Su Naujųjų metų atėjimu mane visuomet aplanko smalsumas, kokios naujovės mūsų laukia sveikos mitybos pasaulyje. Nors, rodosi, sveiko maisto pasiūla ir taip didelė, gamintojai nesnaudžia ir kuria vis labiau stebinančių produktų.

Augalinis pienas

Kadangi nemaža žmonijos dalis dėl etinių arba sveikatos sumetimų atsisakė karvės pieno produktų, natūralu, kad jam atsirado daugybė augalinės kilmės alternatyvų. Panašu, kad paklausa tik auga, nes rinkoje, šalia tokių senbuvių kaip sojų, avižų, migdolų pienas, atsiranda gėrimai, pagaminti iš anakardžių, sėmenų, graikinių riešutų ir net bananų. Tiesa, ne visi jie telpa po „sveikuoliška“ etikete, kadangi kai kurie pagardinami nemažu kiekiu pridėtinio cukraus, tad, renkantis augalinį pieną, vertėtų atkreipti dėmesį į cukrų koncentraciją jame.

Moringa

Neseniai vakariečių atrastas augalas, kilęs iš Vidurio Azijos bei pasižymintis didele vitaminų ir mineralų koncentracija. Be to, moringa ne tik aprūpina maistinėmis medžiagomis, bet ir tonizuoja organizmą. Būtent todėl vis daugiau kavos atsisakiusių žmonių renkasi moringos arbatą dienai pradėti.

Bemėsiai „mėsos“ produktai

Dėl visuotinai pripažįstamos augalinio maisto naudos net ir visavalgiai į savo racioną įtraukia vis daugiau mėsos pakaitalų. Vienas populiariausių šiuo metu – „mėsainis“ iš burokėlių, žirnelių, grybų, pupelių, saldžiųjų bulvių, morkų, lęšių ir t. t. Į veganiškus sumuštinius taip pat dažnai dedamas jau pamėgtas duonvaisis (ang.l. Jack fruit), kadangi savo konsistencija neprimena daržovių, gal nebent artišoką. Jungtinėse Valstijose jau prekiaujama „vytinta jautiena“ iš sojų baltymų bei „kiaulių odelių traškučiais“ iš grybų.

Tahini pasta

Pastebima, kad auga Rytuose pamėgtos sezamų pastos (tahini) populiarumas. Tahini – viena pagrindinių humuso sudedamųjų dalių, tačiau taip pat labai tinka naudoti desertams ir padažams. Sezamų pasta gaminama taip pat, kaip riešutų sviestas: sėklos pakepinamos ir virtuviniu kombainu sutrinamos iki vientisos kreminės masės. Taigi, šį maistingą pagardą tikrai nesudėtinga pasigaminti namuose, na o nemėgstantys suktis virtuvėjė tahini ras bet kurioje didesnėje maisto prekių arba specializuotoje parduotuvėje.

Alternatyvos ledams

Nors namų gamybos ledai iš kokosų pieno, jogurto, uogų ir bananų daugeliui lietuvių dar naujiena (ne tiek jau daug laiko per metus juntame poreikį gaiviems saldumynams), Vakaruose jau galima įsigyti šaldytų skanėstų ant pagaliuko iš avokadų, humuso, sūrio. Nesu tikra, ar tokių ledų šią vasarą rasime Lietuvoje, tačiau kelionių metu rekomenduoju paįvairinti grietininių bei vaisių sulčių ledų asortimentą!

Tiesiai iš vandenyno

Jeigu stebitės ne per seniausiai parduotuvių lentynose atsiradusiais jūros dumblių traškučiais, metas apsiprasti ir tikėtis dar daugiau užkandžių iš jūros augalų. Bent jau tokios tendencijos vyrauja Jungtinėse Valstijose. Ten sveiko maisto mylėtojai ir gurmanai skanauja jūržolių sviestą, rudųjų dumblių makaronus, lašišų odelių traškučius, iš dumblių pagamintą „tuną“ ir t.t. Šiam susidomėjimui jūros augalais impulsą davė ne tik ypatinga jų maistinė vertė, bet ir senkantys jūros gyvūnų ištekliai.

Kanabidinolis

Kanabidinolis (KBD, angl. CBD) – tarp grožio industrijos bei sveikos gyvensenos atstovų šiuo metu ypač dažnai linksniuojamas cheminis junginys, randamas tik kanapėse. Ši medžiaga vis dar nuodugniai tiriama, tačiau jau dabar liaupsinama dėl galimai teigiamo poveikio kovojant su antsvoriu, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, nervų sistemos degeneracija, uždegiminėmis reakcijomis, odos problemomis… Trumpai tariant, tai dar vienas superproduktų, kurio žvaigždė, tikėtina, poros metų bėgyje išblės, todėl jį vartoti siūlau su saiku, o pirkti ir vertinti su žiupsniu kritinio mąstymo.