Gemologė Alma Dudienė

Išgirdus žodį „safyras“, prieš akis iškyla mėlyna spalva, tačiau iš tiesų šie brangakmeniai randami įvairiausių atspalvių – nuo žydro iki raudono. Pavadinimas, manoma, kilęs iš graikų kalbos žodžio „safairos“ arba iš salos Safirin, esančios Arabijos jūroje, pavadinimo. Visgi mokslininkai iki šių dienų randa vis naujų šio akmens pavadinimo versijų. Nuo senovės laikų safyrai buvo ir tebėra vieni geidžiamiausių brangakmenių.

Brangakmenių temą gvildename sykiu su gemologe, brangakmenių eksperte ir papuošalų kūrėja Alma Dūdiene. Ji – viena iš nedaugelio moterų Lietuvoje, kuriai pavaldus spalvingųjų akmenų pasaulis. Kijevo universitete prie Ukrainos finansų ministerijos mineralogijos studijas baigusi p. Alma ėmė ieškoti būdų, kaip parodyti brangakmenius, atskleisti jų didybę ir grožį. Nutarė, kad tai padaryti geriausia kuriant su jais papuošalus. Dabar, turėdama didžiulę patirtį bei informacijos bagažą, p. Alma teigia: „Tikiuosi, kad mano sukauptos žinios padės jums išsirinkti savo akmenį.“ Ponia Alma ne tik puikiai pažįsta brangiuosius akmenis, bet ir pati kuria papuošalus su jais. Susidomėję kviečiami kreiptis tel. 8 699 96 911 bei apsilankyti feisbuko profilyje www.facebook.com/almadudiene.

Mėgs tami karalių ir imperatorių

Safyrai mėgstami karalių bei imperatorių, garbinami kurtizanių ir kilmingų damų, kartais vadinami korundais. Ypač gražūs reti žvaigždėtieji safyrai, kurie turi šviesios žvaigždės (asterizmo) efektą. Pusapvalis (kabošono) apdirbimas tik paryškina jų grožį. Kiek retesni oranžiniai safyrai dar vadinami „padparadža“. Tačiau tradiciškai mineralas – tamsiai mėlynas, vertinami visi – nuo kašmyrinio iki šilkinio švytėjimo mėlynumo – atspalviai. Gamtoje pasitaiko baltų mineralų, kurie vadinami „leiko“ safyrais, ir pilkų, vadinamų „naždakų“.

Puošia karalių karūnas

Šio brangakmenio kietumas pagal Moso skalę – 9, pagrindinės radavietės: Australija, Birma, Brazilija, Ceilonas, Indija, Tailandas, JAV ir kt. Palyginti su deimantais, stambių mineralų egzempliorių randama retai. Patys žinomiausi puošia Rusijos, Anglijos, Ispanijos karalių karūnas. Ypač juos mėgo Rusijos carienė Jekaterina II – užsisakydavo panagijų (medalionų), gausiai puoštų safyrais, taip pat unikalių auskarų bei kulonų, išlikusių saugyklose iki šių dienų.

Dieviškas akmuo

Safyras – dieviškas akmuo, simbolizuojantis nekaltybę ir išlaikantis jaunystę. Išlieka šaltas visomis aplinkybėmis, neįkaista nei nuo saulės, nei nuo kūno šilumos, padėtas po liežuviu, malšina troškulį. Dar ir šiais laikais beduinai, keliaudami per dykumas, ima su savimi neapdirbtų safyrų, perduodamų iš kartos į kartą kaip vertingiausios šeimos relikvijos. Kilus smėlio audrai, jie deda šį mineralą po liežuviu – tai gelbsti nuo išsekimo daugelį parų.

Almos Dūdienės kurti papuošalai su safyrais alsuoja orumu ir vidine pusiausvyra / Dariaus Gumbrevičiaus nuotr.

Safyras taip pat simbolizuoja tikėjimą, harmoniją, ramybę, orumą ir vaizduotę. Net mažiausi akmenėliai yra labai gražūs, papuošaluose dažniausiai derinami su deimantais, smaragdais bei rubinais. Safyro šūkis – tikėjimas ir vidinė pusiausvyra.

Akmuo, kuris saugo

Dangiškai žydras, tamsaus sodraus indigo mėlynumo mineralas saugo žmogų nuo nereikalingų aistrų, staigių, sekinančių įsimylėjimų, beverčių sandorių, nuostolingų pirkinių. Šio akmens šeimininkas tampa itin atsargus ir apskaičiuojantis savo galimybes. Akmuo padeda atvėsti, įjunkus į azartinius lošimus, sulaiko patrakėlius nuo pavojingų triukų, adrenalino paieškų mėgėjams pataria neprarasti budrumo. Tai neįkainojamas kaskadininkų talismanas, padedantis apskaičiuoti kiekvieną žingsnį, beviltiškose situacijose išlaikyti šaltą, kaip ir pats brangakmenis, protą.

Tačiau, dėmesio, – vargas safyro šeimininkui, sumaniusiam klastą, melą ar apgaulę. Net jeigu klasta pavyks, greitai viskas išaiškės. Nepaisančiam sąžinės balso su safyru geriau neprasidėti.

