Arvydas Padvaiskas distilerijoje

Ne kiekvienas žmogus, sukūręs sėkmingą verslą, ryžtasi pradėti dar vieną, tačiau Arvydas Padvaiskas ir Rasa Navickaitė niekada neapsiribojo viena idėja. Iš nedidelės čiužinių gamyklos išaugęs jų verslas šiandien nesustoja nė minutei – produkcija eksportuojama į visą pasaulį, o šalia gimė ir visai kitokie projektai – autentiškas Aukštaitijos dvaras bei tarptautiniuose konkursuose apdovanota distilerija. Už visų jų slypi ta pati filosofija: jei jau darai, daryk taip, kad būtų kuo didžiuotis.

Nuo kelių dešimčių darbuotojų iki gamyklos, kuri dirba visą parą

Dar gerokai prieš atsirandant Padvaisko dvarui ar distilerijai, Arvydas Padvaiskas kūrė verslą, kuris išaugo į lyderių gretose esantį lovų ir čiužinių gamintoją Lietuvoje. 1992 metais įkurta įmonė nuo nedidelės gamybos išaugo į modernią bendrovę, kurios produkcija šiandien eksportuojama į daugelį Europos šalių ir kitus pasaulio regionus. Nuolatinės investicijos į gamybą, technologijas ir partnerystes užsienyje leido verslui augti net ir sudėtingais rinkos laikotarpiais.

„Pradėjome kaip nedidelė gamykla, kurioje dirbo apie 50 žmonių. Šiandien turime daugiau nei 300 darbuotojų, gamykla dirba keliomis pamainomis ir nesustoja nė minutei, o gamybiniai plotai išaugo iki dešimčių tūkstančių kvadratinių metrų. Ir vis tiek jaučiamės ankštai – plečiamės toliau“, – šypsosi A. Padvaiskas. Per daugiau nei du dešimtmečius įmonė augo ne tik fiziškai. Nuo čiužinių gamybos ji išsiplėtė iki išbaigtų miegamojo sprendimų – šiandien čia gaminamos lovos, rėmai, galvūgaliai, kojūgaliai, patalynės dėžės ir įvairių tipų čiužiniai. Didžioji dalis gamybos – nuo medinių konstrukcijų iki galutinio produkto – vyksta vienoje vietoje.

Pradėjome kaip nedidelė gamykla, kurioje dirbo apie 50 žmonių. Šiandien turime daugiau nei 300 darbuotojų, gamykla dirba keliomis pamainomis ir nesustoja nė minutei“, – šypsosi A. Padvaiskas

„Mes praktiškai viską gaminame ir atliekame patys. Nuo medienos apdirbimo iki audinių daigstymo. Todėl net ir sudėtingais laikotarpiais galime greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių“, – pasakoja patyręs verslininkas. Toks lankstumas ypač pravertė pandemijos metu. Kol daugelis verslų stabdė veiklą, įmonė fiksavo beveik 50 proc. augimą. „Per pandemiją augome apie 47 procentus. Žinoma, buvo daug iššūkių – trūko žaliavų, stojo logistika, kilo energijos kainos. Vienu metu nebegalėjome gauti medžiagų porolonui gaminti, todėl pradėjome ieškoti alternatyvų ir gaminti antrinį poroloną iš likusių žaliavų. Taip ne tik išsisukome iš sudėtingos situacijos, bet ir tapome dar tvaresni“, – sako A. Padvaiskas.

Nors gamykloje netrūksta modernių technologijų ir automatizuotų procesų, Arvydas įsitikinęs, kad svarbiausias vaidmuo vis tiek tenka žmonėms. „Turime automatizuotų linijų, kompiuteriai atlieka skaičiavimus, planuoja audinių išeigas, tačiau žmogaus akių niekas nepakeis. Yra dalykų, kuriuos gali pamatyti tik žmogus. Taigi mūsų versle rankų darbo ir patirties reikšmė išlieka labai didelė.“

Šiandien bendrovės gaminiai keliauja po visą Europą – nuo Skandinavijos šalių iki Vakarų Europos rinkų. „Mūsų klientų yra visame pasaulyje. Visada sakau labai paprastai – žmogus visur miega horizontaliai. Vienam reikia minkštesnio čiužinio, kitam – kietesnio, bet poreikis kokybiškai išsimiegoti niekur nedings. Todėl ir tikiu šios rinkos ateitimi“, – sako Arvydas.

Vieta, kurioje susitinka aukštaitijos tradicijos ir šiuolaikinis svetingumas

Atrodytų, sėkmingai augantis gamybos verslas galėjo tapti pakankamu iššūkiu visam gyvenimui. Tačiau Arvydas Padvaiskas pripažįsta nemokantis ilgai sėdėti vietoje. „Toks jau mano charakteris – negaliu ramiai. Vis norisi kažką kurti, judėti į priekį. Tik reikia suprasti – viskas tikrai neatsirado per vieną dieną“, – šypsosi pašnekovas.

Būtent noras nuolat kurti ir ieškoti naujų krypčių prieš daugiau nei dešimtmetį atvedė prie Padvaisko dvaro idėjos. „Kasdien važiuodamas iš namų į gamyklą grožėdavausi ta vieta. Ten buvo senas sodas, didžiulis klevas, tvenkinys. Vis galvodavau, koks tai įspūdingas žemės plotas. Svarsčiau ten pasistatyti nedidelį rąstinį namuką, bet greitai tas užmojis išaugo į tai, ką turime dabar – išskirtinį poilsio ir renginių kompleksą, kuriame dera gamta, tradicijos ir svetingumas“, – dalijasi A. Padvaiskas.

