Eglės Juzumas nuotr.

Vieni restorano gyvavimo metai – daug tai ir mažai? Per metus galima spėti pelnytine vieną įvertinimą, nesyk atnaujinti meniu, atsirinkti kokybiškiausius ingredientus, papildyti vynraštį gėrimais, kokių nėra jokiame kitame šalies restorane. Tačiau kartu vieni metai – nedidelis žingsnis, kai siekiama, kad restoranas taptų žinomas ir į jį svečiai norėtų sugrįžti. Besitvirtinančia, savo charakterį turinčia vieta, įsiliejančia į miesto istoriją, o kartu ją ir rašančia. Tokias ambicijas puoselėja Vilniaus Rotušėje įsikūręs restoranas „Kristoforas“, neužveriantis durų net vykstant pastato kapitalinio remonto darbams.

2025-ųjų spalį užvirė darbai Rotušės viduje, o ilgainiui bus tvarkomas ir fasadas, ir rūsys. Tačiau erdvės, kuriose veikia „Kristoforas“, didžiąsias permainas jau išgyveno – restoranas su baru įrengtas per sąlyginai trumpą laiką, miestiečiams ir sostinės svečiams duris atvėrė 2024-ųjų vasarą.

Išsyk pastebėtas ir įvertintas

Jau per pirmuosius darbo metus restoranas pasidabino visame pasaulyje atpažįstama raudona plokštele, liudijančia, jog jį rekomenduoja „Michelin“ gidas. „Kristoforas“ pelnė „Bib Gourmand“ įvertinimą, skiriamą už puikią kokybę ir gerą kainos bei kokybės santykį.

Šis įvertinimas verslininkę Jolantą Šlapelienę, kartu su vyru Daliumi Šlapeliu įkūrusią šį restoraną, itin džiugina. „Kūrėme ir toliau kuriame vietą, kurioje būtų jauku. Kuri ne rėktų apie save, o išliktų kukli, kurioje visada būtų kokybė ir sąžininga kaina, – sako ji. – Labai norime sukurti stabilumą ir patikimumą. Suprantame, jog tai atsieina daug laiko, jėgų, geležinės kantrybės ir finansinių išteklių, tačiau mums šie dalykai svarbūs.“

Tarptautiniu mastu įvertintas ir „Kristoforo“ vynraštis, už kurį restorane atsakinga jo vadovė, vyno žinovė, restorano įkūrėjų gastronominių kelionių bendrakeleivė Jūratė Sprindžiūnaitė. Šis vyno meniu 2025 m. tarptautinio vyno gido „The Star Wine List of the Year“ apdovanojimuose pelnė aukso žvaigždę „The Best Sparkling Wine“ kategorijoje. „Kristoforas“ svečiams siūlo itin platų šampano ir putojančio vyno asortimentą, gėrimų iš tradicinių vyndarystės šalių ir Naujojo pasaulio nuolat atnaujinamame meniu net apie 350 pozicijų.

Dėmesys klasikai, o ne kintančioms madoms

Vienas iš svarbiausių „Kristoforo“ bruožų – maistui ir gėrimams čia skiriamas lygiavertis dėmesys, pastarieji nėra tik priedai ar palydovai. Anot J. Sprindžiūnaitės, lygiai taip pat, kaip įprasta klasikiniuose Prancūzijos ir Italijos restoranuose, į kuriuos „Kristoforas“ ir orientuojasi.

Tad ir restorano meniu susivienija minėtų šalių virtuvės klasika, o „Kristoforo“ komanda paiso esminių tų virtuvių patiekalų ruošimo principų. „Meniu kuriame vadovaudamiesi labai paprasta filosofija: mums rūpi, kad svečias po pietų ar vakarienės gerai jaustųsi, neišeitų apsunkęs, nesvarbu, ar tai buvo pietūs, ar paprasta, o gal degustacinė vakarienė. Mums svarbi gera svečio savijauta ir emocija, kurią jis išsineša“, – sako J. Šlapelienė.

Kaip teigia restorano vadovė J. Sprindžiūnaitė, siekiama, kad patiekalą sudarytų ne daugiau kaip penki ingredientai, vengiama nereikalingo produktų maišymo, itin ryškių priedų ar madingų tekstūrų. „Siekis pirmenybę teikti vietos produktams čia savaime suprantamas, tai nėra ypatingas akcentas, apie kurį vertėtų itin daug kalbėti ir tuo girtis. „Kristoforas“ nesivaiko madų, nekuriame patiekalų instagramui. Skanūs valgiai paprastai nebūna gražūs. Dažnai kartoju, kad maistas turi būti kaip vaistas, todėl gausybės ingredientų mums nereikia“, – šypteli J. Sprindžiūnaitė.

