Kai nusileidžia sutemos, metas įžiebti daugybę šviestuvų. Tada prasideda šviesos ir šešėlių žaismas, sutviska krištolas, veidrodžiai ir paveikslai tarsi atgyja. Tuomet pats metas atverti duris svečiams… Tokia atmosfera karaliauja ne kokioje pilyje, bet pačioje Kauno širdyje, greta Kauno soboro įsikūrusiame restorane „Laurus“. Visai neseniai atšventęs savo pirmąjį gimtadienį, jis jau spėjo pelnyti kauniečių ir miesto svečių simpatijas. „Ačiū, kad į Kauną gražinot dalelę kultūros“, – tokią vienos viešnios frazę brangina restorano komanda.
Įžengus į „Laurus“, esančio prie soboro, erdvę ir apsidairius, sunku sustabdyti žvilgsnį ties vienu dalyku – interjeras trykšte trykšta detalėmis. Jos atkeliavo iš skirtingų laikmečių, tad galima išvysti ir antikvarinių, ir modernių. Be to, daiktai pagaminti iš pačių įvairiausių medžiagų, tačiau viskas kažkokiu stebuklingu būdu dera tarpusavyje. Turtingas, dosnus ir išraiškingas – toks yra šio Kauno restorano interjero stilius.
Gimęs vakare, suspindęs prietemoje
Kad restoranas „Laurus“ nebus šaltas ir santūrus, jo įkūrėjas Laurynas Šauklys žinojo nuo pat pradžių. Tačiau kokia tiksliai bus dėlionė, nebuvo iškart aišku. Jam į pagalbą atėjo bendramintė, panašų stilių mėgstanti žinoma interjero dizainerė Nerija Sabaliauskienė. „Interjerą mes kūrėme kartu, kaip tandemas. Pasitikėjau Nerija, nes iškart pajutau, kaip sutampa mūsų požiūris į erdves, medžiagas, stilių“, – dabar jau, atrodo, tolimus restorano pradžios laikus prisimena L. Šauklys.
Nors, iš pirmo žvilgsnio, interjeras gali atrodyti eklektiškas, iš tiesų kai kurie šviestuvai, baldai, interjero puošmenos stumdytos ar kabinos, tarpusavyje derintos centimetrų tikslumu. Viskas tam, kad šviesa kristų tinkamu kampu, baldas atsiskleistų visu gražumu, o sienos tapetai nuotraukoje atgytų lyg tikra kolonada. Anot „Laurus“ komandos, šis restoranas tarsi gimė vakare, tad būtent vakarais jame jaukiausia, maloniausia būti. Tada atsiskleidžia ypatinga šios vietos aura.
Po pirmojo gimtadienio – nauja renginių erdvė
Visus pirmuosius darbo metus „Laurus“ svečius kvietė įsikurti prie staliukų pagrindinėje salėje, kur vos įėjus pasitinka impozantiškas baras, o gilumoje akį traukia įdomios formos skulptūra. Privatiems lankytojų pasisėdėjimams skirta nedidelė atskira patalpa. Čia telpa keliolika svečių, o viena svarbiausių erdvės puošmenų – gėrimų kolekcijų pripildytos antikvarinės spintos.
Restoranui atšventus pirmąjį gimtadienį, erdvė dar labiau išsiplėtė. L. Šauklys išpildė savo viziją antrajame pastato aukšte įkurdinti banketams skirtą erdvę. Tokią, kokių Kaune iki šiol buvo išties nedaug, o gal ir visai nebuvo. Su nenuobodžiu, puošniu interjeru, kurį galima nesunkiai transformuoti pagal svečių norus ir poreikius. Kaip sako „Laurus“ komanda, šiais laikais daugelis užsakovų nebenori renginių plikasienėse, beveidėse patalpose. Jie vis dažniau renkasi įdomias, netikėtas erdves, kuriose dalykinis renginys nesunkiai galėtų transformuotis į neformalų pasibuvimą. Naujoji „Laurus“ banketinė salė kurta išpildant būtent tokią viziją.
