tempą ir daugeliui veiklų persikėlus į virtualiąją erdvę, pakėlėme sparnus ir mes su šeima žiemoti į amžinojo pavasario salą Tenerifę. Iš pradžių tik mėnesiui, o galiausiai nusprendėme likti ir antram. Sala, kur anksčiau sausakimšais lėktuvais traukdavo triukšmingų vakarėlių bei naktinio gyvenimo mėgėjai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos bei Šiaurės šalių, šį sykį parodė visai kitokį savo veidą. Nurimęs bruzdesys puikiai atskleidė sofistikuotą Tenerifės pusę, kurią iš naujo atranda išrankūs gurmanai, golfo entuziastai bei šeimos, ieškančios stabilaus klimato bei patogios infrastruktūros kokybiškam poilsiui.

Vienas didžiausių Kanarų salų išskirtinumų – aksominis klimatas ištisus metus. Anot šeimos bičiulio architekto Juano Diego, persikrausčiusio iš žemyninės Ispanijos beveik prieš dvidešimt metų, būtent dėl klimato ypatumų laikas Tenerifėje bėga nepastebimai. Dešimtmetis pralekia lyg viena diena, nes sezonas neveja sezono, nereikia skubėti gaudyti saulės spindulių, nes ši šildė vakar, šildo šiandien ir šildys ryt.

Tenerifė – tai pati didžiausia ir tankiausiai apgyvendinta Kanarų salyno sala. Bendrame 2 000 kv. kilometrų plote nuolat gyvena apie milijonas gyventojų. Tuo tarpu turistų iki COVID-19 krizės kasmet atvykdavo apie penkis milijonus.

Prasidėjus keliavimo ribojimams atvykstančiųjų skaičius nukrito iki viso labo dviejų milijonų per 2020-uosius. Bet kuriuo atveju Tenerifės sala išliko turizmo lydere salyne net ir pasaulyje siautėjant pandemijai, kai daugelyje pasaulio turizmo vietų vyravo visiškas sąstingis.

„Rotary Club Tenerife Sur“ komanda pasiruošusi padėti tiems salos gyventojams, kuriuos COVID-19 krizė palietė labiausiai

Vietos gyventojai gavo netikėtą progą ne tik atsikvėpti, bet ir kaip reikalas sunerimti dėl savo ateities, nes daugelis dirbo būtent turizmo ir gastronomijos sektoriuose. Kad ir kaip būtų, situacija nesužlugdė optimizmo ir bendruomeniškumo jausmo saloje. Vietinio „Rotary Club Tenerife Sur“ klubo iniciatyva susivienijo be darbo likę šefai ir pradėjo gaminti maisto paruoštukus tiems salos gyventojams, kuriems šiuo metu labiausiai striuka. Didieji viešbučiai mielai sutiko paaukoti iš anksto užsakytus maisto produktus, kuriuos, pasibaigus galiojimo laikui, bet kuriuo atveju būtų tekę išmesti. Taigi Tenerifė, net ir susiklosčius ekstremalioms sąlygoms, nusprendė nepasiduoti ir ieškoti galimų išeičių.

Na, o tiems, kurie vis dėlto nusprendė atvykti į Tenerifę šiuo laikotarpiu, atsivėrė išskirtinė galimybė pažinti salą iš žymiai autentiškesnės pusės ir pasimėgauti išskirtiniu Tenerifės gyventojų dėmesiu bei svetingumu. Keliautojai čia tapo itin laukiami, o nedidelis jų skaičius saloje suteikė puikių progų pademonstruoti nuoširdų kanarietišką svetingumą.

Ne paslaptis, jog Tenerifę nuo seno pamėgę britai ir vokiečiai. Daug atvykėlių iš šių šalių anksčiau keliaudavo į salą pasimėgauti naktiniu gyvenimu. Nemažai jų bėgant metams nusprendė įsigyti antruosius namus, o kiti tiesiog persikraustė čia gyventi nuolat.

Kas vakarą Stuartas parplaukia su laimikiu į nedidukę La Kaletos (La Caleta) įlanką

Kitas mūsų bičiulis Stuartas, buvęs Jungtinės Karalystės karininkas, dabar – kas rytą su dideliu malonumu į savo „žydrąjį biurą“ traukiantis žvejys. Pasufleruosiu: jei pasiseks, Stuartą galima sutikti prieš saulėlydį nedidukame La Caleta paplūdimyje parplaukiantį į krantą po žvejybos. O jei dar užsimegs ir akių kontaktas, galbūt Stuartas sutiks pasidalinti ir tos dienos laimikiu. Šviežesnės žuvies nerasite visoje saloje!

Tenerifės skoniai

Dėl nuostabaus klimato ir vandenyno Tenerifę galima drąsiai vadinti neatrastu gurmanų rojumi. Žinoma, svarbu išvengti „pinklių turistams“, kurios vilioja ne itin įsiišrankius, bet labai išalkusius valgytojus. Tas vietas rafinuotų skonių mėgėjams rekomenduoju aplenkti ir palikti tiems, kam jos ir skirtos.

