Kaišiadorių rajone, 30 km nuo Kauno ir 70 km nuo Vilniaus, šalia Rumšiškių ir greta greitkelio A1, jungiančio du didžiausius Lietuvos miestus, visai neseniai įkurtas vienintelis Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse krevečių auginimo ūkis „Local Ocean“. Pasak vieno iš įkūrėjų ir ūkio direktoriaus p. Algirdo Krupskio, vis daugiau vartotojų Lietuvoje domisi natūraliais, mūsų šalyje užaugintais produktais, be to, ypač svarbus tampa gamtos tausojimas ir ekologiškumas. Šiame ūkyje auginamos krevetės yra šviežios, itin aukštos kokybės ir maistinės vertės, todėl jų neįmanoma lyginti su šaldytomis, kurių galima įsigyti kone kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje. Geri pirkėjų atsiliepimai skatina „Local Ocean“ toliau dirbti ir plėstis, maža to – svajoti netolimoje ateityje krevetėmis aprūpinti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos jūrų gėrybių mėgėjus.

Apie visa tai – nuo ko viskas prasidėjo, kokia gi krevečių auginimo specifika, kokia šių produktų paklausa Lietuvoje, galiausiai – apie ateities planus – kalbamės su „Local Ocean“ direktoriumi p. Algirdu Krupskiu.

Kas paskatino įkurti krevečių ūkį?

Mintis įkurti krevečių ūkį kilo iš gurmaniškų paskatų bei to, kad šviežių jūrų gėrybių Lietuvoje gauti buvo neįmanoma. Pradėjome domėtis, kaip jos auginamos Azijos, Pietų Amerikos žemynuose. Pamatėme, kokią žalą aplinkai ir visuomenei daro ten esantys masiniai krevečių ūkiai.

Masinis krevečių auginimas labai žalingas planetai. Norint auginti krevetes Azijoje ar Centrinėje Amerikoje, reikia pasiekti pakrantės vandenis, o tam tenka sunaikinti natūralią mangrovės (mangrovę sudaro prie potvynių ir atoslūgių bei sūraus vandens prisitaikę augalai, daugiausia tikrieji halofitai – aut. past.) ekosistemą, ją pakeisti dideliais vandens telkiniais. Jungtinių Tautų ataskaitos duomenimis, per pastaruosius 30 metų krevečių augintojai suardė daugiau nei 25 proc. šių ekosistemų. Dėl to juntamos didelės neigiamos pasekmės: sunaikinama natūrali įvairių žuvų rūšių veisimosi aplinka, lieka mažiau medžių anglies dioksidui sulaikyti (mangrovės yra efektyvesnės nei lietaus miškai), vyksta dirvožemio erozija ir pan. Be šios didžiulės grėsmės aplinkai, krevečių auginimas taip pat susijęs su žmonių vergija ir išnaudojimu. Be to, kyla grėsmė žmonių sveikatai dėl įvairių pesticidų, herbicidų ir antibiotikų, esančių krevetėse, vartojimo. Apie tai atlikta gausybė tyrimų, rašoma daugybėje mokslinių straipsnių…

Krevečių vartojimas pasaulyje didėja, o jų ištekliai vandenynuose, ypač dėl augančios taršos bei paklausos, senka, tad natūralu, kad ūkiai persikelia į uždaras sistemas. Taip galima paprasčiau patenkinti vartotojų poreikius. Mums rūpi mūsų planetos gerovė, todėl sukūrėme ūkį, pagrįstą tvarumu, ekologija, atsinaujinančių išteklių panaudojimu ir perdirbimu, neturintį neigiamo poveikio aplinkai.

Nuo kada skaičiuojama jo pradžia ir kas šio ūkio įkūrėjai?

Savo ūkį pradėjome kurti dar 2017 m. ir po daugelio mėnesių bandymų, tyrimų ir plėtros pasiekėme etapą, kai galime nuolat tiekti savo klientams Lietuvoje geriausias šviežias krevetes, kokių tik jie yra ragavę. Šį 1 500 m² ploto ūkį pasistatėme patys nuo nulio, tačiau norėtume padėkoti Lietuvos Vyriausybei ir Europos Sąjungai už finansinę paramą.

Dabar ūkyje yra viskas, ko reikia, kad mūsų krevetės augtų geromis sąlygomis: mes atkūrėme jų natūralią Ramiojo vandenyno aplinką Lietuvoje!

Šiuo metu „Local Ocean“ komandą sudaro 9 darbuotojai, triūsiantys įvairiose srityse. Mums padeda daug savo srities specialistų, ekspertų ir partnerių. Komandą sudaro mokslininkai, akvakultūros specialistai, technologai ir verslo vadybininkai.

Deklaruojate, jog toks ūkis yra vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Kuo jis išskirtinis, unikalus?