Ištakos – iš šeimos, bet pasirinko savo kelią
Banketams skirta erdvė pačiame Kauno centre – joks atsitiktinumas. Būtent banketams skirto maisto gaminimas, renginių dalyvių aptarnavimas yra viso dabar jau stipriai išaugusio „Laurus“ projekto ištakos. Tačiau verta keliauti į dar ankstesnius laikus, kai L. Šauklys buvo vaikas ir nuo pat mažens pagelbėdavo maitinimo versle besisukusiems tėvams. Vyras pasakoja niekada nebijojęs virtuvės darbų, tačiau net ir baigus studijas – verslo administravimą ir tarptautinę rinkodarą – jam dar nebuvo jokios minties kurti savo restorano. Jis įsiliejo į tėvų veiklą, ėmė rūpintis banketų svečių aptarnavimu, tačiau, neriant į šią sritį vis giliau, pamažu ėmė kristalizuotis idėja apie savo projektus. Tokius, kurie atlieptų, ko nori klientai, tačiau kartu pasiūlytų ir kai ką naujo.
Kad L. Šauklys kartu su komanda galėtų išpildyti gausėjančius maisto renginiams užsakymus, prireikė didelių gamybos patalpų. Tokios netrukus atsirado Kauno R. Kalantos gatvėje. Kartu čia įkurta ir erdvė renginiams. Be to, ją nutarta įveiklinti ir darbo dienomis – aplink dirbantys kauniečiai imti kviesti dienos pietų. L. Šauklio simpatijos puošnumui, antikvarui buvo gyvos jau tada, tad ir patalpa renginiams kurta be įprasto lietuviško ar skandinaviško santūrumo. „Laurus“ komanda šypsosi, jog pirmąsyk į biurų pastate Petrašiūnuose įsikūrusią erdvę įžengę svečiai net sutrinka. Dienos pietūs, o taip… puošnu. Tačiau nuolatiniai lankytojai prie puošnumo jau priprato. Kaip ir prie dienos pietų, ruošiamų su meile ir išmanymu.
Vieta, kur galima atitrūkti nuo kasdienybės
Į „Laurus“ Petrašiūnų mikrorajone svečiai traukia dienos pietų, o štai „Laurus“ prie soboro gyvena visai kitokiu ritmu ir sulaukia kitokių svečių. Kokie jie? Pasak L. Šauklio bei jo komandos, tai ir šeimos, ir draugų kompanijos, lankytojų amžius itin įvairus, ir tik šeimos su pačiais mažiausiais – vaikais iki 7-erių metų – kviečiamos rinktis kitas, joms labiau pritaikytas, vietas.
Restorano komanda pasakoja, jog „Laurus“ labai populiaru švęsti nedideles šventes, užsukti prieš renginį arba po jo. Pavyzdžiui, labai dažnai švęsti gimtadienio ar vestuvių sukakties tėvus čia atsiveda jau suaugę vaikai. Nekasdienėje restorano aplinkoje lengva atitrūkti nuo kasdienybės, pajusti šventę. Ją padeda kurti ne tik puošnus interjeras, tačiau ir rūpestingas, globojantis, tačiau neįkyrus aptarnavimas. Vos į restoraną įžengę svečiai nepaliekami vieni – jie palydimi prie staliuko, paimami lauko drabužiai, netrukus atkeliauja šviežiai kepta „Lau-rus“ duona su sviestu, grafinas gaivaus vandens. Viskas tam, kad svečias pasijustų laukiamas.
„Laurus SKY“ yra ypatinga vieta, skirta vien privatiems renginiams
Maistas – lyg namie, bet ypatingas
Kaip priduria restorano vadovė Aistė Terentjevaitė, svečiai jau įprato, jog staliukus „Laurus“ verta rezervuoti, nes ar bus jų laisvų spontaniškai sumanius užsukti, – sėkmės reikalas. Restoraną pamėgo ne tik vakarojantys svečiai – savaitgaliais čia atkeliaujama ir vėlyvųjų pusryčių, prasidedančių vidurdienį. Kartais vieni svečiai dar pusryčiauja, o kiti jau ruošiasi pietauti – renkasi patiekalus iš restorano à la carte meniu.
Kaip „Laurus“ interjere, taip ir meniu, nemažai džiazavimo ir skirtingų patiekalų dermės. Restorano komandai buvo svarbu neprisirišti prie kokios nors koncepcijos ar vienos šalies patiekalų, pagrindinė idėja – pakviesti svečius pavalgyti lyg namie. Tačiau tas „lyg namie“ gali būti ypatingas – lyg apsilankius gerai gaminančio bičiulio namuose, kur vakarienė nesunkiai virsta tikra puota. Tad pažvelgęs į meniu, kiekvienas „Laurus“ svečias turi iš ko pasirinkti – nuo paprastų iki prašmatnių patiekalų. Skamba netikėtai, tačiau „Laurus“ meniu galima rasti net keptos duonos. Tik ji visai kitokia, nei svečiai kada nors iki tol ragavo.
