Maistinė angliarūgštė: nematoma, bet svarbi gazuoto gėrimo dalis

Kokius klausimus užduodate kavinėse? Greičiausiai pasidomite patiekalų sudėtimi, produktų kilme, paruošimo subtilybėmis. Gali būti, kad jums svarbi ir maisto energinė vertė – tokiu atveju atidžiai išstudijuojate meniu pateiktus duomenis apie kalorijas. Tai rodo, jog vartotojai sąmonėja: daugumai ne vis tiek, ko skanauja. Tačiau ar užsisakydami pilstomo limonado arba alaus kada nors susimąstėte, kokia angliarūgštė (anglies dioksidas) naudojama burbuliukams sukurti? Pasirodo, tokią temą aptarti vertėtų, nes dar ne visur gazuoti gėrimai ruošiami su tam skirta maistine angliarūgšte.

Kokybiškas gazuotų gėrimų paruošimas – mažai tyrinėta tema

Atsakingi dujų tiekėjai ir maitinimo įstaigos vieningai sutaria, kad siūlant kokybiškus gėrimus negali būti nė minties apie medžiagas, netinkamas sąlyčiui su maistu. „Itin rūpinamės produktų kokybe. Įvairias alaus rūšis gaminame su skirtingomis dujomis – priklausomai nuo to, kokia puta reikalinga. Tad ką jau kalbėti apie techninių dujų naudojimą – net į galvą nešautų!“ – apie tinkamą gėrimų paruošimą kalba Tomas Gudžiauskas, vadovaujantis gyvo pilstomo alaus barams-parduotuvėms „Alynas“.

Gaila, bet tenka pripažinti: tai, kas atsakingam verslininkui yra realybė, kai kuriems tėra siekiamybė – vis dar esama vietų, kur pasitaiko techninės angliarūgštės, visiškai netinkamos maisto pramonei (techninė dažniausiai naudojama suvirinimui).

Dujas gaminančios UAB „AGA“ atstovė Vilma Karalienė prisimena, kad prieš porą metų atliko tyrimą: „Apvažiavau maždaug trisdešimt barų – buvo smalsu, ką ten pamatysiu. 95 proc. vietų buvo naudojama techninė angliarūgštė. Suprasti nesunku – reikia pažiūrėti, koks dujų balionas prijungtas prie pilstomo alaus aparato.“ V. Karalienė įsitikinusi, kad nuviliančios tyrimo baigties priežasčių reikia ieškoti informacijos stokoje – vartotojų rinka nėra pakankamai šviečiama tuo klausimu. Ir iš tiesų: paklausinėjus aplinkinių žmonių aiškėja, jog maistinės angliarūgštės tema Lietuvoje girdėta nedaugeliui.

Šią mintį pratęsia ir dujomis prekiaujančios įmonės UAB „Emilsta“ direktorius Voitechas Končaninas. Jis teigia, jog pastaraisiais metais reikėjo įdėti labai daug pastangų, kad situacija imtų taisytis. Tačiau, pasak jo, nuoširdaus triūso rezultatus jau galima pamatyti: „Sukaupėme didžiulę patirtį tiekdami įstaigoms maistinę angliarūgštę. Mūsų klientai jau žino, kodėl gėrimams reikia rinktis būtent ją, o ne technines dujas.“

Maistinė angliarūgštė prieš techninę: skirtumai ir ypatumai

Užsienio interneto forumuose galima aptikti diskusijų, kuriose gazuotų gėrimų mėgėjai klausia vieni kitų: kokie maistinės ir techninės angliarūgštės skirtumai? UAB „AGA“ atstovas Georgijus Pustovalovas įvardija du esminius kriterijus – tai dujų grynumas ir balionų priežiūra: „Siekiant išvengti taršos, maistinėmis dujomis balionai užpildomi izoliuotoje patalpoje. Techninės dujos gali turėti priemaišų, visiškai netinkamų maisto pramonei – o žmogaus sveikatai tai neatsilieps geruoju.“

V. Končaninas pasakoja viename bare matęs gėrimo bokalą su keistoka plėvele: „Kaip manote, nuo ko šios apnašos atsirado? Ruošiant gėrimą buvo panaudota techninė angliarūgštė, ir, lyg to būtų negana, įpilta iš seno GOST tipo baliono, kurie nuo 2018 m. bus uždrausti. Baisu ir pagalvoti, kokių tepalų ar kitų medžiagų likučių tame balione buvo…“ Pasak jo, problema ta, kad niekad nežinosi, ko prisikaupė techninių dujų balionų viduje – jie niekada nevalomi, jiems netaikomi tokie griežti reikalavimai kaip maistinių dujų talpoms.

Tuo tarpu maistinės angliarūgštės balionai periodiškai testuojami ir išvalomi. „Visi mūsų nuomojami balionai turi identifikacijos kodą – tai leidžia kontroliuoti kokybę. Kai balionas patenka į pildymo stotį, iš jo istorijos matyti, kada ateina laikas valyti arba patikrinti sandarumą“, – darbo specifiką atskleidžia G. Pustovalovas, UAB „AGA“ atsakingas už maisto pramonės segmentą.