Mėgstantiems gaminti namuose siūlau apsilankyti Las Galletas miestelio uoste, kur žvejai siūlo tos dienos laimikį, arba ieškoti akių kontakto su Stuartu. Lankantis šiaurėje, verta užsukti į spalvingą El Mercado de Nuestra Señora de África turgų, kuriame čionykščiai gyventojai apsipirkinėja nuo 1943 m. Vietiniai vaisiai ir daržovės išties ne tik išskirtinio skonio, bet ir aromato. Paragaukite papajų ir – būtinai – šviežių papajų sulčių. Apsilankykite bananų plantacijoje, kurių gausu saloje. O tiems, kurie itin dažnai ruošia maistą namie, rekomenduoju užsiprenumeruoti kassavaitinę vaisių ir daržovių dėžę: ji bus pristatyta tiesiai jums į namus iš „Finca La Caldera“ ūkio.

Vaisių ir daržovių turgus Adechėje (Adeje)

Charakteringų Tenerifės patiekalų ieškančiųjų dėmesį atkreipsiu į keletą tų, kurių stengdavomės nepraleisti ir paragauti, kad ir kur nueitume:

Papas arrugadas [papas arrugadas] – susiraukšlėjusios mažos bulvytės, kurios tradiciškai su lupena verdamos sūriame jūros vandenyje dar nuo XVII a. pradžios. Valgo jas visi rankomis, dažydami į tradicinius padažus: rausvąjį mojo picon ir žalią mojo cilantro.

Barraquito [barakito] – tai bene populiariausia kava Tenerifėje! Pateikiama permatomoje stiklinaitėje, kur preciziškai susluoksniuotas saldus kondensuotas pienas, juoda stipri kava, Liqor 43 arba Tia Maria likeris, pieno puta ir žiupsnelis cinamono.

Quesillo [kesiljo] – tradicinis kanarietiškas desertas, kurį rasite bene visur. Ragaukite skirtingose vietose, nes kiekvieno šefo gardėsiai turi šiokių tokių variacijų ir išrinkite savo favoritus.

Conejo al salmorejo [konecho al salmorecho] – vietinių labai mėgstamas ir dažnai valgomas triušienos troškinys su paprikomis, česnakais, vynu ir vietinėmis žolelėmis.

Šviežutėlė žuvis tiesiog su šlakeliu alyvuogių aliejaus ir taure kanarietiško vyno

Tenerifės vynas – vienas nuostabiausių gastronominių atradimų. Itin minerališkame vulkaniniame dirvožemyje subręsta unikalios vynuogės, iš kurių mikrovyninėse (taip taip, būtent mikrovyninės man pasirodė pačios įspūdingiausios) gimsta nuostabūs gėrimai itin mažais kiekiais.

Trumpas restoranų gidas

Tradicinių Tenerifės patiekalų nesunkiai aptiksite įvairiose vietinėse užeigose. Išbandykite guachinche tipo tradicines užeigas, kuriose jums mielai pasiūlys paragauti ir vietinio vyno.

Tuo tarpu aš parengiau trumpą restoranų gidą, atsižvelgdama į tai, kurie mūsų šeimynai paliko geriausią įspūdį viešnagės metu. Nekantriai laukiame, kada galėsime vėl ten sugrįžti.

„La Vieja Restaurante“ – išskirtinis restoranas, įsikūręs mažyčiame žvejų kaimelyje La Kaleta (La Caleta) bus tikras atradimas šviežutėlės žuvies ir jūrų gėrybių mėgėjams. Žuvis atkeliauja arba iš vietinių žvejų, arba tiesiai iš Ispanijos jūrų gėrybių sostinės Galisijos. Neretai nustebina niekur neregėtos jūrų gėrybės bei žuvys. Drąsiai kalbinkite padavėjus ir prašykite, kad parodytų, ką turi, nes kartais žodžiais tiesiog per sudėtinga apibūdinti tą stulbinamą įvairovę. Komplimentai restorano vynraščiui ir, žinoma, pasakiškiems vaizdams, atsiveriantiems iš restorano terasos.

Restorano „Char“ patiekalai nustebins net ir išrankiausius kepsnių mėgėjus

„Char“ – La Kaletos žvejų kaimelyje įsikūręs puikios mėsos restoranas. Būtinai paragaukite sausai brandinto Luismi mėsos kepsnio. Jaunesniems valgytojams (arba nebūtinai tik jiems) neabejotinai įspūdį paliks „Char“ mėsainis. Šis restoranas pasižymi išskirtine aptarnavimo kokybe, nes visas salės kolektyvas – darniai dirbanti italų bičiulių komanda.