Mūsiškė krevečių auginimo technologija išties išskirtinė – ji sukurta tarptautinės mokslininkų komandos, atliekant daugybę bandymų ir eksperimentų. Jos plėtra yra mūsų sėkmės raktas. Mes nesiorientuojame vien tik į užaugintų vėžiagyvių pardavimą – sutelkėme dėmesį ir į savo technologijų paketo kūrimą. Netrukus galėsime užtikrintai plėtoti šią technologiją, sukūrę šimtus ūkių Europoje, taip pat sieksime sumažinti priklausomybę nuo Azijos ir Amerikos importo: tai yra reali ateities verslo vizija.

Krevečių auginimas Europoje beveik neegzistuoja, o rinka didžiulė. Žinoma, Europoje yra ir kitų krevečių ūkių, tačiau, palyginti su rinkos dydžiu, gamyba itin ribota. Artimiausias mums žinomas ūkis yra daugiau nei už 1 000 km nuo mūsų.

Taigi ateityje krevetėmis ketinate aprūpinti ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą. Kaip manote, kada šiems planams lemta išsipildyti? Kokias matote tendencijas?

Šiuo metu Europa kasmet iš Azijos ir Pietų Amerikos importuoja apie 400 tūkst. tonų krevečių (jų bendra vertė siekia 2 mlrd. Eur), o Europoje yra tik keletas krevečių ūkių, kurie kartu pagamina mažiau nei 50 tonų per metus. „Local Ocean“ nori pakeisti šią situaciją ir padėti verslininkams įkurti daugiau krevečių ūkių visoje Europoje, taikant mūsų technologiją.

Šiuo metu diskutuojame su keliomis Europos rizikos kapitalo įmonėmis dėl papildomų investicinių lėšų naujam moderniausiam ūkiui, kuriame bus atliekami visi mūsų moksliniai tyrimai ir vykdoma plėtra.

Šio naujo ūkio pajėgumai bus 5 kartus didesni nei dabartinis bandomasis ūkis, integruos mūsų gamybos valdymo programinę įrangą, todėl reikės mažiau mokslinio personalo. Tiesą sakant, esame ne tik krevečių augintojai, nors kuriame aukščiausios klasės produktą, kurį vertina klientai. Mūsų tikslas – sukurti visiškai automatizuotą gamybos procesą, kad būtų galima išplėsti krevečių auginimą Europoje. Šis naujas ūkio projektas taps mūsų technologijų vitrina ir planu sukurti daugelį kitų ūkių Europoje per ateinančius kelerius metus.

Visgi planuojame ne tik rutulioti aukščiausios kokybės išskirtinę auginimo technologiją Europoje – norime sukurti nuosavą krevečių mailiaus veisimo technologiją, kokybiškų pašarų krevetėms gamybą tam, kad šioje srityje būtų kuo mažesnė priklausomybė nuo įvairių aplinkos veiksnių.

Kaip auginamos krevetės? Kokių sąlygų tam reikia? Kiek laiko, iki kokio svorio jos auginamos?

Mūsų auginamos krevetės yra Litopenaus vannamei, dar vadinamos Ramiojo vandenyno baltakojėmis, karališkosiomis ar Gamba krevetėmis. Jos kilusios iš Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės atogrąžų vandenų. Tai populiariausia akvakultūroje auganti krevečių rūšis.

Mes atkuriame natūralias vandenyno savybes uždaroje jūrinėje sistemoje – auginimo baseinuose, tik pašaliname visas natūraliai vandenynuose kylančias grėsmes.

Krevetė – itin jautrus gyvūnas, reaguojantis net į menkiausius pokyčius. Todėl patalpoje nuolat palaikoma 30 ºC, o vandenyje – 27 ar 28 ºC temperatūra. Svarbi ir vandens cheminė sudėtis.

Mailių importuojame iš specifinę reprodukcijos technologiją įvaldžiusios JAV. Atvežtas į ūkį, mailius suleidžiamas į talpyklas: keletą dienų vyksta aklimatizacija, adaptacija ir karantinas. Vėliau krevetės keliauja į pirminius auginimo rezervuarus, kuriuose praleidžia apie mėnesį, tuomet – į vidutinio dydžio rezervuarus, ir dar po mėnesio perkeliamos į pagrindinę auginimo sistemą, kur auga iki realizacijos.

Krevetės minta specialiu subalansuotu pašaru. Ūkyje jos nuolat maitinamos, patiria mažiau streso nei vandenyne, kur pačioms tenka ieškoti maisto, dėl to mūsų vėžiagyvių mėsos struktūra ir kokybė kitokia.

Dabartinio 1 500 m² ūkio auginimo pajėgumai yra 1 tona krevečių kiekvieną mėnesį. Joms užaugti iki brandos reikia nuo 90 iki 100 dienų (viena krevetė sveria 17–25 g), o mūsų ūkio rezervuaruose įvairiais brandos etapais auga apie 250 tūkst. krevečių – taip užtikrinamas nuolatinis tiekimas pirkėjams.

Kur sėmėtės žinių apie krevečių auginimą?

