• Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Balandžio mėnesio pabaigoje turėjau malonumo apsilankyti „Spice up your lifestyle 2019“ – gyvensenos medicinos konferencijoje  Londone. Renginys buvo skirta būsimiems medikams bei asmenims, susijusiems su sveikatos priežiūra. Gyvensenos medicina – tai kiek daugiau nei dešimtmetį vykstantis judėjimas, skatinantis kreipti daugiau resursų į ligų profilaktiką, ne gydymą. Ši profilaktika tiesiogiai siejasi su žmonių gyvenimo būdu: judėjimu, darbo ir poilsio režimu, stresu ir, žinoma, mityba. Būtent apie pastarąją konferencijoje buvo kalbama daugiausiai, todėl trumpai aptarsiu, dėl ko šiuo metu mokslo pasaulis sutaria, o dėl ko – ne.

Ir vėl angliavandeniai

Šia tema jau rašiau anksčiau ir, tiesą sakant, nemaniau, kad dėl jos vis dar kyla tiek prieštarų tarp mokslo atstovų. Pasirodo, kyla, ir dar kokių. Pirmąjį konferencijos pranešimą skaitė Jungtinėje Karalystėje gerai žinomas gydytojas Aseem Malhotra, kurio knyga „Pioppi dieta“ (angl. „The Pioppi Diet“ ) neseniai tapo bestseleriu. Pagrindinė knygos ir konferencijoje skaityto pranešimo mintis maždaug tokia: mažai angliavandenių turinti dieta (angl. low-carb diet) yra raktas į geresnę sveikatą bei ilgaamžiškumą. Gydytojo tvirtinimu, reikšmingai sumažinus angliavandenių kiekį savo racione yra efektyviai ir greitai atsikratoma antsvorio, taigi, sumažėja kraujagyslių ir širdies ligų rizika, pagerėja gyvenimo kokybė ir pan. Tiesa, šis teiginys buvo paremtas viena vienintele paciento sėkmės istorija, nors ir ši, tiesą pasakius, neįtikino. Be to, gydytojas viso pranešimo metu aiškiai neapibrėžė angliavandenių sąvokos. Jei omenyje buvo turimi rafinuoti angliavandeniai, tuomet gydytojas yra visiškai teisus dėl jų atsisakymo naudos, tačiau anokia čia naujiena. Vis tik, susidarė įspūdis, kad akmenys buvo mėtomi ir į sudėtinių angliavandenių daržą, tačiau puolimas buvo daugiau pagrįstas emocija nei racionaliais argumentais.

Vėliau ta pačia tema konferencijoje pasisakė dvi diplomuotos mitybos specialistės (angl. nutritionists), kurios, neperdedu, nuleido gydytojo mintis į klozetą. Dėl puikių oratorinių gebėjimų bei kandaus humoro ypač efektinga buvo mano mėgstamos Pixie Turner kalba. Priešingai nei A. Malhotra, ji rėmėsi mokslinių tyrimų rezultatais, todėl jau vien dėl to atrodė kur kas profesionaliau. Mitybos specialistė pateikė krūvą ilgamečių tyrimų duomenų, rodančių, kad angliavandenių vartojimas neturi jokios įtakos antsvorio ar lėtinių ligų rizikos padidėjimui. Paprasčiau kalbant, visos populiarios low-carb dietos (ketogeninė, paleo ir t.t.) yra paremtos tik kažkieno interpretacijomis ir įsitikinimais, bet ne mokslu.

Apibendrinant, nealergiškam žmogui angliavandeniai jokiu būdu nėra priešai – jie būtini mūsų organizmui. Juk ši maistinių medžiagų grupė apima tiek įvairių produktų: vaisius, grūdines kultūras, ankštinius. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį, jog eliminuojant angliavandenius, mes turime juos kažkuo pakeisti. Ant low-carb dietų kabliuko pasimovusiųjų praktika rodo, kad dažniausiai angliavandenių šaltiniai yra pakeičiami prisotintų riebalų šaltiniais. Tarkime, kruopų ir vaisių nebevalgantis žmogus energijos trūkumą kompensuoja kiaušiniais, mėsa, sūriu ir pan. Manau, net ir ne ekspertas intuityviai jaučia, kad grikiai ir obuolys yra arčiau „sveikos mitybos“ koncepcijos nei didkepsnis su Camambertu.

Valio augalams

Kalbant apie visų specialistų ir nespecialistų pripažįstamas tiesas, tai mylimiausios maisto produktų kategorijos karūną stabiliai tebelaiko daržovės. Jeigu nebijote šiek tiek natūralių cukrų, prie jų dar pridėkite vaisius bei uogas. Seniai žinoma, jog šie nekaloringi produktai pasižymi nesuskaičiuojama galybe naudų, tačiau jie vis dar nedominuoja statistinio vakariečio mitybos racione. Siekiant praturinti savo mitybą, rekomendacija tėra viena – įvairovė. Siekiant natūraliai apsirūpinti naudingais cheminiais junginiais, vertėtų neprisirišti prie kelių savo mėgstamiausių daržovių ir vaisių. Geriausias indikatorius – spalvos. Jei kiekvieną savaitę suvalgote „vaivorykštę“, panašu, jog esate teisingame kelyje. Na, o jei gamtos gėrybes savo lėkštėje buvote primiršę, tai vasara yra pats tinkamiausias laikas atsigriebti. Pirmyn!

Julija Morozovaitė
  • Facebook
  • Spausdinti
  • Twitter
  • Google+
  • Pinterest
  • LinkedIn
  • Tumblr

Julija Morozovaitė

 

Taip jau susiklostė, kad visos mano veiklos susijusios su maistu: sveika mityba, valgymo psichologija, vartojimo kultūra. Manau, kad nėra blogo maisto, yra tik netinkamas požiūris į jį. Man labiausiai patinka mėgautis :))