Ilgą laiką Vakarų pasaulyje vyravo požiūris, jog kūnas ir protas – dvi atskiros žmogaus duotybės. Toks požiūris, įsitvirtinęs Rene Descartes laikais, sėkmingai gyvavo 300 metų.  Vakarų mokslo tradicija buvo grindžiama dualizmu – filosofine koncepcija, kuri skelbė, jog realybė turi dvejopą prigimtį – materialią ir dvasinę. Į žmogaus kūną buvo žvelgiama kaip į mašiną, sudarytą iš atskirų dalių, kurios niekaip nesąveikauja su žmogaus psichika. Tik XX a. šis požiūris pradėjo keistis, biomedicinos mokslininkų ir gydytojų akys nukrypo į santykinai naują sritį – psichologiją. Šiandien galima stebėti Vakaruose vis labiau įsitvirtinantį holistinį požiūrį į žmogaus sveikatą.

Pastarąjį dešimtmetį vis dažniau galima išgirsti apie virškinamojo trakto ir smegenų ašį (angl. gut-brain axis). Ši mokslo kryptis, tirianti žmogaus viduje gyvenančių mikroorganizmų ir psichikos sąveikas, ypač populiarėja tarp mikrobiologų, neurologų ir mitybos specialistų. Kutenimas arba tiesiog drugeliai pilve – daugeliui mūsų pažįstamas jausmas. Iš savo asmeninės patirties žinome, jog mūsų emocijos, pavyzdžiui, nerimas ar jaudulys, gali netgi labai stipriai paveikti mūsų kūną. Turbūt rečiau kasdienybėje pastebimas reiškinys – virškinimo sistemos daroma įtaka  emocinei savijautai ir kognityvinėms funkcijoms. Visgi, daugėja mokslinių tyrimų, kurie rodo dvikryptį virškinamojo trakto ir psichinės sveikatos ryšį.

Virškinimo sistema ir psichika

Kadangi šiame kontekste virškinimo sistema dažnai vadinama tiesiog žarnynu, toliau įprastumo dėlei naudosiu šį terminą Visgi pažymiu, jog kalbant apie žarnyną omenyje turima visa virškinimo sistema: nuo burnos iki tiesiosios žarnos. Taigi, žarnyno mikrobiota yra žmogaus virškinamajame trakte gyvenančių mikroorganizmų visuma. Aternatyviai ji dar vadinama žarnyno mikrobiomu arba žarnyno mikroflora. Žarnyno-smegenų ašis – į abi puses vykstančios komunikacijos sistema, kurios dėka žarnynas sąveikauja su smegenimis, o šios – su žarnynu. Būtent žarnyne gyvenančios bakterijos yra  laikomos pagrindiniu dėmeniu šioje sudėtingoje komunikacijoje, kuri yra svarbi žmogaus nervų, endokrininei, imuninei ir metabolinei sistemoms. Žarnyno, smegenų ir mikrobiotos sąveikų pokyčiai gali reikšmingai paveikti ne tik žmogaus elgesį, bet ir paskatinti ligų vystymąsi, įskaitant virškinamojo trakto ir nervų sistemos sutrikimus. Pavyzdžiui, žarnyne gyvenančių bakterijų disbalansas gali paveikti ne tik virškinimą, bet ir nervų sistemą bei pažintines asmens funkcijas: atmintį, dėmesį, mąstymą. Tyrimai rodo, jog žarnyno infekcijos netgi gali sukelti depresiją bei nerimo sutrikimus. Taip pat pastebėta, kad dirgliosios žarnos sindromas yra dažnai lydimas depresijos ir/ar nerimo sutrikimų. Šie atradimai specialistams teikia vilties ateityje efektyviau gydyti psichinės sveikatos sutrikimus, ypač asmenims, kuriems psichotropiniai vaistai sukelia stiprų šalutinį poveikį.

Psichobiotikai

Psichobiotikais vadinami probiotikai (gerosios žarnyno bakterijos), kurie stiprina šeimininko centrinę nervų sistemą. Neseniai nustatyta, jog psichobiotikai pasižymi nerimą, depresiją, stresą mažinančiu poveikiu, o taip pat prisideda prie geresnės emocinės šeimininko savijautos. Šio poveikio mechanizmas mokslininkams nėra aiškus, tačiau nustatyta, jog psichobiotikai didina šeimininko mikrobiotos įvairovę ir mažinti uždegiminius procesus organizme, kuriuos sukelia iš žarnyno į kraujotaką patekę toksinai. Taip pat žinoma, jog ši probiotikų rūšis gali reguliuoti seratonino ir kitų neurotransimerių išsiskyrimą, kurių balansas organizme yra būtinas psichinei sveikatai palaikyti. Be to, psichobiotikai gerina naudingų maistinių medžiagų pasisavinimą iš maisto bei mažina streso hormonų išsiskyrimą, kas visapusiškai prisideda prie geresnės žmogaus sveikatos.

Prie psichobiotikų priskiriamos tokios gyvosios žarnyno bakterijos kaip Lactobacillus rhamnosus, Bifidobacterium longum, Lactobacillus plantarum ir kitos. Tyrimuose dažniausiai naudojami maisto papildai bei fermentuoti pieno produktai: kefyras, jogurtas, sūris. Nors kiti natūralūs probiotikų šaltiniai ištyrinėti mažiau, manoma, kad panašiu poveikiu pasižymi ir fermentuoti sojos produktai bei raugintos daržovės. Pabrėžiama, kad vien probiotikų ar raugintų maisto produktų vartojimas neišgydys sunkių psichologinių sutrikimų, tačiau ateityje tai gali tapti reikšminga jų gydymo bei prevencijos dalimi. Vis tik jau dabar žinome, kad reguliarus fermentuotų maisto produktų vartojimas prisideda prie didesnės mūsų mikrobiotos įvairovės, uždegiminių procesų organizme slopinimo bei geresnės emocinės savijautos, o tai – svarus argumentas į savo kasdienę mitybą įtraukti daugiau jogurto, kefyro, raugintų daržovių ar kitų mėgstamų probiotikų šaltinių. Kas žino, gal vienas raugintas agurkas per dieną – naujas laimės receptas?

***

Psichobiotikai pasižymi teigiamu poveikiu stiprinant žmogaus psichinę sveikatą, nors jų veikimo mechanizmas nėra iki galo aiškus. Šiais laikais, kuomet mūsų mikrobiotos įvairovė skursta dėl dažno antibiotikų ir kitų vaistų vartojimo, streso bei nepilnavertės mitybos, tampa ypač svarbu šią įvairovę atkurti bei palaikyti. Ypač, kai daugėja įrodymų, jog klestint mikroskopniams mūsų žarnyno gyventojams džiaugiasi ne tik mūsų kūnai, bet ir sielos.

Julija Morozovaitė

Julija Morozovaitė

 

Taip jau susiklostė, kad visos mano veiklos susijusios su maistu: sveika mityba, valgymo psichologija, gastronomija. Manau, kad nėra blogo maisto, tiesiog visi turime skirtingą santykį su juo. Aš stengiuosi mėgautis 🙂