Kai kurie žmonės į viešbučio restoraną užsuka tik pavalgyti, bet žymiai daugiau tų, kam viešnagė sukasi ne tik apie maisto patirtį. Čia restoranas tarsi išsiplečia: kiekvienas kvadratinis centimetras – nuo kiemo ir SPA iki registratūros bei viešbučio kambario – taip pat yra ir restoranas
Kai apsilankome restorane ir vėliau jį vertiname patys, pasakojame kitiems, minime ne tik maistą – tai daugialypė patirtis, o jos dedamąsias net ne visada galime įvardinti. Tai ypač galioja aukštos klasės viešbučių restoranams, nes čia maistas, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, neretai lieka antrame plane. Kokios tos ypatingos patirties sudedamosios dalys, kokie raktažodžiai labiausiai tinka jai apibūdinti, bandėme atrasti kartu su 5 žvaigždučių viešbučio „Pacai“ restorano Vilniuje vadovu Simonu Gudeliu.
Pačioje sostinės širdyje, istoriniame pastate, įsikūręs viešbutis „Pacai“ turi kiek daugiau kaip 100 ypatingų kambarių, tad dinamikos, švelnaus šurmulio čia netrūksta nei žiemą, nei vasarą. Aukščiausio lygio pareigūnai, filmavimo komandų nariai, verslininkai iš viso pasaulio, o ir vietiniai, užsukantys pietų, vakarienės, o gal leidžiantys čia kelių dienų atostogas… Viešbučio svečių ratas margas, įvairus, turintis savų poreikių, pomėgių ir lūkesčių.
Beje, jei jau kalbame apie šio viešbučio restoraną, maždaug du trečdalius svečių jame sudaro būtent vietiniai lankytojai. Jie mielai čia užsuka pietų, vakarienės, neretai prie stalo aptariami dalykiniai reikalai, o ką jau kalbėti apie įvairias asmenines šventes, kurioms švęsti pasirenkama išpuoselėta neįkyria prabanga dvelkianti istorinė erdvė.
Patirtį kuria smulkiausios detalės
„Šiais laikais eidami į restoraną apie jį labai daug žinome iš anksto – per socialinius tinklus mus pasiekia nuotraukos, vaizdai, komentarai. Tai sukuria tam tikrą lūkestį. Lankytojai dalinasi maisto, interjero nuotraukomis, asmenukėmis. Tačiau kai kas visgi lieka už kadro. Yra daugybė elementų, kuriančių bendrą įspūdį, apie kuriuos dažnas net nesusimąsto, kurių neužfiksuos net nuotraukos. Tad kas nutinka, kai svečias išeina pro duris ir pats sau tarsteli „geras restoranas“? – retoriškai klausia S. Gudelis.
Viešbučio „Pacai“ restorano vadovas Simonas Gudelis
Anot pašnekovo, nors įprastame restorane nemažą dalį patirties sukuria maistas, šefo braižas ir meistrystė, apsilankymas viešbučio restorane visada yra kompleksinė patirtis. „Kartais sunku įvardinti, kuris tos patirties elementas ant svarstyklių nusveria daugiau. Patiekalai? Šefo braižas? O gal tai ypatingas svetingumas – kai svečias atpažįstamas, kai žinoma, kas jam patinka, o kas ne, pagaliau – kartais tai taip žemiška ir paprasta! – kai kas nors užima mažus svečio vaikus, kad jis galėtų atsikvėpti ir ramiai pavalgyti. Daugelis esame patyrę, kad restorano šefas gali būti itin kūrybiškas, personalas saldžiai lipšnus, bet vis tiek jaučiamės šaltai. Manau, kiekvienas žmogus tiesiog intuityviai jaučia, ar jis laukiamas, svarbus, ar priimtas nuoširdžiai“, – įsitikinęs restorano vadovas.
Kai kurie žmonės į viešbučio restoraną užsuka tik pavalgyti, bet žymiai daugiau tų, kam viešnagė sukasi ne tik apie maisto patirtį. Pasak pašnekovo, tokiose vietose restoranas visada tarsi išsiplečia: kiekvienas kvadratinis centimetras – nuo kiemo ir SPA iki registratūros bei viešbučio kambario – taip pat yra ir restoranas.
Viešbučio „Pacai“ restorano virtuvės meistrai išpildo visų svečių norus, ir tų kurie ieško visame pasaulyje populiarių patiekalų, jau tapusių kanoniniais, ir tokių, kurie vertina kūrybiškumą, netikėtumą, lokalumą
Juk prašmatniame kambaryje gali vykti pobūvis, konferencijų salėje – dalykinis pareigūnų ar aukščiausio lygio vadovų iš įvairių šalių susitikimas, o į SPA atkeliavusios kelios draugės čia pasilepins ne tik procedūromis, bet ir lengvomis salotomis.
Svarbiausia – ne pasirodyti, bet įtikti svečiui
„Viešbučio restorane tikrai ne kiekvieno svečio tikslas yra pasimėgauti ypatingu maistu, anaiptol. Įsivaizduokime verslininką iš Londono, kuris Vilniuje kelias dienas intensyviai dirba ir grįžta į viešbutį tik vakare. Ar tai tas svečias, kuriam reiktų siūlyti tris valandas užimsiančią degustacinę vakarienę? Juk jis tikrai neturės tam jėgų ir visai tikėtina, jog tesvajos apie gardų kokybišką mėsainį“, – akivaizdu, pavyzdį iš savo patirties pateikia pašnekovas.
