2020-ųjų sveikos mitybos mados

Atėjo metas, kai sveika mityba ir apskritai sveika gyvensena mums skamba jau ne kaip privilegija ar išskirtinumas, o kaip savaime suprantamas dalykas.  Skirtingai nuo daugelio madų, šioji atrodo visai nekvaila ir netrumpalaikė. Vis tik, sveikuoliškų maisto produktų rinkoje kasmet matyti naujų tendencijų, o kartais ir visai netikėtų staigmenų. Tad kviečiu kartu pasižvalgyti, kas bus madinga 2020-aisiais.

Augalinės kilmės viskas

Augant sąmoningumui ne tik sveikatos priežiūros, bet ir vartojimo srityse, vis daugiau vartotojų renkasi augalinės kilmės produktus. Kasmet daugėja įrodymų, jog nesaikingas raudonos mėsos vartojimas tiesiogiai siejasi su širdies ir kraujagyslių ligomis, o gyvulininkystė vis labiau kritikuojama dėl planetos taršos bei neetiško elgesio su gyvūnais. Pastebima, kad net ir vegetarais/veganais savęs nelaikantys žmonės gręžiasi į augalinės kilmės alternatyvas vietoje mėsos bei pieno produktų. Restoranuose matyti vis didesnis asortimentas veganiškų „mėsos“ ar „sūrio“ patiekalų: burgeris su duonvaisiu, lęšių meatballs, pica su anakardžių sūriu… Kai kurie įmantrių alternatyvų neieško, o tiesiog įtraukia į savaitę vieną dieną be mėsos ir pieno. Bet kokiu atveju, panašu, kad tendencija  keisti gyvūninės kilmės produktus augaliniu maistu toliau tik stiprės, kas būtų naudinga ir planetai, ir individui.

Dėmesys žarnynui

Jau kelerius metus aktyviai tiriamas žmogaus mikrobiomas (anksčiau vadintas mikroflora) ir jo įtaka sveikatai. Kuo daugiau tyrimų, tuo daugiau įrodymų, jog trilijonai žarnyne gyvenančių mikroorganizmų turi dramatiškai didelę įtaką mūsų imuninei bei nervų sistemoms. Būtent todėl svarbu palaikyti kuo didesnius kiekius gerųjų žarnyno bakterijų, kurias vadiname probiotikais. Tai padaryti galime dviem būdais: vartodami probiotikų gausų maistą (su juo  gauname pačių bakterijų) arba prebiotikų gausų maistą (jis pamaitina bakterijas žarnyne). Probiotikų gausu fermentuotuose produktuose: raugintose daržovėse, kefyre, kambučoje. Geriausias prebiotikų šaltinis – skaidulos. Jomis apsirūpiname vartodami neapdirbtą augalinės kilmės maistą. Nenuostabu, kad kasmet matyti didėjantis raugintų ir visadalių produktų populiarumas.

0 promilių

Apklausos rodo, kad tūkstantmečio karta (angl. millennials) siekia riboti arba mažinti savo suvartojamo alkoholio kiekius. Tokiam elgesiui yra įvairių prielaidų, tačiau jo rezultatas – auganti nealkoholinių alkoholinių gėrimų pasiūla. Dėl ribojimų mes tai gerai jaučiame Lietuvoje – bet kuriame prekybos centre galima rasti specialią minėtų gėrimų lentyną. Tačiau net ir šalyse, kuriose tokie ribojimai neegzistuoja (pvz. Jungtinėse Valstijose) matyti didelis susidomėjimas nealkoholiniu alumi, vynu, kokteiliais. Pastarieji tampa ypač patrauklūs, nes jiems paruošti naudojami jau nebe tradiciniai sirupai, o subtilesni ir sveikatai palankesni ingredientai: imbieras, cinamonas, vaisiai, uogos, prieskoninės žolelės, mineralinis vanduo… Šitaip mažėja ne tik alkoholio, bet ir cukraus suvartojimas, todėl ši nauja tendencija atrodo itin palanki fiziniam ir psichiniam gerbūviui.

Maistas smegenims

Augant susidomėjimui psichikos sveikata bei senėjimo procesais auga ir dėmesys profilaktikai. Kognityviniams gebėjimams (mąstymui, dėmesiui atminčiai, kalbai) bei emocinei būklei daug reikšmės turi ne tik proto bei kūno treniruotės, bet ir kasdien valgomas maistas (tai dalinai susiję su jau minėtu mikrobiomu). Dėl šios priežasties į mitybą siekiama įtraukti kuo daugiau omega-3 bei B grupės vitaminų turinčių produktų, kurie teigiamai veikia nervų sistemą. Čia nepamainoma tampa riebi žuvis, sėklos, riešutai, juodasis šokoladas, kiaušiniai. Emocinei būklei gerinti vis populiariau vartoti CBD  arba kanabidolio aliejų. Kalbant apie smegenų efektyvumą nereikėtų pamiršti tokių natūralių tonizuojančių gėrimų kaip kava bei žalia arbata. Tik su saiku, žinoma. Dideli kavos, žalios ir juodos arbatos kiekiai gali padidinti dirglumą ir nerimo jausmą, neigiamai paveikti miegą.

Dar mažiau atliekų

Kaip jau minėta, didėjantis vartotojų sąmoningumas skatina daryti planetai palankesnius pasirinkimus. Plastiko maišelių ir puodelių naudojimas tampa blogo tono ženklu, jaunuolių tarpe vyrauja tvaraus vartojimo atributika – medžiaginiai krepšiai ir termosai. Tačiau atliekų mažinimo strategijos nebeapsiriboja plastiko eliminavimu, vis daugiau ir garsiau kalbama apie maisto atliekų mažinimo svarbą. Pasirodo, kad namų ūkiai pirmauja maisto išmetimo apimtimis. Tačiau net ir sąmoningam vartotojui kyla klausimų. Kokiomis sąlygomis laikyti maistą? Kurios vaisių ir daržovių dalys yra valgomos? Ką pagaminti iš likučių šaldytuve? Į juos stengiamasi atsakyti per įvairias iniciatyvas ir edukacijas, kurių kasmet gausėja. Iš pirmo žvilgsnio ši vartojimo tendencija nedaro tiesioginės įtakos sveikatai, tačiau ji glaudžiai siejasi su švaresniu oru bei dirvožemiu, kurie yra reikšmingi ekosistemos veiksniai.

***

Apibendrinant, 2020-ųjų sveikos mitybos tednencijos džiugina savo sąsajomis su ekologija, sąmoningu vartojimu, rūpesčiu ne tik fizine, bet ir psichine sveikata, etišku elgesiu. Žinoma, karts nuo karto iškyla vienas kitas “detoksikuojantis” ar “vėžį gydantis” produktas, tačiau, mano dideliam džiaugsmui, superproduktų era eina į pabaigą. Sveikoje mityboje šiemet laimi sveikas protas.