„El Rincon de Juan Carlos“ – vos vasarį La Kaletoje atsidaręs restoranas pavergė ne tik vietinių, bet ir atvykusių gurmanų gomurius. Restoranas prieš tai ne vienus metus veikė už maždaug dvidešimties kilometrų nutolusiame Los Gigantes. Virtuvės vadas – pats Juanas Carlosas, o salėje tvarką prižiūri ir viskam vadovauja Juano Carloso žmona Maria Jose, kuri, beje, yra puiki someljė. Taigi, atsikraustę į vieną iš viršutinių prabangaus viešbučio „Corales Beach“ aukštų, Juanas Carlosas ir Maria Jose dabar kas vakarą gali priimti daugiau svečių.

Patariu ateiti prieš saulėlydį ir nepraleisti progos pasigrožėti nuostabiais vaizdais su taure aperityvo rankoje. Visa kita – palikite šeimininkams. Jie jumis puikiai pasirūpins!

N. B.! Restoranas yra užsitarnavęs vieną „Michelin“ žvaigždę.

„El Rincón de Juan Carlos“ galima drąsiai vadinti gastronominiu Tenerifės perlu

„Meson Castellano“ – turiu prisipažinti, jog šį restoraną atradome per vėlai. Bet kai atradome, važiuodavome mėgautis ilgais ispaniškais pietumis kone kas dieną. „Meson Castellano“ specializacija – tai, ką Ispanija turi geriausio. Produktų kokybė ir įvairovė tikrai išskirtinė. Vien tai, jog tradicinį ispanišką jamon čia galima paragauti pačios aukščiausios prabos – 5J iš Chabugo (Jabugo) miesto. Kas žino – mane supras… Na ir pati atmosfera, kai galima lėtai mėgautis meistriškai paruoštais tradiciniais ispaniškais patiekalais ir aplink verdančiu gyvenimu.

Beje, garsusis Ispanijos šefas Juanas Mari Arzakas, vos atvykęs į salą, keliauja pasistiprinti ir susitikti su bičiuliais būtent į „Meson Castellano“.

„El Cine“, dar kitaip vietinių ir atvykėlių švelniai vadinamas „garažiuku“. Išties ten viskas labai paprasta, aišku ir greita. Tradiciniai kanarietiški patiekalai, iš kurių išskirčiau skrudintą aštuonkojį ir paprastas, bet labai garžias pomidorų salotas.

„Meson El Monasterio“, įsikūręs sename vienuolyne, garsėja ypatinga atmosfera bei išpuoselėtais sodais. Nenustebkite, jei pietaujant teks tapti netikėto šeimyninio konflikto liudininkais, kai gaidys susipyksta su višta. Visi dabartiniai vienuolyno gyventojai laisvai vaikšto po teritoriją ir kartkartėmis užsuka į restorano erdves – taip praskaidrina visiems nuotaiką.

Išbandę „Meson El Monasterio“ meniu, raskite laiko pasižvalgyti po vienuolyno sodus bei pasimėgauti nuostabiais vaizdais į Teidės ugnikalnį.

„Lagarto“ iš pradžių mus suviliojo gyvos muzikos vakarais, bet netrukus atradome ir puikų valgiaraštį

„Lagarto“ iš pradžių mus suviliojo gyvos muzikos vakarais. Netrukus atradome ir puikų valgiaraštį, sudarytą belgiška dvasia. Mūsų favoritais tapo tradicinis, puikiai paruoštas lobster bisque ir kraujinės dešros skrebutis su grybais.

Spalvinga Tenerifė

Gyvenimas čia plaukia visai kitokia vaga nei žemyne. Du mėnesiai, praleisti saloje, praskriejo tiesiog akimirksniu ir mums. Neprailgo nė viena diena, nes saloje pilna veiklos pačių įvairiausių pomėgių atstovams. Įspūdingai žaliuojanti ir kalnuota salos šiaurė užburia neįtikėtinais gamtos peizažais. Teidės nacionaliniame parke galima pasijausti lyg išlipus iš kosminio laivo ir nusileidus nežinomoje planetoje. Beje, šią žiemą, po ketverių metų pertraukos, Teidės viršūnė pasidabino sniego kepure. Linksmai atrodė, kai vietiniai lipdė senius besmegenius, o mes jų fone paveikslavomės su šortais ir marškinėliais.

Na, ir salos pietūs, kuriuos atvykėliai pažįsta bemaž geriausiai dėl daugelio pasilinksminimo vietų, smėlėtų ir akmenuotų paplūdimių, o aktyvaus vandens sporto mėgėjai su malonumu neria į bangas bandydami pakinkyti savo lentas ir nors kelias akimirkas pasimėgauti pojūčiu būnant ant bangos keteros.

Prisipažinsiu, jog ištuštėjusi Tenerifė mums patiko gerokai labiau nei tuomet, kai čia knibždėdavo daugybė turistų. Dar būtinai grįšime aplankyti naujų draugų ir atrasti dar daugiau nuostabių salos kampelių.