„Griežta dujų baliono priežiūra – dar ne viskas, – tęsia jis. – Visos į maistą patenkančios dujos privalo atitikti „maistinės klasės“ reglamentus ir pagal Europos Komisijos direktyvą dėl maisto priedų ES šalyse jos turi būti ženklinamos kaip E priedas. Maistinė angliarūgštė žymima kodu E290. Ženklinimo nėra? Vadinasi, tai netinkama sąlyčiui su maistu – neaiškios kilmės angliarūgšte galima sugadinti puikų gėrimą, kuriam kažkas kūrė receptą, rinko ingredientus…“

Aerozolinis purškalas TL4 dujų nuotėkiui nustatyti.

Į ką dėmesį kreipia tikrintojai?

Išsiruošę į barą ar restoraną, nedvejojame: jeigu jau ši vieta atvėrė duris lankytojams, tuomet ji saugi ir patikrinta. O ar yra teisės aktų, numatančių privalomą maistinės angliarūgštės naudojimą?

Nuo 2018 m. bent jau galėsime būti ramūs, kad į užsakytą gėrimą nepateks angliarūgštės iš nesaugaus GOST tipo baliono – pagal ES direktyvos reikalavimus jie keičiami į EURO tipo balionus. Anot V. Karalienės, tai yra ilgai lauktas žingsnis, kad pilstomuose gėrimuose būtų naudojamas švaresnis produktas. Vis dėlto net ir EURO tipo balionas – dar ne garantija, kad jame esančios dujos tinka sąlyčiui su maistu. Ar jas kas nors tikrina?

Lietuvos maitinimo įstaigos gali sulaukti svečių iš dviejų institucijų, kurioms aktualu visa, kas susiję su angliarūgšte: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT). Tačiau pastaroji atlieka tik talpos, t. y. dujų balionų, patikrą.

Ar užsisakydami pilstomo limonado arba alaus kada nors susimąstėte, kokia angliarūgštė (anglies dioksidas) naudojama burbuliukams sukurti?

Koks baliono turinys ir kaip jis sąveikauja su maistu – tai jau VMVT sritis. Šios tarnybos Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas-valstybinis maisto produktų inspektorius Jonas Valuta informuoja, kad esama dviejų teisės aktų, kuriuose reglamentuojami anglies dioksido (angliarūgštės) saugos ir kokybės reikalavimai. Vienas dokumentas skirtas alui ir jo kokteiliams, kitas – nealkoholiniams gėrimams bei girai. Tikrinimo metu pareigūnai vertina anglies dioksido sertifikatus.

Įdomus faktas – nors nemažai kur pastebima techninės angliarūgštės balionų, tačiau, pasak J. Valutos, VMVT praktikoje dar nebuvo užfiksuota saugos ir kokybės reikalavimų pažeidimų. VVTAT atstovai taip pat patikino, jog su vartotojų skundais šiuo klausimu neteko susidurti. Tai tik patvirtina anksčiau išsakytą mintį, kad žmonėms tiesiog stinga informacijos: juk jei nežinosi, jog problema egzistuoja, kaip galėsi ją atpažinti?..

„AGA“ dujų terminalas Skultėje (Skulte, Latvija).

Mūsų pačių iniciatyvumas – kelias į saugesnį vartojimą

Mėgindami suprasti, kodėl ne visos įstaigos renkasi maistinę angliarūgštę, straipsnio pašnekovai gūžčioja pečiais. Taip, maistinė angliarūgštė kiek brangesnė už techninę, bet jos užtenka ilgam – tad kainų skirtumas yra nedidelis ir negali būti lemiamas veiksnys.

„Kaina tikrai nėra svarus argumentas – atlikti paprasti skaičiavimai, kokią mažą dalį alaus bokalo savikainos sudaro angliarūgštė. 0,0000…. – labai daug nulių ir paskutinis skaičius po kablelio“, – šypsosi G. Pustovalovas. Jo manymu, tai – nuostatų arba žinių trūkumo klausimas: „Atrodytų, jog pirkdamas technines dujas sumoki mažiau, bet ar galima suskaičiuoti, kiek prarandi nematerialine prasme? Sugadini gerą gėrimą, rizikuoji vartotojo sveikata…“

„Na, tarkim, esi mažo baro savininkas ir skaičiuoji kiekvieną centą. Techninė angliarūgštė atsieis truputį pigiau, bet ar 30 eurų per mėnesį yra ta suma, kurią verta taupyti klientų gerovės sąskaita?“ – stebisi „Alyno“ vadovas T. Gudžiauskas.

V. Karalienės nuomone, su augančiu vartotojų sąmoningumu bei iniciatyvumu drauge gerės ir situacija: „Jeigu mes, vartotojai, patys bare kartkartėmis nepasiteirausim, ar tinkamai gazuotas mūsų gėrimas, tol mažai kas tuo ir rūpinsis. O juk kiekvienas turime teisę reikalauti kokybiško produkto!“

©Žurnalas „Geras skonis“