Mūsų specialistai specifinių žinių sėmėsi bendradarbiaudami su kitų šalių mokslininkais, lankėsi krevečių auginimo ūkiuose visame pasaulyje, siekdami įvertinti šių jūrų gėrybių auginimo specifiką. Vis dėlto pagrindiniai technologiniai sprendimai, tyrimai ir bandymai vyko praktiniu būdu mūsų ūkyje Lietuvoje.

Ar krevetės mūsų šalyje – paklausi prekė?

Džiaugiamės, jog vis daugiau lietuvių domisi natūraliais, Lietuvoje užaugintais produktais. Sulaukiame didelio susidomėjimo, pamažu žmonės supranta išskirtinumą, kad mūsų krevetės yra šviežios, aukštos kokybės bei maistinės vertės, todėl negali būti lyginamos su šaldytomis, kurių galima įsigyti kone kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje. Atlikus tyrimus nustatyta, kad „Local Ocean“ krevečių maistinė energinė vertė, baltymų kiekis kone dvigubai didesnis, palyginti su kitomis šiuo metu esančiomis rinkoje.

Krevetes parduodame šviežias su kiautu ir galva, iš baseinų sugauname tik gavę užsakymą konkrečiam klientui ir tik užsakytą kiekį, todėl kiekvieną kartą šviežumas garantuotas. Taip pat, klientams pageidaujant, galime pasiūlyti šaldytų krevečių.

Ar savo produkcija aprūpinate ir HORECA atstovus?

Mūsų nuolatiniais partneriais jau tapo keletas gerai žinomų ir vertinamų restoranų. Ir toliau sėkmingai tęsiame naujų partnerių paieškas, kurie supranta ir vertina kokybę bei mūsų produkcijos išskirtinumą.

Mūsų krevetės yra didesnės nei vidutinės, aptinkamos parduotuvėje, tad iškart pamatysite skirtumą. Jos turi kietą ir tvirtą uodegą, gražų, blizgantį kiautą, kuris yra beveik permatomas, o uodegos galas – melsvas. Virtos uodegėlės bus stangresnės, nei esate įpratę, turtingo – saldaus ir sūraus skonio, be to, labai švelnios struktūros – jausite produkto šviežumą. Lyginti šias krevetes su šaldytomis, atgabentomis iš Azijos ar Pietų Amerikos, iš tikrųjų būtų tas pats, kas lyginti greitojo maisto mėsainio mėsą ir mėsinio galvijo išpjovą!

Kur, kaip galima įsigyti jūsų užaugintų krevečių?

Visos mūsų krevetės Lietuvos klientams parduodamos per internetinėje svetainėje esančią elektroninę parduotuvę www.localocean.lt, taip pat nedidelėse partnerių krautuvėlėse, prekiaujančiose lietuviškais šviežiais ir kokybiškais produktais. Mūsų partnerių kontaktai yra mūsų internetinėje svetainėje ir feisbuko puslapyje. Jų skaičius vis auga, tad, jei nerandate, kur netoliese įsigyti, susisiekite, ir mes tuo pasirūpinsime. Be to, planuojame didelę išankstinę kalėdinę prekybą, tad krevečių didžiosioms metų šventėms galite užsisakyti jau dabar, o mes krevetes pagal išankstinius užsakymus pristatysime į bet kurią vietą Lietuvoje.

Beje, šviežios krevetės gali būti puiki ne tik šventinio stalo puošmena ir gurmaniškas patiekalas, tačiau ir puiki dovana bei staigmena draugams ar artimiesiems, dievinantiems jūrų gėrybes ir neįsivaizduojantiems be jų ne tik švenčių, bet ir kasdienio raciono. Krevetės, supakuotos į firminę dėžutę, tarsi jau savaime paruoštos dovanai, o įspūdingas jų dydis bei estetiška išvaizda išsyk masina dairytis receptų ir ruošti gurmaniškus patiekalus.

*

Tad tam, kad ruoštis šventėms būtų lengviau, krevečių patiekalai džiugintų ne tik akį, bet ir skrandį, siūlome receptą, kurį paruošė virtuvės šefas, apdovanotas kaip geriausio pasaulyje kulinarinio žurnalo 2017-ais metais redaktorius, šių metų populiariausios televizijos Lietuvoje „Alfo didysis kulinarinis šou“ prodiuseris ir vedėjas Alfas Ivanauskas.

Daugiau virtuvės šefo Alfo Ivanausko receptų galite rasti nemokamoje e. knygoje „Alfas vienas namuose Kalėdos“.

Daugiau informacijos www.localocean.lt.

©Žurnalas „Geras Skonis“

Kristina Noreikienė

Kristina Noreikienė

Straipsnių autorė

 

Su „Geru skoniu“ bendradarbiauju jau nuo 2004 metų. Per tuos daugiau nei dešimtį metų keitėmės abu – ir žurnalas, ir aš ☺ Augome, tobulėjome, subrendome ir… tapome neatskiriama vienas kito dalimi.
Mano straipsnių temos – interjerai, restoranų, viešbučių pristatymai, asmenybės, porceliano istorija, dizainas / mada, papuošalai, parodų apžvalgos, baldai, indai; kava, kokteiliai ir daugelis kitų.