Šiandien Padvaisko dvare įrengta 20 kambarių, kur gali apsistoti iki 120 nakvojančių svečių, o renginių erdvėse telpa iki 200 žmonių

Kuriant Padvaisko dvarą nebuvo siekiama pastatyti dar vienos įprastos šventėms skirtos sodybos. Projekto įkūrėjas norėjo atkurti autentišką Aukštaitijos dvasią. „Važinėjome po Aukštaitiją, fotografavome senas sodybas, tyrinėjome architektūrą. Ypač įsiminė Kaltanėnų svirnas. Norėjome suprasti, kaip iš tiesų turi atrodyti tradicinė aukštaitiška sodyba. Taigi čia atsirado visi pagrindiniai pastatai – gyvenamasis namas, svirnas, kluonas. Viską statėme nuo nulio.“

Šiandien Padvaisko dvare įrengta 20 kambarių, kur gali apsistoti iki 120 nakvojančių svečių, o renginių erdvėse telpa iki 200 žmonių. Čia vyksta vestuvės, jubiliejai, įmonių konferencijos, bendruomenių suvažiavimai ir net tarptautiniai festivaliai. Autentiškumo dvarui suteikia ne tik architektūra, bet ir asmeniniai šeimos istorijos fragmentai. Sodybos erdves puošia senos nuotraukos, giminės relikvijos ir meno kūriniai.

Anot Arvydo, dvaras traukia ne tik šventes organizuojančius žmones. „Turime nemažai svečių, kurie atvažiuoja tiesiog pailsėti. Vieni mėgaujasi gamta, kiti žvejoja, plaukioja valtimis, o dar kiti atvyksta dėl netoliese esančio Glitiškių aerodromo. Ten vyksta įvairūs aviacijos renginiai, todėl sulaukiame svečių iš įvairių pasaulio šalių.“ Padvaisko dvaro teritoriją supa tvenkiniai ir ežerai, tad žvejyba čia tapo viena populiariausių veiklų. „Vyrai labai mėgsta atvažiuoti kolektyvais. Turime tvenkinį, kuriame auginame žuvis, o kitą vandens telkinį jungia kanalas su ežeru. Ten galima pagauti lydekų, lynų ar kitų žuvų. Būna, kad surengia net savotiškus čempionatus – žvejoja, sveria laimikius, varžosi tarpusavyje“.

Remarko įkvėpta idėja, virtusia apdovanojimus skinančia distilerija

Padvaisko dvaras gimė iš meilės vietai, o distilerijos istorija prasidėjo nuo vienos netikėtos Arvydo Padvaisko idėjos. Glitiškėse, istoriniame 1923 metų Jelenskių dvaro pastate, šiandien veikia Padvaisko distilerija. Prieš kelerius metus čia viskas atrodė visai kitaip. „Pastatas buvo labai prastos būklės. Iš esmės mes jį ištraukėme iš mirties. Tai kultūros paveldo objektas, buvusios dvaro arklidės. Sklando versija, kad keliaudama šalia esančiu karalių keliu į Dubingius čia galėjo būti apsistojusi Barbora Radvilaitė“, – pasakoja distilerijos savininkas.

Pirmiausia atsirado obuolių vynas, vėliau – sidras, kalvadoso stiliaus gėrimai, džinas, o šiandien produkcija jau siekia gerokai toliau nei Lietuvos rinka

Iš pradžių verslininkas šioje vietoje planavo kurti alaus bravorą. Tačiau kol vyko rekonstrukcija, Lietuvos aludarių rinka sparčiai augo, todėl teko ieškoti naujos krypties. „Tuo metu kaip tik skaičiau Remarką. Ten buvo minima kalvadoso kultūra ir tiesiog užsidegiau šia idėja. Taip gimė mintis gaminti obuolių distiliatus“, – prisimena jis. Nuo šios idėjos prasidėjo visas naujas verslo etapas. Pirmiausia atsirado obuolių vynas, vėliau – sidras, kalvadoso stiliaus gėrimai, džinas, o šiandien produkcija jau siekia gerokai toliau nei Lietuvos rinka.

Distilerijos laboratorijoje vyksta gėrimų degustacijos

„Neseniai pasirašėme sutartis su Japonija, mūsų produkcija vežama į Vokietiją, Pietų Korėją, Prancūziją. Kartais net patys nustembame, kur ji nukeliauja“, – šypsosi verslininkas.

Paklaustas apie sėkmės formulę, A. Padvaiskas teigia, jog sėkmė gimsta iš nuolatinio kokybės siekio. „Versle visada ieškau geriausio santykio tarp kokybės, kainos ir pateikimo. O mano moto labai paprastas: daryk gerai, o jei negali gerai, daryk dar geriau. Kitaip aš nemoku.“ Šį požiūrį atspindi ir pati gamyba. Distilerijoje veikia laboratorija, gėrimai brandinami statinėse, kruopščiai kontroliuojami visi procesai.

Ekskursijų metu pristatomos gamybinės patalpos, laboratorija, istorinės dvaro erdvės bei pasakojama apie obuolių vyno, sidro ir distiliatų gamybą

Kasdien Padvaisko distilerijoje lankytojai gali susipa- žinti su gėrimų gamybos procesu, istorine pastato architektūra ir distiliavimo tradicijomis. Ekskursijų metu pristatomos gamybinės patalpos, laboratorija, istorinės dvaro erdvės bei pasakojama apie obuolių vyno, sidro ir distiliatų gamybą.

*

Daugiau informacijos – www.padvaiskodvaras.lt