Pavadinimai „Greita sraigė“, „Sraigė ir varlė“ dažnam gero maisto mėgėjui tikrai yra girdėti. Gal ne visiems pavyksta atsirinkti, kas yra kas, bet kad tai pavadinimas restorano, kuriam net Užkalnis nepašykštėjo penkių žąsų, girdėjo bemaž visi. „Greita sraigė“ – tai restoranas Dvarčionyse, o „Sraigė ir varlė“ – išskirtinių produktų elektroninė parduotuvė“, – taškus ant „i“ sudeda restorano siela Almena Dankienė.
Kalbamės su Almena apie gyvenimo skonį, maistą, verslą ir iš jos lūpų vis nuskamba žodžiai: „profesionalumas“, „kokybė“, „specialistai“, „preciziška“. Nėra sunku nuspėti šios moters vertybines gaires – reiklumas tiek sau, tiek supančiai aplinkai – akivaizdus. Tad nejučia kyla klausimas:
Ar su tokia pačia aistra siektumėte aukščiausio rezultato ir bet kokioje kitokioje veikloje, ar vis dėlto maistui jaučiate išskirtinę trauką?
Turbūt atsiduočiau ir kitur, – juokiasi Almena. – Esu labai smalsi, mano protas atviras naujiems iššūkiams: visada turiu jausti, kad statau bažnyčią, o ne ridenu akmenis. Tačiau maistas mane žavi, nes tai – neišsemiama sritis. Aš galiu domėtis juo iki gyvenimo pabaigos ir mirsiu vis tiek visko nežinodama, na, gal šiek tiek daugiau už vidutinį statistinį vartotoją. Juk kiekvieną produktą galima nagrinėti pradedant nuo jo istorijos, tada keliauti per kokybės parametrus, jo suvokimą, analizuoti derinius. Šio gyvenimo tikrai neužteks, ir kokių trijų kažin ar pakaktų, turint omenyje, kaip viskas tobulėja. Susitaikiau su ta mintimi, kad niekada nepažinsiu visko iki galo, bet didžiulis džiaugsmas, kad kiekviena diena atneša naujų žinių, naujų atradimų.
Gal Jūsų atėjimo į šį verslą priežastis buvo – stiprus noras ir pomėgis gaminti?
Galiu pripažinti, kad nemoku gaminti. Kai užsimanau, pagaminu, bet restoranų verslas man atėmė tokį poreikį. Mane nuolat supa žmonės, kurie gamina geriau. Tačiau pagarbą geram kokybiškam maistui turėjau išugdytą nuo pat vaikystės. Todėl derinti produktus, jų sudedamąsias dalis, degustuoti, atskirti – aš galiu ir tikrai profesionaliai bei preciziškai tai darau. Manau, šefai už tai mane gerbia ir įsiklauso į mano nuomonę. Aš – profesionali produkto vartotoja.
Tai kas tada atvedė į šiuos vandenis?
Labai svarbus aspektas yra savirealizacija. Mano galva, verslas neturi būti tik dėl pinigų. Dėmesio sutelkimas tik į pinigus ir pelną – trumpalaikis ir netvarus. Bent jau aš taip suprantu. Svarbūs yra kartu dirbantys žmonės, idėja, kurią nori įgyvendinti. Mano misija – edukacija per gerą maistą ir bendravimą, noriu prisidėti prie naujos bendravimo kultūros kūrimo. Todėl mano raktiniai žodžiai yra kokybė ir bendruomeniškumas.
Spėju, jog paklausite, kaip aš suprantu kokybę? Šviežumas, ekologija – vienareikšmiai svarbu, bet man svarbiausias dalykas, ko gero, natūralumas – kitaip sakant, tikrumas. Restorane, kurdami naują patiekalą, dažnai ilgai žaidžiame, nes norime be konservantų ar sintetinių priedų išgauti, sulipdyti šedevrą. Gana ilgai eksperimentuojam, tobulinam.
Dėl to tikro dalyko kasmet išsiruošdavau į medžioklę po Italiją, Ispaniją, Prancūziją, Graikiją ieškoti trofėjų: talentingų gamintojų, atsidavusių augintojų, kurie sukuria vadinamuosius perliukus.
Kaip atrandate tuos perliukus ir talentus?
Pradžia buvo parodose, kur tikrai tekdavo išbučiuoti 100 varlių, kad rastum princą. Man labai padėjo užsienyje gyvenantys draugai, jie siūlė, rekomendavo. Vietinių rekomendacijos yra absoliučiai tikslios. Parodoje randu 1 iš 30, o nuvykusi pagal rekomendacijas aptinku ištisą lobyną – tik vienas kitas netinka. Man be galo svarbus augintojų ar gamintojų požiūris į maistą. Visur yra gerų ir blogų dalykų. Štai kad ir trumai: laisvai užaugę skiriasi nuo komerciškai užaugintų, mat svarbu, kaip jie ištraukiami, ar sulaukę savo brandos. Jei dar nepaskleidę porų, jie bus naikinami, nes natūraliai nebeataugs. Domiuosi, kaip auginami ir ganomi galvijai. Kreipiu dėmesį, kaip augina, kaip patys vertina savo maistą, ar deda ant savo stalo. Labai gerbiu tuos ūkininkus, kurie puoselėja ilgametes tradicijas. Pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus „Carletti“ gamybos tradicijos siekia gerus 400 metų. Visada smagu pas juos nuvykti į jų XVI a. menančius namus. Gera prisiminti „Norcia“ kumpių gamintojus iš Umbrijos, Italijos regiono, kurie degte dega savo produkto kokybe, o štai mes gal savaitę mokėm juos kaip, išrašyti sąskaitas.
