
Restoranas „Meat Steak House“ yra rojus brandintos jautienos gerbėjams. Bet šis, sultingus steikus siūlantis restoranas, turi ir kitų patiekalų, pavyzdžiui: krevečių su sviestu, troškintų specialioje krosnyje, anties krūtinėlę, keptą ant raudonojo kedro lentelės, netgi gali patiekti atskirai grilyje keptų daržovių garnyrus kaip puikią alternatyvą vegetarams.
Kalbėjome su restorano vadove Laura Vizgaite.
Kuo Jūsų restoranas ypatingas?
Mes turime bene didžiausią mėsos brandinimo kamerą restorane Baltijos šalyse. Kameroje brandinama tik jautiena. Kiek įmanoma žaliavą renkamės lietuvišką. Sausas brandinimo būdas pasižymi tuo, kad mėsą būtina laikyti atitinkamame mikroklimate. Visų pirma – turi būti reikiama temperatūra, apie 1-2 laipsnius šilumos, be to turi būti parinktas tinkamas, pastovus drėgnumas, kad mėsa galėtų kokybiškai bręsti. Sausai bręstant mėsai, vanduo garuoja iš raumens skaidulų, mėsoje esantys fermentai skaido jungiamuosius audinius, didėja riebalinio audinio santykis ir mėsa tampa minkštesnė ir skanesnė. Sausas brandinimas leidžia geriausiai atsiskleisti mėsos savybėms, nes brandinant mėsą šlapiuoju būdu, ji negauna deguonies, skysčiai išlieka, todėl mėsos rūgštingumas padidėja.
Mėsą brandiname mažiausiai mėnesį. Esame brandinę ir 6 mėnesius, tuomet atsiranda penktasis skonis – specifinis parmezano sūrio prieskonis. Šiuos poskonius geriausiai įvertina gurmanai. Mūsų kameroje telpa iki dviejų tonų jautienos. Mėsą nuolat kruopščiai stebime po gabaliuką pakepame, paragaujame ir tęsiame procesą, jei ji dar nesubrendo. Vėliau iš mėsos pjaustome įvairių rūšių kepsnius.
Gaminant patiekalus naudojame uždaro tipo, tikra ugnimi kurenamą pečių, kurio temperatūra dažniausiai įkaista apie 400 laipsnių. Steikas iškepa per 5 minutes. Ištraukę kepsnį, dar kelias minutes leidžiame jam „pailsėti“ šiltoje aplinkoje, virš pečiaus esančioje spintoje. Tuomet barstome rūkytą jūros druską ir pipirus. Daugiau jokių papildomų prieskonių nededame, nes kepsnio skonį lemia kokybiška mėsa ir išbrandinimas.
Visus steikus pateikiame ant akmens lentutės, kuri įdedama į medinę lentą, kad į griovelius sutekėtų sultys. Steikams valgyti turime specialius įrankius – ypatingo aštrumo ir atitinkamo dydžio peilius.
Restoranas svečiams siūlo prie puikaus maisto derantį vyną, kurį parenka iš vyno spintos, talpinančios bene 600 butelių degustuoto ir atrinkto vyno. Į vyno kambarį – spintą kviečiame svečius užeiti ir išsirinkti vyną iš visos gausos. Jeigu žmogus nėra įgudęs vyno žinovas, tuomet mūsų someljė pataria, kurios rūšies vynas derės labiausiai prie pasirinktų patiekalų.
Populiariausi padažai prie steikų – juodųjų pipirų ir Čeprackuri.
Kokią jautieną renkatės, kokių jaučių mėsa yra tinkamiausia?
Stengiamės rinktis lietuvišką jautieną, bet kartais tenka pirkti ir iš užsienio, nes Lietuvos ūkininkų galvijų bandos, tinkamos steikams, mažos ir jie negali užtikrinti stabilumo. Užsienyje kepsniams tinkamos jaučių rūšys auginamos ilgiau negu Lietuvoje, todėl jų bandos didesnės, genetika stabilesnė. Kuo jaučių veislės genetika stabilesnė – tuo mėsos kokybė geresnė. Taip pat mėsos kokybė ir skonis priklauso nuo jaučių veislės. Dažniausiai renkamės Juodojo Anguso veislę. Perkame tik tokius jaučius, kurie šeriami žole, grūdais, be jokių priemaišų. Nuo to, kaip buvo šeriamas jautis, taip pat priklauso mėsos skonis ir struktūra. Labai svarbu, kaip jautis buvo paskerstas. Gyvulys skerdimo metu turi būti ramus, nepatirti streso, kitaip iš karto kyla mėsos rūgštingumas ir ji bus nebetinkama sausam brandinimui.
Ūkininkas, kuris mums tieka mėsą, darė eksperimentą – girdė jaučius alumi. Vienas jautis išgėrė porą palečių alaus, kuriame gausu vitamino B6, nulemiančio moteriško hormono – estrogeno, sintezę. Dėl didesnio estrogenų kiekio jaučio mėsa tapo riebesnė ir labai tinkama sauso brandinimo būdui. Galiausiai mėsos kokybę lemia ir jaučio amžius, svarbu, kad jautis būtų ne per senas, ne per jaunas – dažniausiai 2 metų.
Mes veikiausiai vieninteliai Lietuvoje ruošiame mėsainius su wagyu veislės jaučių mėsa. Ši jaučių veislė originaliai auginama Japonijoje. Wagyu veislės jaučių mėsa skiriasi nuo visų kitų jaučių mėsos tuo, kad turi plonytes, marmurines riebalų gysleles, kurios vizualiai atrodo tarsi voratinklis. Iškepus šio rūšies jautienos steikus mėsytė būna tokia minkšta, kad norint ją valgyti, nereikia peilio.
„Gastronomijos savaitės“ metu patieksime savo firminius patiekalus iš jautienos bei kitus mėgiamus ir gurmaniškus patiekalus. Ką tiksliai darysime, tegul išlieka paslaptis (šypsosi).
Kokie Jūsų restorano svečiai?
Įprastai lankosi verslo žmonės, kuriems reikia vietos susitikti, pakalbėti ir ramioje aplinkoje skaniai pavalgyti. Per pietų pertrauką ateini ir jauni, netoliese dirbantys, svečiai. Darbo metu šeimos užsuka rečiau – daugiausiai šeimų sulaukiame šeštadieniais ir sekmadieniais per pusryčius.
Dažnai apsilanko ir svečiai iš kitų miestų bei užsienio šalių. Daugiausiai – verslo turistai, kurie turi darbo santykių su Lietuvos įmonėmis. Neseniai, kai Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Škotijos komandą, mūsų restorane lankėsi Škotijos futbolo asociacijos atstovai. Atvažiuoja nemažai norvegų, anglų, italų. Užsieniečiai labai vertina lietuvišką mėsą. Visada paklausia, kokią mėsą valgys, kokia jaučių rūšis, kilmė. Dažnai steikus nori pamatyti dar neiškeptus, todėl visuomet atnešame parodyti.

A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius
Virtuvės šefas Artūras Butkūnas
Siūlomo gastronomijos savaitės degustacinio meniu kaina asmeniui – 20 eurų, 30 eurų
Rezervacijai:
8 612 35200
info@meat.lt
Degustacijų patiekimo laikas
I 16:30 -21:00
II-III 16:30-22:00
IV 16:30-23:00
V 16:30-24:00
VI 12:00-24:00
VII 12:00-19:00