Šparagai – pavasarinis aristokratų delikatesas

Šparagai, dar kitaip vadinami smidrais, nuo seniausių laikų karaliauja ne tik Versalio rūmų, bet ir kitų prancūzų bei Vakarų Europos aristokratų dvarų virtuvėse.

Imperatorius Augustas taip dievino šparagus, kad jų garbei buvo įkūręs „Šparagų flotilę“, o norėdamas pagirti karius už greitą reakciją į priešininko veiksmus sakydavo, jog šie užtruko „trumpiau, nei užtrunka išvirti šparagus“.

Nors mūsų šalyje šios egzotiškos daržovės dar tik populiarėja, pirmieji šparagų paruošimo būdai buvo aprašyti seniausiose pasaulio kulinarijos knygose.

Įvairovė

Šparagus įprasta skirstyti į tris pagrindines rūšis: baltuosius, žaliuosius ir violetinius.

Baltieji šparagai auginami juodžemio pataluose, kad jų nepasiektų nei vienas saulės spindulėlis. Dėl šios priežasties jų ūgliai pasižymi švelnesniu bei subtilesniu skoniu. Žalieji šparagai augdami gauna saulės šviesos ir šilumos, dėl to prasidėjus chlorofilo gamybai nusidažo sodriai žalia spalva. Pastarieji šparagai labiau paplitę JAV nei Europoje. Violetiniai šparagai populiarūs Naujojoje Zelandijoje. Čia juos valgo tiesiog su duona.

Šių delikatesinių daržovių sezonas nėra ilgas: daugelyje Europos šalių jis sutampa su pavasario pradžia. Imti šparagų derlių pradedama balandžio mėnesį ir baigiama birželio viduryje.

Lietuvos prekybos centruose galima rasti atvežtinių baltųjų ir žaliųjų šparagų, na, o ūkininkų turgeliuose arba nedidelėse parduotuvėse sezono metu galima įsigyti ir lietuviškų ūkių šparagų derliaus.

Šparagai ir sveikata

Šparagai yra nekaloringi, tačiau turi daugybę vertingų medžiagų. Juose gausu kalio, cinko, augalinių baltymų, ląstelienos, geležies, karotino, folio rūgšties, įvairiausių vitaminų ir mineralų. Pastebėta, jog ši daržovė naudinga žmonėms, sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis, nes stabdo trombų susidarymą.

Šparagai – tai tikras energijos užtaisas iš žiemos miego bundančiam organizmui.

Dėl biologiškai aktyvių medžiagų ir egzotiškos išvaizdos šparagai nuo seno laikomi afrodiziaku. Sakoma, kad šparagai moterims padeda išsaugoti jaunystę, palankiai veikia hormonų pusiausvyrą. Senovės Egipte jie būdavo vartojami organizmui valyti, skysčių pertekliui šalinti. Trumpai tariant, šparagai – tai tikras energijos užtaisas iš žiemos miego bundančiam organizmui.

Šparagų paruošimo subtilybės

Nors šparagai gardūs ir švieži, juos įprasta apvirti, apkepti ar kitaip termiškai apdoroti prieš valgant ar taisant kitus patiekalus. Šparagai puikiai tiks garnyrams, salotoms, sriuboms, įvairiausiems apkepams ruošti, konservuoti. Sutaisyti šias stiebines daržoves trunka vos kelias minutes, tačiau svarbu paisyti keleto gudrybių, kurios padės atskleisti geriausias skonines savybes.

Verdant arba garinant šparagus labai svarbu nepamiršti padaryti „kontrastinės vonelės“, t. y. išvirusius šparagus nedelsiant perkelti į indą su ledukais arba bent jau į labai šaltą vandenį. Ši procedūra padeda išlaikyti traškumą bei sodrią spalvą (jei ruošiame žaliuosius arba violetinius šparagus).

Prieš kepant ant grotelių, šparagus reikėtų apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Šparagus bus lengviau apversti, jei jie bus suverti ant plonyčių medinių iešmelių. Į 3–4 dalis supjaustytus šparagų daigus galima greitai apkepinti karštai įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu alyvuogių aliejaus.

Renkamės šparagus

Renkantis šparagus prekybos centre, pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį į šių daržovių sezoniškumą. Visuomet galima rasti atvežtų iš greta pusiaujo esančių šalių, tačiau gardžiausi bus užauginti arčiausiai jūsų, ypač jei virtuvėje atsidurs sezono įkarštyje. Šviežių šparagų stiebai turėtų būti standūs, nesuvytę ir neapdžiūvę. Tinkamai laikomi šparagai gali išlikti švieži apie 3–4 dienas. Prieš dedant į šaldytuvą stiebus reikėtų pridengti drėgnu rankšluostėliu, kad ilgiau išsaugotų stangrumą.

Na, o romėnai taip pamėgo šią daržovę, jog buvo įsigudrinę šią pavasario gėrybę šaldyti Alpių kalnuose, kad galėtų jų puikiu skoniu mėgautis ištisus metus.

©Žurnalas „Geras Skonis“