Virtuvė kūrybininkas – tituluotas šefas
Už „Laurus“ restorano virtuvės vairo nuo vasaros pradžios pakviestas stoti žinomas virtuvės šefas Edgaras Rutkauskas. Šis talentingas virtuvės meistras 2024-ai-siais pelnė ypatingą apdovanojimą – Štutgarte, Vokietijoje, vykusioje kulinarijos olimpiadoje „IKA Culinary Olympics 2024“ laimėjo sidabro medalį individualioje rungtyje „Culinary ART“. Tai vienas iš prestižiškiausių apdovanojimų, kokį yra pelnęs virtuvės šefas iš Lietuvos. E. Rutkauskas atėjo į restorano „Laurus“ virtuvę šiam jau nemenkai įsivažiavus, tad naujajam virtuvės kūrybos vadovui beliko įnešti savo indėlį. Tarkime, šaltuoju sezonu pasiūlyti daugiau patiekalų su jo taip mėgstamomis miško gėrybėmis, žvėriena. Kitaip tariant, tuo, ko turtingas rudens ir žiemos sezonas Lietuvoje.
Virtuvės šefas Edgaras Rutkauskas
L. Šauklys pasakoja, jog pats gerai išmanydamas maistą, daug keliaudamas, prikaupia daugybę idėjų, kurias vėliau siūlo įgyvendinti restorano virtuvėje. Jei eksperimentas atlaiko komandos testus, gimsta patiekalas, kuris siūlomas restorano svečiams. Kas per metus nusipelnė didžiausių svečių simpatijų? Restorano komanda įvardina tvirtą duetą – ypatingai paruoštą aštuonkojį ir šnicelį. Būtent pastarasis į meniu atkeliavo po L. Šauklio viešnagės Austrijos sostinėje Vienoje ir ten išragautų ikoniškų patiekalų. „Laurus“ šnicelis, kaip ir pridera, ruošiamas iš veršienos, jį lydi pasakiškai gardi sviesto kupina kreminė bulvių košė… Šis autentiškas, o kartu jaukus ir komfortiškas patiekalas tiesiog pavergia svečius.
„Laurus“ ypatingas akcentas skirtas kokteiliams, o likerių ir trauktinių kolekcija bene turtingiausia Kaune
Idėjų semiasi iš miesto istorijos
Duoklė istorijai, tradicijoms, senų patiekalų atgaivinimas, receptų paieškos – tuo nuolat gyvena restorano komanda. Toks dėmesys praeičiai suprantamas prisiminus miesto istoriją: juk prieš gerą šimtmetį Kaunas garsėjo savo restoranais, aktyviai virusiu kultūriniu gyvenimu. Tad restorano komanda ir virtuvės šefas nuolat ieško idėjų, ką išsenųjų „kaunietiškų“ patiekalų galima pristatyti svečiams. Tarkime, kai šis straipsnis buvo rašomas, E. Rutkausko mintyse kirbėjo idėja skaniai paruošti veršienos kepenėles. Iš pirmo žvilgsnio, itin paprastą produktą, galintį virsti tikru skanėstu. Dabar, kai skaitote, gali būti, jog patiekalas jau įtrauktas į meniu.
Panorus įsitikinti restorano patiekalų įvairove, verta žvilgtelėti ir į desertų meniu, nes ir saldusis rinkinys įvairus bei kosmopolitiškas – nuo panakotos iki šokoladinio skanėsto „Ramus kaip belgas“ ar smetoniškos „Seklyčios“. Pastarasis skanėstas – neperkrauto sodraus skonio torto gabaliukas, sugebantis trumpam nukelti į tarpukario Kauną…
Itin didelis dėmesys restorane skiriamas ir gėrimams, jų kolekcija surinkta su rūpesčiu ir atidumu. Be to, ant staliukų jie atkeliauja lydimi istorijų, žinoma, jei tik svečias turi laiko ir noro klausytis. Pagrindinis gėrimų istorijų pasakotojas čia yra patyręs miksologas, puikus savo srities ekspertas Almantas Janulevičius. Galvojant apie miesto istoriją, „Laurus“ ypatingas akcentas skirtas kokteiliams, o likerių ir trauktinių kolekcija bene turtingiausia Kaune. „Laurus“ svečiai dažnai teiraujasi torčiuko, deserčiuko ar likeriuko. Ir net šie žaismingi mažybiniai žodeliai taip pat dera prie restorano atmosferos.
Daugiau informacijos – www.e-laurus.lt