„Kristoforas“ kiekvieną sezoną keičia salotas. Pavyzdžiui, rudenį ir žiemą siūloma rūkytos antienos su obuoliais ir pankoliais, burokėlių su fetos sūriu bei šonine, keptų moliūgų su citrusais ir buratos sūriu. Svečiai mėgsta užsisakyti jas visas ir dalintis kartu su kitais užkandžiais

Grįžta dėl pamėgtų patiekalų

Keičiantis sezonams kinta ir restorano meniu, tačiau jis netampa visiškai naujas, greičiau atnaujintas. Juo labiau kad kai kurie patiekalai jau negali dingti, nes buvo itin pamėgti, kinta nebent jų priedai. Tarkime, „Kristoforo“ firminiu tapo „Vitello Tonnato“ – itališkas šaltasis užkandis, kurio pagrindinis ingredientas yra veršiuko nugarinė. Jo receptas buvo gludinamas net tris mėnesius – nuolat bandyta atrasti pačius geriausius, tinkamiausius ingredientus. Dabar svečiai kartais grįžta būtent dėl šio užkandžio.

Vienas populiariausių pagrindinių patiekalų – stirnienos „Tournedos Rossini“ – ruošiamas iš pavadinime minimos laukinienos, kurią papildo foie gras, o kiti priedai kinta kartu su sezonais. Kartu su metų laikais keičiasi ir padažai – jiems „Kristofore“ skiriamas ypatingas dėmesys, ir tai visiškai logiška, kai orientuojamasi į prancūzų virtuvės klasiką.

Veršio kepenėlės su raudonojo vyno padažu. Patiekalas parsivežtas iš Liono restorano „Daniel & Denise Saint-Jean“

Įkvėpimo semiasi kelionėse

Apie Prancūzijos įtaką liudija ir sriubos. Štai 2024-aisiais meniu figūravo antienos consommé, vasarą jį pakeitė šaltos sriubos, o vėl atvėsus sugrįžo ir šiluma lėkštėje – šįsyk vištienos consommé, papildytas torteliniais su grybais, bei prancūziška svogūnų sriuba, kuri jau nuo pirmojo rudens sezono buvo favoritė. Valgiaraštyje galima rasti ir pipirinį didkepsnį (steiką) – „Steak au Poivre“ iš lietuviškos jautienos, ir prie karštųjų užkandžių atsidūrusią putpelę, taip pat augintą Lietuvoje. O štai foie gras, žinoma, keliauja iš Prancūzijos arba Vengrijos. Jo patiekimas taip pat kito: nuo karšto užkandžio, užtupdyto ant brijošės (brioche duonos) ir aplieto padažu, iki foie gras terino ir skirtingų tekstūrų obuolių derinio 2025-ųjų rudenį.

„Kristoforo“ virtuvės šefas Ernestas Mankovskis

„Kristoforo“ patiekalus galima pavadinti ir „parsivežtais iš kelionių“. Būtent ragavimo patirtys kitų šalių restoranuose ir vyninėse tampa pagrindiniais J. ir D. Šlapelių, J. Sprindžiūnaitės bei jų bičiulių maršrutų orientyrais. Tarp gastronominių krypčių jau buvo Šampanė, Ronos slėnis, Bordo Prancūzijoje, Viena ir Austrijos vyndarystės regionai, Londonas Didžiojoje Britanijoje, taip pat tolimoji Naujoji Zelandija ir net kai kam netikėta vyno šalis – Libanas.

Ypatingas dėmesys šampanui

Spręsdama, kokį gėrimų rinkinį pasiūlyti „Kristoforo“ svečiams, J. Sprindžiūnaitė vadovavosi savo ekspertiškumu bei simpatijomis, meniu papildė vynas bei šampanas iš J. ir D. Šlapelių asmeninės kolekcijos. Beje, šie verslininkai yra tikri Lietuvos svetingumo sektoriaus senbuviai: nuo pat 2010-ųjų jų įkurta įmonė teikia išvažiuojamojo maitinimo (angl. catering) paslaugas. Aukščiausio lygio renginiai, šventės su gausybe dalyvių, progos, kurioms reikia specialaus meniu, – per 15 metų jų „Skonio slėnis“ savo paslaugų kokybę įrodė šimtus kartų.

