Slidinėjimas kalnuose daugeliui tapo įprasta žiemos atostogų dalimi. Šeimomis, draugų būreliais, kompanijomis traukiama į Austrijos, Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos Alpių kurortus. Dažniausiai apsistojama savaitei. Kasdienė dienotvarkė beveik ta pati: pusryčiai, kėlimasis į kalnus, lakstymas serpantinais vis sustojant kuriame nors restoranėlyje. Vakarop – žemyn nuo kalno, linksmybės pakalnėje šalia trasų (après-ski), tada – rami vakarienė, vyno ar stipresnio gėrimo degustacija…

Slidinėjimas kiekvienoje šalyje turi savo ypatumų, lygiai taip pat – kalnų gastronomija. Šįkart labiausiai norisi apžvelgti, kuo gi svečius vaišina austrai medinėse kalnų trobose, pakibusiose ant Alpių šlaitų ar saugiai prisiglaudusiose įspūdinguose slėniuose. Nemažai tokių kalnų restoranų skaičiuoja savo darbo dešimtmečius, o į juos įgriuvus iš lauko galima aiškiai užuosti malkinės krosnies kvapą, likusį dar nuo tų laikų, kai elektra Alpėse buvo tikra prabanga.

Senuose ir moderniai įsikūrusiuose restoranuose pateikiami tradiciniai austrų patiekalai, ir tai, ko gero, vienas iš tų malonumų, kuriuos verta pažinti per savo slidinėjimo atostogas. Tad nenuostabu, kad pietavimas kalnų užeigose tapo neatsiejama slidinėjimo atostogų ritualo dalimi.

Tiesą sakant, Austrijos virtuvė, dažnai nepastebima tarptautinėje maisto scenoje, istoriškai susiformavo Habsburgų imperijos laikais. Ji turi vokiečių, italų, slovėnų, vengrų bei turkų virtuvių elementų. Patiekalai itin sotūs, dažnai primena naminį maistą ir labai skanūs: tai ypač vertina fiziškai padirbėję ir gaivaus Alpių oro prisikvėpavę slidininkai.

Dietos besilaikantiems nerekomenduojama

Guliašas (Gulaschsuppe) – vienas populiariausių patiekalų, kai lauke spaudžia šaltis. Tai tirštas įvairios mėsos, dažniausiai jautienos, paprikų, svogūnų ir česnakų troškinys, gausiai gardintas pipirais, kmynais ir druska. Lėtas gaminimo procesas suteikia patiekalui kreminę konsistenciją, o aštrokas skonis puikiai šildo ir atpalaiduoja.

Slidininkai mėgsta guliašą valgyti su minkštu kvapniu pretzel – austrišku riestainiu, gausiai nubarstytu stambia druska, ir užgerti austrišku alumi.

Austrijos virtuvė, dažnai nepastebima tarptautinėje maisto scenoje, istoriškai susiformavo Habsburgų imperijos laikais. Ji turi vokiečių, italų, slovėnų, vengrų bei turkų virtuvių elementų.

Mėsos mėgėjus turėtų nudžiuginti grilyje keptas austriškos kiaulienos kepsnys – Schweinsbraten. Šis nemenkas patiekalais, įtrintas kmynais, kalendromis, mairūnais ir česnakais labai vertinamas vyrų, moterys paprastai jį užsisako dviese, nes įveikti tokią „bombą“ ne kiekviena pajėgi.

Jei jau visiškai nežinai, ką nori valgyti, o maga pasimėgauti skonių įvairove, vienas geriausių būdų užsisakyti Brettljause – kiekviename restorane iš skirtingų ingredientų ruošiamą rinkinį. Paprastai jo pagrindą sudaro rieboka mėsa su lašinukais, dešrelės, rūkyto kiaulienos kumpio gabalai. Visa tai pagardinama duona ir Alpių sūriu. Prie šio sotaus valgio vietiniai rekomenduoja austrišką alų – Stiegl.

Bet populiariausias mėsiškas patiekalas neabejotinai yra Wiener Schnitzel. Šis kultinis veršienos eskalopas, ploniausiai išmuštas plaktuku, duonos trupiniuose ir svieste skrudinamas iki aukso spalvos. Įprastai patiekiamas su bulvių salotomis ir būtinai su rūgščia bruknių uogiene. Jį noriai kerta net mažiausi slidininkai, kelerių metų nutrūktgalviai, tuo suteikdami begalinį džiaugsmą savo mamoms. Kai kurie suaugusieji Wiener Schnitzel skanauja kasdien visą savaitę, nes nori jo atsivalgyti iki kitų slidinėjimo atostogų. Beje, kalnų šefai mėgsta eksperimentuoti su šiuo klasikiniu patiekalu, taiso jį iš trapios kiaulienos, vištienos ar kalakutienos.

Kitą paklausų valgį Käsespätzle vertina mėsos vengiantys slidininkai. Tiesa, sotumu jis prilygsta bet kokiai mėsai. Spätzle – austriški naminiai makaronai. Jie sluoksniuojami su regioniniu sūriu ir šaunami į orkaitę. Prieš baigiant kepti, dosniai pabarstomi skrudintais svogūnais.

