Juodieji trimitėliai

Pavargę nuo kasdienybės vis ieškome naujų egzotiškų maisto produktų, prieskonių bei gėrimų tolimiausiose pasaulio šalyse, tačiau neretai tiesiog pamirštame apsidairyti aplink ir pasidomėti, kokių neatrastų dalykų yra aplink, mūsų kraštuose.

Juodasis trimitėlis, arba kitaip juodoji voveraitė, šią vasarą man tapo pačiu netikėčiausiu lietuvišku gurmanišku atradimu. Prisipažinsiu, jog apie šį grybą prieš tai nebuvau girdėjusi. Dar didesnė nuostaba aplankė tada, kai sužinojau, kad juodieji trimitėliai auga Lietuvos miškuose ir turi nemenką paklausą grybų supirktuvėse.

Trimitėliai dažniausiai auga samanotuose miškuose, kur pasitaiko beržų ir ąžuolų. Verta atidžiau apsidairyti ir šalia upelių ar šaltinių, mat šie grybai pamėgę drėgnas ir tamsesnes vietas.

Juodasis trimitėlis pasižymi neįprasta išvaizda bei išskirtinai sodriu miško aromatu. Vienas didžiausių šių grybų privalumų yra tas, jog nėra į juos panašių nuodingų grybų, todėl miške aptikę trimitėlį net ne itin patyrę grybautojai gali jaustis drąsiau. Kita vertus, pirmą kartą išsiruošus į trimitėlių medžioklę vertėtų į kompaniją pasikviesti ir daugiau patirties turinčių grybautojų, mat šie grybai tikri slapukai. Juos pastebėti ne taip jau paprasta. Net patyrę grybautojai sako, jog dažnai juodieji trimitėliai įžūliai žiūri tau į akis ir „juokiasi“ ramiai sau tupėdami samanų pataluose. Trimitėliai dažniausiai auga samanotuose miškuose, kur pasitaiko beržų ir ąžuolų. Verta atidžiau apsidairyti ir šalia upelių ar šaltinių, mat šie grybai pamėgę drėgnas ir tamsesnes vietas. Jie dažniausiai dygsta būriais. Taigi, aptikus vieną, vertėtų atidžiai apsidairyti aplink, ar šalia nesislepia jų visas būrys.

Juodųjų trimitėlių pavadinimas kilo dėl šių grybų formos, kuri labai primena piltuvėlį arba tiesiog trimitą. Jiems būdinga nedidelė spalvų variacija: nuo rudos iki juodos. Lietuvoje trimitėliai auga liepos– rugsėjo mėnesiais. Kitose šalyse jų augimo laikas kiek skiriasi (priklauso nuo klimato). Pavyzdžiui, Kalifornijoje šie grybai dygsta visą vasarą, rudenį ir net žiemą.

Trimitėliai tinka gardinti sriuboms, padažams, makaronų ir ryžių patiekalams, puikiai dera su jūrų gėrybėmis ir bet kokios rūšies mėsa.

Trimitėlius galima valgyti šviežius, džiovinti ar gaminti iš jų grybų miltus ir naudoti kaip prieskonius. Matyt, dėl to, kad nėra taip jau dažnai aptinkami, trimitėliai susilaukia išskirtinių gurmanų vertinamų. Girdėjau, jog šie grybai kartais vadinami net „vargšų trumais“. Specializuotuose prekybos centruose kartais galima aptikti džiovintų trimitėlių. Net nedidelis kiekis džiovintų grybų patį paprasčiausią patiekalą gali paversti įspūdingu šedevru. Trimitėliai tinka gardinti sriuboms, padažams, makaronų ir ryžių patiekalams, puikiai dera su jūrų gėrybėmis ir bet kokios rūšies mėsa. Juodieji tirmitėliai itin vertinami Anglijoje, Prancūzijoje bei JAV, mat pasižymi puikiomis skoninėmis savybėmis. Trimitėliai gali pasitarnauti besilaikantiems dietos arba sportuojantiems žmonėms, mat padeda deginti organizme susikaupusius riebalus, mažina raumenų skausmus, atsirandančius uoliai sportuojant. Švieži trimitėliai labai malonios traškios struktūros. O juos paruošti tikrai paprasta.

©Žurnalas „Geras Skonis“