Artas Smithas – apie meną gyventi, gaminti ir mokytis

Dosjė

Artas Smithas – JAV virtuvės šefas, pelnęs garbingiausius kulinarijos pasaulio apdovanojimus; jis yra keturių restoranų Čikagoje, Vašingtone, Palo Alto ir Atlantoje vyriausiasis šefas ir bendraturtis. 10 metų dirbo asmeniniu Oprah Winfrey virėju. A. Smithas yra trijų kulinarijos knygų autorius: Back to the Table; Kitchen Life: Real Food for Real Families; Back to the Family. Jis nuolat dalyvauja televizijos projektuose ir kulinarijos realybės šou JAV. Šis virtuvės meistras yra ne pelno siekiančios organizacijos „Common Threads“ (2003) įkūrėjas. Organizacijos veikla – kulinarijos pamokos žemesnio gyvenimo lygio šeimų vaikams, kuriose jie yra mokomi gaminti sveikus ir nebrangius patiekalus. 2007-aisiais žurnalas „Chicago“ išrinko Artą Smithą Metų čikagiečiu. Tais pačiais metais prestižinis Jameso Beardo fondas suteikė jam Metų filantropo vardą.

Ar Lietuvoje lankotės pirmą kartą? Kokie įspūdžiai? Gal jau teko ragauti lietuviškų patiekalų?

Jūsų šalyje svečiuojuosi pirmą kartą. Čia labai jauku ir ramu. Ta ramybė mane įkvepia. Ką tik lankiausi Milane, ir italai man pasirodė perdėm aktyvūs, energingi, triukšmingi. Gal taip yra dėl to, kad jie geria tiek daug espreso (juokiasi)? Na, žinoma, pažiūrėkime, kur esate jūs, o kur – italai. Geografinė padėtis, tradicijos, papročiai lemia ir virtuvės ypatybes, ir temperamentą. Štai jūs – žemdirbių tauta, be to, Lietuvoje daug miškų, todėl ir jūsų valgiuose daug žvėrienos, naminių gyvulių mėsos, pačių užaugintų daržovių, miško gėrybių. Esate šiauriečiai, todėl jūsų valgiai yra sunkesni, sotesni. Tai natūralu. Man, deja, dar neteko ragauti lietuviškų patiekalų…

Iš kur Jūs esate kilęs, kokias maisto ruošimo tradicijas atsinešėte iš šeimos? Kai susitikome, atsiprašėte dėl savo akcento…

Užaugau Šiaurės Floridoje, kur dominuoja kitokia kultūra nei likusioje šalies dalyje. Net šešios mano šeimos kartos kilusios iš Floridos. Mūsų krašte maistas yra itin svarbus. Užaugau su mama, močiutėmis ir tetomis – jos buvo puikios šeimininkės. Tai, be abejonės, turėjo įtakos ir mano pasirinkimui, ir gaminamiems patiekalams.

Tačiau šiuo metu gyvenate ir dirbate Čikagoje?

Taip, dabar esu apsistojęs Čikagoje, tačiau ketinu įgyvendinti vieną projektą ir savo gimtajame Džasperyje (Jasper), esančiame Hamiltono grafystėje. Šis miestas ir grafystė yra turbūt patys vargingiausi visoje Floridoje. Šita Floridos dalis visada gyveno iš žemės ūkio, čia buvo auginamas tabakas, kraštas garsėjo puikia mediena.

Esu įsitikinęs, kad dalijimasis maistu, vaišinimas(-is) – tai būdas susiburti draugėn, susirinkti prie bendro stalo, mėgautis ne tik valgiais, bet ir draugija, bendravimu.

Savo gimtajame mieste noriu plėsti jau daugelį metų vykdomą „Common Threads“ veiklą ir atidaryti bendruomenės kavinę, galbūt net įkurti kepyklą, kurioje vietiniai žmonės galėtų dirbti ir šitaip aprūpinti savo šeimas reguliariomis pajamomis bei geresniu maistu. Jeigu kada nors sugalvosiu atidaryti naują restoraną, jis neabejotinai bus Majamyje!

Paminėjote „Common Threads“. Trumpai papasakokite apie šią savo veiklą, kuriai, kaip suprantu, skiriate daug dėmesio ir ją itin vertinate.

kurią pradėjome įgyvendinti daugiau nei prieš dešimtmetį – 2003-iaisiais Čikagos prieigose. Pradėjome vos su keliais vaikais, tačiau ilgainiui mūsų veikla taip išsiplėtė, kad šiandien jau apima net 47 000 mažamečių visoje šalyje. Taip pat veikia ir „Common Threads“ stovykla. „Common Threads“ tikslas – šviesti nedideles ir žemas pajamas gaunančių šeimų atžalas, mokyti jas, aiškinti apie kultūrinius skirtumus, mitybą, fizinę gerovę per maisto gamybos ir meno pamokas. Mokome vaikus ruošti sveikus, paprastus ir nebrangius patiekalus, nes tikime, kad galime pakeisti padėtį – ne tik įpratinti mažuosius valgyti pilnavertį maistą, bet ir grąžinti į jų namus gaminimo džiaugsmą. Parodydami kultūrinius žmonių skirtumus, mes kartu teigiame, kad svarbu įžvelgti tai, kas mus jungia, o ne skiria. Gera stebėti, kaip kasmet mūsų programą lankantys vaikai auga, tobulėja, sąmoningėja.