Dietos besilaikančių nelaimėlių ar gastronominių mažumų atstovų nepaguos kalnų sriubos. Viena tokių – Kaspressknödelsuppe, apytikriai išvertus, „presuoto sūrio koldūnų sriuba“. Gana sudėtingas labai paprasto patiekalo pavadinimas. Koldūnai pagaminti iš duonos ir specialios sūrio rūšies, būdingos regionui, kuriame esate. O ką jau kalbėti apie Rindsuppe – jautienos ir naminių lakštinių sriubą ar Klachlsuppe – kiaulės kojų viralą.

Smaližių rojus

Apie saldžiuosius Austrijos kalnų patiekalus galima būtų parašyti ištisą traktatą. Dažnai jie tampa tikru išsigelbėjimus mėsos nemėgėjams, nes yra sotūs ir garantuoja reikiamą energijos kiekį skrodžiant pusnimis nuklotas kalnų keteras.

Kaiserschmarrn, arba „Kaizerio“ omletas, turi įvairių kilmės versijų. Viena jų teigia, kad jis buvo sukurtas, kai imperatorius Franzas Josephas naktį netikėtai įsliūkino į pilies virtuvę. Ir pasitaikyk šitaip: kaip tik tuo metu virėjas ketino išmesti nepavykusius saldžius blynelius. Imperatorius paragavo jų su keletu troškintų slyvų ir liko sužavėtas naujo skanėsto atradimu!

Šio omleto pagrindą sudaro tiršta kiaušinių ir miltų tešla. Ji supilama į keptuvę, po kurio laiko susidaręs blynas šakute plėšomas į mažesnius gabalėlius; baigiant kepti dedama razinų. Patiekalas barstomas cukraus pudra ir valgomas su troškintomis slyvomis ar obuoliene.

Saldžių patiekalų mėgėjai liaupsina garuose keptą baltą, puslankio formos koldūną – Germknödel. Šis kaip atskiras patiekalas patiekiamas gardėsis žavi purumu ir minkštumu, jo viduje beveik visada būna džiovintų slyvų įdaro. Visą lėkštę užimantis koldūnas gausiai apipilamas garuojančiu vanilės padažu arba lydyto sviesto, cukraus pudros ir užpilu.

Mieliniai sluoksniuoti pyragai su obuoliais (Apfelstrudel), kreminis sūrio pyragas (Topfenstrudel), ko gero, žinomiausi Austrijos gardumynai, yra beveik privalomi kalnų restorano meniu. Daugumoje maitinimo vietų jie kepami keletą kartų per dieną, nes paklausa tiesiog neįtikėtina: jų užsisako kas trečias lankytojas.

Šildantys gėrimai

Ne mažiau nei sotus maistas sužvarbusius kalnų aistruolius šildo karštieji gėrimai. Tai – Jägertee (medžiotojų arbata), ruošiama iš raudonojo vyno, aromatingo Stroh romo ir stiprios juodosios arbatos. Glühwein, karštas vynas, Austrijos kalnuose įgijęs vos ne kilmingo gėrimo statusą, nes čia verdamas nuo viduramžių laikų, gardinamas cinamonu, gvazdikėliais, apelsinų riekelėmis.

Sotūs ir gausūs patiekalai dažnai užgeriami jau minėtu vietiniu alumi, o apie paklausiausias vyno rūšis reikėtų rašyti atskirą straipsnį, nes Austrija – senas vyndarystės tradicijas turinti šalis, išsaugojusi daugumą senųjų vietinių vynuogių veislių, prisijaukinusi ir populiariausius pasaulio vynmedžius.

Bet populiariausias mėsiškas patiekalas neabejotinai yra Wiener Schnitzel. Šis kultinis veršienos eskalopas, ploniausiai išmuštas plaktuku, duonos trupiniuose ir svieste skrudinamas iki aukso spalvos.

Slidininkų pamėgtasis – gaivus, abrikosais, baltaisiais pipirais ir prieskoniais dvelkiantis, daug rūgšties turintis baltasis Grüner Veltliner puikiai dera net su riebiausiais kiaulienos patiekalais. Kitas favoritas – tamsios rubino spalvos, vyšniomis ir gervuogėmis dvelkiantis glotnių taninų raudonasis Zweigelt.

Austrijos kalnuose regime kylantį šampano populiarumą. Vienas po kito steigiasi šampano barai, o geriausiomis dekoracijomis tampa virtinės išstatytų tuščių šampano butelių.

Na, o tarp stipriųjų gėrimų karaliauja tirolietiška kriaušių degtinė (Williams Schnapps). Ji daroma iš saulėje sunokusių, rankomis nuskintų Williams rūšies kriaušių. Ši neįtikėtinai aromatinga degtinė pateikiama mažose taurelėse, būtinai su kriaušės skiltele ir į ją įsmeigta kurios nors valstybės vėliavėle. Ragavimo ritualą sudaro pasisveikinimas vėliavėle, susidaužimas taurele… Šia savotiška ceremonija paprastai užbaigiama slidinėjimo diena.

©Žurnalas „Geras Skonis“

Jolanta Smičienė

Jolanta Smičienė

 

Tarptautinės vyno žurnalistų sąjungos narė (FIJEV), vyno konsultantė, sertifikuota šampano ekspertė (FWS).