Brangakmeniai – dievų kūriniai

Labai sena persų legenda pasakoja apie tai, kokiu tikslu ir kaip dievai sukūrė brangakmenius. Pasak dievų, tai žmonių gundymai ir vilionės, amžinųjų vertybių tikrinimas, vidinės pusiausvyros ir valios išbandymai. Šiam tikslui įgyvendinti dievai pasitelkė gražiausias gamtos spalvas. Mokslininkai tai aiškina daug proziškau: vykstant daugybei cheminių reakcijų, kurios tęsėsi formuojantis žemės plutai, safyrai susiformavo kaip migmatitai ir pegmatitai.

Kiekvienai epochai – savi brangakmeniai

Kiekviena epocha turėjo savo mėgstamų brangakmenių. Safyrai favoritais tapo ne tik dėl grožio, bet ir dėl ypatingo tvirtumo. Senovės Romoje šie akmenys buvo plačiai naudojami ne vien juvelyrikoje. Iš jų senovės meistrai gamino antspaudus, herbus, pektorales. Jais gausiai puošė bažnytines regalijas, taures, kryžius, šventųjų paveikslus, jie tarnavo kaip valiutos ekvivalentas. Tuomet ypač vertinti kašmyriniai safyrai, kurie dėl savo šilkinio, sodraus, persiliejančio į violetinį atspalvio vadinami tauriausiais iš tauriausių. Jeigu dar pasitaikydavo žvaigždės efektas, akmuo tapdavo neįkainojamas. Remiantis bibline legenda, žvaigždėtasis safyras puošė karaliaus Saliamono skeptrą.

Almos Dūdienės rankose atsiskleidžia natūralus brangakmenių grožis / Dariaus Gumbrevičiaus nuotr.

Iki šių dienų Egipte randama antspaudų žiede su herbais iš safyrų. Muziejuose saugomi skarabėjai (talismanai, vaizduojantys šventąjį vabalą), išdrožinėti iš šio akmens. Kapuose randama lentelių, inkrustuotų safyrais su rašto pavyzdžiais, – taip norėta pabrėžti įvykio iškilmingumą arba informacijos svarbą.

Senovės Rusijoje bajorai mėgo rankų darbo sagas bei smeigtukus, puoštus „jachontais“. Taip senojoje Rusioje vadinti safyrai ir rubinai. Sagas įtraukdavo į testamentą, smulkiai aprašydami, kiek mėlynųjų ir raudonųjų „jachontų“ kam turi atitekti po Petro I mirties. Išsiųsdami Menšikovą į tremtį, bajorai raštu įsakė atimti keletą kailinių iš sabalų, bet, svarbiausia, – suskaičiuoti sagas su „jachontais“, jas išlupti ir konfiskuoti kaip brangų turtą.

Mistinės ir gydomosios safyro galios

Žinoma, bėgant šimtmečiams, buvo ištyrinėtos ir įvertintos mineralo gydomosios savybės. „Jupiterio taurusis“ – taip safyrą vadino senovės magai ir gydytojai. Aprašymuose jam negailėta pagyrų, jis vadintas mistiniu akmeniu, kurio savybės pasireiškia pačiais netikėčiausiais būdais. Safyro miltelius gausiai naudojo kraujui valyti, kraujospūdžiui mažinti, galvos skausmui malšinti. Tačiau dėl vaistų brangumo prastuomenei safyro miltelius pakeisdavo lauko špato, kvarco arba kitų mineralų milteliais.

Italijoje, garsiosios Medičių šeimos archyvuose, rasti aprašymai, kaip Marija Mediči naudojosi safyro galia. Brangenybių saugykloje saugomas vienas žymiausių safyro egzempliorių – garsusis M. Mediči žiedas, kuriame esantis safyras tarnavo kaip nuodų rezervuaras. Nuodų karaliene praminta Marija net neslėpė, kad naudojasi žiedo paslaptimi. Kartą per medžioklę senas atsiskyrėlis, pamatęs šį safyrą, išpranašavo Mediči, kad ji taps pranaše, tačiau perspėjo daugiau nenuodyti. Marija perspėjimo paklausė ir po kurio laiko pradėjo garsėti savo pranašystėmis.

Šiuolaikinė medicina taip pat neapsieina be šių mineralų. Safyrai, kaip tvirta ir nesukelianti pašalinių reakcijų medžiaga, naudojami gaminant mikrostimuliatorius. Ortopedija, oftalmologija, netgi stomatologija neapsieina be safyrų. Pastaruoju metu ypač vertinami safyriniai dantų implantai.

Dabar – safyro aukso amžius

Šiais laikais safyro populiarumas pasiekęs viršūnę, apie tai sprendžiame iš mineralų kainos biržose. Kino ir muzikos pasaulio žvaigždės, galėdamos išleisti savo solidžius honorarus, gausiai investuoja į safyrus. Nesiskaitydamos su kaina, atakuoja žymiausias pasaulio juvelyrikos bendroves. O kas gi nenorėtų pasipuošti šiuo karalių ir imperatorių nuo seniausių laikų taip vertintu brangakmeniu, turinčiu tiek daug ypatingų savybių bei taip nepaprastai spindinčiu savo dieviška mėlyna (ir ne tik) akimi?

Daugiau informacijos – www.almile.lt.

***

©Žurnalas „Geras Skonis“