Traški kiaulienos filė su žolelėmis ir garstyčiomis

Ar lengva vaikus įtikinti, kad sveiki valgiai gali būti skanūs? Juk jie tikriausiai mieliau rinktųsi greitojo maisto restoraną, siūlantį mėsainius, sūrainius, gruzdintas bulvytes ir kokakolą?

Kai pasiėmėme globoti, mūsų vaikai (Artas Smithas augina keturis įvaikius – K. N.) taip pat labai mėgo gruzdintas bulvytes ir mėsainius, tačiau dabar jie gamina drauge su mumis ir valgo įvairius pilnaverčius patiekalus. Kai galvojame apie sveiką maistą, pirmiausia nesąmoningai įsivaizduojame salotas ir daržoves, tačiau sveikas maistas apima kur kas daugiau produktų. Tikrai nesunku mėsainius, viščiuką ar net buritus pagaminti taip, kad jie nekenktų sveikatai. Tereikia šiek tiek pastangų. Kai myli savo šeimą, artimuosius, nori, kad jie būtų sveiki.

Dirbote asmeniniu virtuvės šefu pas daugelį žinomų žmonių. Kokia tai buvo patirtis?

Dirbau buvusiam Floridos gubernatoriui Bobui Grahamui bei visai Grahamų šeimai, net dešimtį metų buvau asmeniniu Oprah Winfrey virtuvės šefu. Oprah kilusi iš Misisipės valstijos, iš Pietų, todėl jai itin patiko mano keptas viščiukas ir pietietiški desertai, sausainiai ir t. t. Ne kartą esu rengęs vakarėlius Lady Gagos tėvų restorane. Mudu su Lady Gaga jau keletą metų esame geri bičiuliai. Ji be galo nuoširdi – tai mane labiausiai žavi.

Geras skonis – tai išorinė elegancija, kai laikomasi principo „mažiau yra daugiau“; geras skonis – tai gebėjimas pasakyti daug, vartojant mažai žodžių…

Su visais šiais žmonėmis nuolat bendraujam, palaikom draugiškus ryšius. Žinoma, bendravimas su tokiomis asmenybėmis bei nuolatinis šmėkščiojimas televizijos ekrane palieka tam tikrą žymę – daug kas sako: „Štai Oprah Winfrey šefas!“ Tai savotiška etiketė, kurios jau, matyt, nebepavyks nusisegti.

Kaip manote, ar dabar, kai visi skubame, lekiame, dar galime išlaikyti ir puoselėti gaminimo namuose tradicijas? Ar tai pavyks pasiekti tokioje milžiniškoje greitojo maisto garbintojų šalyje kaip JAV?

Esu įsitikinęs, kad dalijimasis maistu, vaišinimas (-is) – tai būdas suburti visus draugėn, susirinkti prie bendro stalo, mėgautis ne tik valgiais, bet ir draugija, bendravimu. Visgi šiomis dienomis, kai visi, kaip Jūs sakote, skubame it akis išdegę, tai tampa kone iššūkiu. Aš nuoširdžiai trokštu tai pakeisti, siekiu padėti žmonėms, šeimoms, draugams vėl susirinkti prie bendro stalo, kartu ruošti valgius. Noriu, kad į maisto ruošimo procesą būtų įtraukti ir vaikai: matydami, kaip taisomi valgiai jų namuose, mokydamiesi, vėliau šias tradicijas jie perduotų savo atžaloms.

Kviečiu Jus kuo daugiau gaminti namuose – nebūtinai sudėtingus, daug darbo, laiko, pastangų ir įgūdžių reikalaujančius patiekalus. Ruoškite paprastus valgius iš šviežių, sezoninių produktų, ir Jūsų šeima bus sveika, laiminga, o namuose vėl įsivyraus harmonija. Galiausiai, pradėję nuo paprastų dalykų, išmėginkite naujus skonius – juk tokią įvairovę ir gausybę skirtingų produktų, prieskonių mums siūlo pati gamta! Nebijokite eksperimentuoti ir atraskite maisto gaminimo džiaugsmą!

Ir paskutinis klausimas – kas Jums yra geras skonis?

Geras skonis – tai, kas malonu akiai; geras skonis – tai gardūs patiekalai; geras skonis – tai išorinė elegancija, kai laikomasi principo „mažiau yra daugiau“; geras skonis – tai gebėjimas pasakyti daug, vartojant mažai žodžių…

©Žurnalas „Geras Skonis“