Ar lengva pelnyti jų pasitikėjimą, palankumą, palaikyti santykius? Ko gero, tai svarbi tokio verslo sudedamoji dalis?
Ne veltui dažnai kartojame, kad žmonės, mėgstantys gerą maistą, yra patys geriausi. Tų gamintojų, su kuriais bendraujam ne vienus metus, jau negaliu vadinti tiekėjais, net nevadinu partneriais. Jie tapę mano draugais, aš visad esu laukiama jų šeimose. Toks verslas, paremtas asmeniniais santykiais, nelengvas, reikalaujantis ypač daug energijos, atsidavimo, bet ir labai žavus, įtraukiantis. Dabar, pasauliui užsidarius sienas, man trūksta kelionių, bendravimo ir atradimų.
Tai kuriam laikui medžioklės sezonai nutrūko?
Dabar medžioju Lietuvoje. Ir tikrai sėkmingai. Išgyvenu tą pačią euforiją, kai randu gamintoją, kuris lygiai taip pat serga už tą gerą produktą. Atradau „Kuršėnų“ vyniotinį, kuris absoliučiai skiriasi nuo masinio produkto. Aš jaučiu fantastišką sudėtinių dalių kokybę – jos duoda nuostabų galutinį rezultatą. Man tai trofėjus. Negaliu nepaminėti Lietuvoje auginamų krevečių. Italijoje eidavau 5 km iki turgaus, kad galėčiau nusipirkti šviežių krevečių. Dabar negalim skristi į Pietus, bet galime turėti aukščiausio lygio delikatesinį produktą čia, Lietuvoje. Man tai tikrai buvo stebuklas: įsivaizduokite, krevetes jums pagal užsakymą išgriebia ryte, o po pietų jau čirškinat.
Vis minite kitokią bendravimo kultūrą. Ar mes, lietuviai, tikrai kitokie?
Kai restorane atidarėme renginiams skirtą antrą aukštą, surengėme rimtą diskusiją su kolektyvu. Mane įnirtingai įkalbinėjo pakeisti stalus mažesniais, sakė, žmonėms bus nejauku, tai nepasiteisins. Bet aš nepasidaviau – palikome didelius apskritus stalus. Svečius pasitinku sveikinimu atvykus į bendrystės erdvę. Pradžioje tikrai būna kažkiek nuostabos, bet ji trunka trumpai. Aš čia mačiau tiek besikeičiančiųjų kontaktais, regėjau užgimstančias gražias naujas pažintis ir bičiulystes, daug šilto ir smagaus bendravimo. Manau, kad mes galime imti bendrauti iš karto, o ne tada, kai esame išgėrę ir apšilę. Ir aš pati, būdama vakarais šioje erdvėje, pasijausdavau lyg Italijoje ir negalėjau patikėti, kad čia taip vyksta čia, Lietuvoje.
Kokius renginius organizuojate restorane?
„Greitoje sraigėje“ darome daug maisto, vyno degustacijų, taip pat rengiame įvairius teminius vakarus, skirtingų šalių virtuvių pristatymus. Renkamės žaismingą požiūrio kampą, netikėtą temą, kviečiamės įdomių svečių, muzikantų, atliekančių gyvą muziką. Esu įsitikinusi, kad žinios nebūtinai turi būti sunkiai įgaunamos. Juk galima per gerą pasibuvimą sužinoti daug įdomių dalykų apie maistą, vyną, šampaną ar pažinti kokį įdomų regioną.
Ar išskirtinius produktus vežatės iš užsienio tik maisto gamybai restorane?
Išskirtiniams produktams turime parduotuvę ir elektroninę parduotuvę Sraigeirvarle.lt. Tai geras būdas pasiekti žmogų, kuris yra tolėliau ir negali ateiti į restoraną. Mūsų elektroninėje parduotuvėje yra tokių dalykų, kurių šiaip paprastame prekybos taške nerastumėte. Tai, kuo norime pasidalyti, patikrinam, išbandom, pamilstam. Visada rekomenduoju išbandyti tobulą „Carletti“ aliejų, „Gocce“ balzaminį actą, prancūziškus „Deret“ sūrius ir sviestą. Labai didžiuojamės tuo, ką patys sukuriam: čia siūlome įsigyti mūsų išskirtinio rūkyto ar marinuoto šamo, pačių skrudintos įvairiagrūdės granolos.
Pasirinkote eiti įdomiu, bet ne pačiu lengviausiu keliu, kaip manote, ar Jūsų klientai tai įvertina?
Žmonės pradeda tai suprasti ir vertinti. Žinoma, mes 30 metų buvome įsukti į masinio vartojimo smagratį, tad mums daug dalykų, daug produktų, daug tradicijų yra naujovė. Bet tie, kurie atėjo į tą kelią, nebegali grįžti atgal. Žmonės jau pajautė malonumą ir renkasi užsisakyti galbūt mažiau, bet kokybiško maisto. Ar jau kas nors įsivaizduoja, kaip galima būtų grįžti prie to baisaus aliejaus? Galvodama apie save klientus aš net susigraudinu: jaučiuosi labai laiminga, nes jie fantastiški. Per karantiną jutau nerealų palaikymą. Žmonės sakė, mes pirksim, užsakinėsim – tik neužsidarykit. Ir tik klientų palaikymo dėka atlaikėme tą sunkų periodą. Pas mus susirenka itin šviesūs, įdomūs žmonės, ir man didelė garbė turėti tokius klientus.
Kalbino Monika Drunglaitė.
***
Daugiau informacijos www.srageirvarle.lt.
©Žurnalas „Geras Skonis“