Vyno ekspertė ir restorano vadovė Jūratė Sprindžiūnaitė džiaugiasi vynraščio įvertinimu, bet yra įsitikinusi, kad jį dar galima tobulinti

J. Sprindžiūnaitė yra Šampano akademijos įkūrėja bei Vilniuje jau dešimt metų vykstančios parodos „Šampano diena „49 mln…“ organizatorė. „Mūsų pažintis su Jolanta prasidėjo Šampano akademijoje, kai beveik prieš dešimt metų ji užsirašė į šį kursą. Baigusi iškart manęs paprašė organizuoti kelionę į Šampanę, nuolatos prašė rekomendacijų, kokį šampaną verta kaupti. Jau tada ji turėjo mintį kada nors atidaryti restoraną, tik apie tai garsiai nekalbėjo. Kai pranešė, kad pasirašė sutartį su Viniaus rotuše dėl patalpų nuomos, paprašė, kad būčiau atsakinga už vynraščio kūrimą, ir pridūrė: „Juk mes jį jau kuriame keletą metų, tereikės dalį kolekcijos perkelti į „Kristoforą“. Todėl mūsų vynraštyje tiek daug šampano“, – paaiškina J. Sprindžiūnaitė.

Svečiams taurėse siūloma trijų rūšių šampano, taip pat pagal sezoną keičiasi ir kito putojančio vyno pozicija taurėse. Stengiamasi, kad jis būtų patiekiamas magnumuose. Restorano vadovė taip pat didžiuojasi unikaliu vyno, pavadinto „vynmedžiai ant savo kojų“, rinkiniu. Tai gėrimai, pagaminti iš vynuogių, subrendusių ant neskiepytų vynmedžių, – labai senų, šimtą ir daugiau metų vešančių medžių. Mažuma jie tapo po to, kai prieš 150 metų vynmedžius Europoje puolė ir masiškai naikino amarai. Gelbėjantis teko atsodinti skiepytas jų atmainas, turinčias amerikietiškų šaknų, atsparių amarams.

Tie, kam patinka putojantis vynas, bet nenori šampano, „Kristoforo“ vynraštyje irgi ras puikią pasiūlą: atvykėlių iš Italijos ir Ispanijos, taip pat Anglijos ar Pietų Afrikos Respublikos. Visų rūšių putojantis vynas daromas klasikiniu būdu.

Desertai, skirti Vilniui ir rotušei: juodojo šokolado „Kristoforas“ dedikuotas Vilniaus globėjui, baltojo šokolado ir karamelės „Rotušė“ – svarbiausiam sostinės pastatui, o „Gucevičius“ – jį projektavusiam architektui

Kaip ir dera klasikiniam restoranui, vynas iš Prancūzijos Bordo bei Burgundijos regionų čia būtinas, taip pat kaip ir rislingas iš Vokietijos bei Austrijos. Ta proga, jog restorano įkūrėjų gastronominės kelionės nuvedė net iki Naujosios Zelandijos bei Libano, šių šalių vyndarių kūriniai taip pat atsirado vynraštyje. Ir ne dėl sentimentų, bet dėl to, jog tai vertingi, įdomūs kūriniai.

Pasirūpinti kiekvienu

Vos per metus „Kristoforą“ aplankė daugybė svečių, jų būrį gerokai pagausino jau minėti tarptautiniai įvertinimai. Tai buvo ne tik lietuviai, bet ir gero maisto patirčių ieškotojai iš kitų šalių. Klasikinio stiliaus, tačiau šiltą bei svetingą restoraną spėjo pamėgti ir valstybinio sektoriaus atstovai, rengiantys čia dalykinius pietus ar vakarienes, taip pat Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, diplomatai. Anot J. Šlapelienės, teko garbė priimti net Austrijos prezidentą su pirmąja ponia. Ši viešnagė buvo pusiau privati ir neviešinta, dabar smagu ją prisiminti. Ypač, kai po viešnagės iš Austrijos prezidentūros bei Austrijos ambasados Lietuvoje sulaukta padėkų.

Kuriant „Kristoforą“ galvota apie jaukią, demokratišką aplinką, kurioje norėtų rinktis miestiečiai ir svečiai

„Mūsų noras – kuo labiau sušildyti Rotušę, sostinės širdį. Sušildyti ją svetingumu, skaniu maistu, taure kokybiško, įdomaus vyno, maloniu aptarnavimu“, – sako J. Sprindžiūnaitė.

*

Daugiau informacijos – www.kristoforas.com.