Jis veda gražią paralelę, jog maitinimo paslaugų teikimas viešbutyje prilygsta situacijai, kai Kalėdų proga iščiustytuose namuose mes laukiame svečių. Mes laukiame ir norime, kad viešnagė jiems patiktų, kad jaustųsi jaukiai ir patogiai, tad esame pasiryžę išpildyti visus norus. „Kai svarbiau ne pasirodyti pačiam, bet galvoji apie svečią, kai nori jam įtikti, – tai ir yra tikrasis svetingumas“, – reziumuoja S. Gudelis.
Jis priduria, jos viešbučio restorano virtuvėje turi būti dermė – sugebėjimas įtikti svečiui, galimybė išpildyti kuo daugiau jo norų, turi būti ir kūrybiškumo, inovacijų. Visada bus svečių, kurie norės visame pasaulyje populiarių patiekalų, jau tapusių kanoniniais, ir tokių, kurie vertins kūrybiškumą, netikėtumą, lokalumą. „Žmonės, itin daug keliaujantys po pasaulį, išsiugdo tam tikrus įpročius, pavyzdžiui, tam tikrų patiekalų intuityviai tikisi kiekvieno aukšto lygio viešbučio restorane. Tai savotiškas restorano meniu stuburas: jautienos steikas, „Cezario“ salotos, koks nors žuvų patiekalas, pasta. Žinoma, „Pacuose“ galime paruošti ir to, ko net nėra meniu. Ingredientų visada turime daug, tačiau esminis dalykas yra noras tai padaryti – įtikti svečiui, išpildyti jo pageidavimą. Tai irgi skiria viešbučio restoraną nuo įprasto restorano“, – pasakoja S. Gudelis. Taigi lankstumo, sugebėjimo prisitaikyti prie svečių reikia ir viešbučio restorano šefui. Jis negali būti įsikibęs savo autorinės virtuvės, nes kai kuriems svečiams maistą reikia ruošti pagal griežtą protokolą, be to, būna, kad viešbutyje vyksta šventė, kurios užsakovai pageidauja tam tikro meniu.
Viešbutis – kaip galimybė pabėgti iš rutinos į prabangą
Prabangus viešbutis ir restoranas – tai ne tik nakvynės vieta, ne tik darbo, susitikimų erdvė, kur galima suvalgyti gardų, kokybišką patiekalą. Tai ir vieta progoms, šventėms paminėti, pagaliau – trumpoms atostogoms praleisti, pabėgti nuo rutinos. Beje, tokie trumpi „pabėgimai“ nakvojant, vakarieniaujant viešbutyje per pastaruosius metus ypač išpopuliarėjo tarp lietuvių. Galima pasimėgauti prabanga, pasilepinti, patirti ką nors naujo, netikėto, pamiršti namus, pagaliau pažvelgti į savo miestą šviežiu žvilgsniu.
Anot S. Gudelio, kalbant apie restoranus ir viešbučius, dažnai minimas žodis „aptarnavimas“, o jam pačiam labiau prie širdies – „patarnavimas“. „Mes iš tiesų patarnaujame svečiui, ypač kai kalbama apie tokias ypatingas progas, kaip vestuvės, gimtadieniai, krikštynos, – tokių švenčių pas mus daug. Svečiams tai visada bus žymiai daugiau nei vakarienė. O viešbučio, restorano darbuotojams – tai ir atsakomybė, ir didžiulis įvertinimas. Įvertinimas, nes svečiai toms kelioms ypatingoms savo gyvenimo valandoms praleisti galėjo pasirinkti bet kurią kitą vietą, tačiau pasirinko „Pacus“, – sako S. Gudelis.
Ypatinga misija – suteikti saugumą, nuspėti norus
Jis priduria, jog svečiams labai svarbus pasitikėjimo jausmas, jie nori saugumo. O šį jausmą sukuria viešbučio, restorano komanda – svečius pasitinka, jais pasirūpina, apgaubia dėmesiu, stengiasi nuspėti norus ir galimus netikėtumus. „Įprastame restorane patirtis didžiąja dalimi apsiriboja maistu, personalas taip pat labiausiai stengiasi atskleisti virtuvės šefo idėją, maisto ir pačios vietos koncepciją. Viešnagė baigiasi, kai svečiai išeidami peržengia slenkstį. Viešbučio restorane viskas kiek kitaip, juk dalis svečių po pietų, vakarienės lieka čia pat – gal keliauja į SPA, gal į savo kambarį, o kitą rytą ateis pusryčių, galbūt net tą patį vėlų vakarą darsyk nusileis į barą“, – šypsosi „Pacų“ restorano vadovas.
Pasak jo, tokia situacija atriša rankas kūrybingumui, todėl luxury viešbučių ir jo restoranų darbuotojai visada ypatingi – ne tik įsimena svečio preferencijas, bet ir sugeba nuspėti lūkesčius.
Penkių žvaigždučių viešbutyje visos svečio patirtys būna vienodai geros – nesvarbu, ar kalba sukasi apie registratūrą, kambarį, SPA ar restoraną. Anot S. Gudelio, prabangiame viešbutyje viskas turi skambėti unisonu. „Sinchronizacija yra tas elementas, kuris taip pat atskiria viešbučio restoraną nuo įprasto. Juk jei svečias viešbutyje apsigyvena kelioliktą kartą, komanda žino jo pomėgius, ko nemėgsta, kokio tipo aptarnavimas patinka – nebylus ar lipšnus. Tad visą patarnavimo modelį gali pritaikyti konkrečiam žmogui“, – specifiką atskleidžia S. Gudelis.
Ir tai pasiteisina, sako jis, žmonės pasijunta ypatingi, supranta, kad juos čia prisimena. Tad į „Pacus“ grįžtama ne tik dėl patogios vietos mieste, nuostabių kambarių, puikaus maisto – grįžtama ir dėl patirto svetingumo, saugumo jausmo.
©Žurnalas „Geras Skonis“
